Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pastovios gyvenamosios vietos neturi, apskaitomas (duomenys neskelbtini), šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

2) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 26 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

5) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 28 paroms;

6) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 16 parų;

7) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu ir 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

8) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu skirta subendrinta bausme ir nubaustas laisvės atėmimu 10 mėnesių;

9) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių; 2024 m. vasario 28 d. atlikęs bausmę;

10) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis O. V. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis šiomis aplinkybėmis: 2024 m. gegužės 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs R. K. ir V. G. priklausančio gyvenamojo namo lango stiklą, per langą įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė svetimą, A. S. priklausantį turtą – elektrinę barzdaskutę, 25 eurų vertės, bei pagrobdamas neteisėtai įgijo ir laikė su savimi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, – PIN kodą, t. y. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje;

be to jis neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis šiomis aplinkybėmis: 2024 m. gegužės 6 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomate neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, norėdamas apgaule įgyti svetimą, A. S. priklausantį, nenustatytos vertės turtą – pinigus, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, į bankomatą įdėjo A. S. išduotą banko mokėjimo kortelę ir suvedė jos PIN kodą bei patikrino A. S. banko sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvusių lėšų likutį, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. V. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2024 m. gegužės 5 d. vakare vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestelį, galvojo, kaip grįžti namo, į (duomenys neskelbtini), nes neturėjo pinigų. (duomenys neskelbtini) miestelio pradžioje rado namą, jo adreso nežino, namą apžiūrėjo, matė, kad name nėra žmonių, prie namo rastu akmeniu išdaužė langą, namas buvo gyvenamas, tai suprato iš to, jog degė televizoriaus lemputė ir veikė šaldytuvas, kuriame buvo maisto. Pradėjo kuistis po namus, pasišviesdamas žiebtuvėliu. A. S. priklausančią banko kortelę, PIN kodą ir barzdaskutę rado spintelėje, tame pačiame kambaryje. Ieškodamas daiktų sukuitė namus. (duomenys neskelbtini) bankomate patikrino kortelę, joje buvo tik 0,25 euro centai. Kortelę sulaužė ir išmetė į vandenį, o barzdaskutę sudaužė, nes ji blogai veikė, jų negrąžino. Į namą ėjo su tikslu kažką rasti pardavimui ir permiegoti, bet nieko tinkamo nerado. Atgal į namą grįžo ieškoti daugiau daiktų, bet jį rado namo savininkas su kaimynu, klausė ką daro. Pasakė, kad užėjo permiegoti. A. S., pamatęs, kad nėra banko kortelės, nutarė kviesti policiją. Jeigu būtų nepaėmęs banko kortelės, nukentėjęs būtų jį paleidęs. Sulaikymo vietoje nukentėjusio atsiprašė, bet jis sakė, kad reikėjo prieš tai galvoti, ką daro. Turi mamą, brolį, kurie kartais priima jį gyventi, jis jiems pridaręs daug bėdų, vogdavo iš jų daiktus, nes laisvėje vartojo narkotikus. Kalėjime jų nevartoja. Nori keistis, važiuoti į užsienį. Kalėjime dirba, lanksto dėžutes. Jo turtinė padėtis prasta, turi skolų pas antstolius apie 25 000 eurų. Prašo teismo nepriteisti antrinės pagalbos išlaidų, nes neturi galimybės mokėti. Programose nedalyvauja, kadangi kalėjime narkotikų nevartoja. Kitose veiklose, kur gali, dalyvauja. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes neturėjo pinigų. Dabar dirba, bet atlygio nėra gavęs. (duomenys neskelbtini) kalėjime nedirbo, nes jam nesiūlė darbo. Bausmę atlieka Marijampolės kalėjime pusiau atviroje zonoje. Baigė tik 10 klasių, nes tingėjo mokytis, specialybės neturi, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Prašo sumažinti bausmę.

Panašius parodymus kaltinamasis O. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 21-24, 44-47).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. 2024 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gegužės 6 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), O. V., gimęs (duomenys neskelbtini), išdaužęs gyvenamojo namo langą, įsibrovė į namo vidų ir iš gyvenamojo namo vidaus pasisavino banko kortelę bei elektrinę barzdaskutę. Dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1-4).

Iš 2024 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kurioje yra matomas vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, į kurį patenkama pro pravirus nerakinamus metalinius vartus. Namo teritorija nėra aptverta. Aplink vartus vietomis matoma gyvatvorė. Patekus į kiemą ir einant šiauriniu namo pasieniu, prieinama prie metalinių kopėčių. Prie šių kopėčių matomas vienvėris baltos spalvos plastikinis langas 6 x 1,15 m, kuris yra išdaužtas. Pro rudos spalvos medines duris patenkama į namo vidų. Praėjus prieangį įeinama į kambarį. Patekus į kambarį ant žemės ir ant stalo matomos stiklo šukės. Ant žemės randamos 3 rausvos spalvos plytos. 1 plyta matoma ant lovos, 4 rausvos spalvos plytos iš įvykio vietos paimamos (1 t., b. l. 10-24).

Iš ,,Swedbank“, AB pateiktos informacijos matyti, kad 2024 m. gegužės 6 d. 20.55 val. bankomate H317, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta balanso peržiūra. Pateiktos fotonuotraukos (1 t., b. l. 40-47, 48, 57-59).

Nukentėjęs A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis kartais būna (duomenys neskelbtini), Veisiejai, kadangi čia yra jo tėviškė. 2024 m. gegužės 7 d. apie 11 val. pas jį atėjo draugas V. Ž., kuris jam pasakė, kad jo tėviškėje yra betvarkė, nes jis praeidamas pamatė, kad yra išdaužtas namų langas. Jie kartu su žmona iškart nuėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Užėję į namo vidų pamatė stiklo šukes ir plytas, kurios buvo kambario viduje. Apžiūrėdami kambarį ant lovos pamatė gulintį jaunuolį, kuris paaiškino, kad neturėdamas kur pernakvoti išdaužė langą, įsibrovė į sodybą ir čia pernakvojo. Jis, apžiūrėjęs kambarį, pasigedo banko kortelės, kurioje buvo apie 1 euras, ir elektrinės barzdaskutės. Nei dėl banko kortelės, nei dėl barzdaskutės jis pretenzijų neturi, kadangi jam padaryta žala yra nedidelė, todėl skundą rašyti atsisako (1 t., b. l. 28-30).

Nukentėjęs A. S. apklaustas papildomai parodė, kad dėl pavogtos barzdaskutės jam padaryta 25 eurų žala, o banko kortelė, kurią pavogė, priklausė jam ir joje buvo 0,25 euro centai. Kartu prie banko kortelės buvo paliktas pin kodas, tačiau, ar tie pinigai buvo paimti, ar ne, pasakyti negali, nes į banką nesikreipė. Nežino, kokia žala padaryta dėl išdaužto lango, nes ši sodyba priklauso jo seserims L. K. ir V. G.. Vaikinas, pavogęs minėtus jam priklausančius daiktus ir kurį jis rado sodyboje, yra apie (duomenys neskelbtini) metų, jo ūgis apie (duomenys neskelbtini) m. Po dešine akimi turėjo randą, buvo tamsiai apsirengęs ir su rausvos spalvos kepure. Pamatęs šį jaunuolį, galėtų jį atpažinti. (1 t., b. l. 31-33).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kita pusė minėto namo priklauso sesei V. G., kuri nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), o ji (R. K.) gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Minėtas namas joms su sese paveldėjimo teise atiteko po mamos mirties, tačiau tame name gyvena brolis A. S.. Kiek žino, jis ten būna ne visą laiką, kadangi nakvoja ir pas savo sutuoktinę J. S., kurios namas yra netoli jų namų, (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad jai 2024 m. gegužės 7 d., apie pietus paskambino brolis A. ir pranešė, kad yra įsilaužta į minėtą namą, sakė, kad yra išdaužtas namo langas ir įėjęs į namo vidų aptiko name buvusį jaunuolį. Brolis sakė, kad to jaunuolio nepažįsta, taip pat sakė, kad dėl to į įvykio vietą yra iškvietęs policijos pareigūnus. Tuo pat metu brolis pasakė, kad pagrobta name buvusi jo elektrinė barzdaskutė bei banko mokėjimo kortelė, kurioje buvo iki 1 euro. Kad būtų dar kažkas pagrobta iš namo, neminėjo. Sakė, kad langas išdaužtas lyg tai su plytomis, kurias rado namo viduje. Kadangi langas išdaužtas namo, kurio pusė priklauso jai, dėl lango sugadinimo, mano, kad joms su seserimi padaryta iki 50 eurų turtinė žala, kadangi tas langas yra nedidelis, todėl daug nekainuos pakeisti stiklo paketą. Kol kas to lango ji netvarkė, nebuvo net pažiūrėti, kiek žino, brolis A. langą užkalė plėvele. Ji šiuo metu civilinio ieškinio neteiks, tačiau jai išaiškinta, kad nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taip pat, jeigu sugalvos teikti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, jį pateiks susisiekus su ikiteisminį tyrimą atliekančiu tyrėju (1 t., b. l. 67-70).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį,

Pagal baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino netikrą elektroninę mokėjimo priemonę, tikrą elektroninę mokėjimo priemonę klastojo ar neteisėtai disponavo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis arba jų duomenimis.

Pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį atsako tas kas neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ar jos duomenis.

Kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažįsta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad akmeniu išdaužė namo langą ir per jį pateko į namo vidų iš kur pagrobė A. S. banko mokėjimo kortelę ir elektrinę barzdaskutę. Veisėjų bankomate patikrino banko kortelę, joje buvo tik 25 centai, todėl banko kortelę sulaužė ir išmetė, kadangi barzdaskutė neveikė ją sudaužė. Be kaltinamojo prisipažino jo katę patvirtina nukentėjusiojo A. S. parodymai, kuriais patvirtinama, kad atėjęs į tėviškės namus pamatė, kad išdaužtas namo langas, o viduryje stiklo šukės, plytos, o lovoje gulėjo jaunuolis, kuris pasakė, kad įsibrovė pernakvoti. Nukentėjusysis apžiūrėjęs pasigedo banko kortelės ir barzdaskutės. Liudytoja R. K. parodė, kad brolis A. S. paskambinęs pasakė, kad išdaužtas jai priklausančio namo langas, o namo vidulyje rado jaunuolį bei, kad iš namo pagrobta barzdaskutė bei banko mokėjimo kortelė.

Byloje esantys rašytiniai duomenys: tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietoje išdaužtas gyvenamojo namo langas, name ant grindų rastos trys plytos, AB Swedbank rašytinė informacija, kad 2024 m. gegužės 6 d., 20.55 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikta balanso peržiūra, patvirtina, kad kaltinamasis elgėsi nusikalstamai ir neabejotinai suvokė, kad mokėjimo kortelė jam yra svetima ir kaltinamasis panaudojo mokėjimo korteles neturėdamas mokėjimo kortelės savininko sutikimo ir leidimo t. y. neteisėtai. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykių aplinkybių byloje nekilo.

Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes kaltinamasis į patalpą pateko neteisėtai, pašalindamas kliūtis, išdaužydamas namo lango stiklą ir turėdamas susiformavusią tyčią iš namo pavogti svetimą turtą, todėl toks patekimas laikomas įsibrovimu. Tokie kaltinamojo neteisėti veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Be to, aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis neteistai įgijo, laikė, ir panaudojo kito asmens mokėjimo kortelę ir PIN kodą. Jų atlikimo metu siekė svetimo turto pasisavinimo. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Nusikalstami veiksmai dėl mokėjo kortelių ir PIN kodo įgijimo ir laikymo kvalifikuojami pagal baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, o dėl neteisėto panaudojimo – pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis nukentėjusiojo sutikimo naudotis jos mokėjimo kortelėmis neturėjo. O. V. neabejotinai turėjo suvokti, kad svetima mokėjimo korteles naudotis draudžiama, tačiau nepaisant to, kaltinamasis žinodamas ir suprasdamas, kad tai neteisėta, neturėdamas jokio tikrojo mokėjimo kortelių savininko sutikimo, ją įgijo, laikė, panaudojo ir atliko finansinę operaciją.

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe laikytina, kad veiką padare būdamas recidyvistas. Kaltinamasis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus. Kaltinamasis yra eilė kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, sistemingai darė administracinius pažeidimus (t. 1, b. l. 138-200), nedirbo, šį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesnės bausmės. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis sistemingai darė tyčines nusikalstamas veikas bei administracinis pažeidimus, duoda pagrindo išvadai, kad kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o, kad jis linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę, neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

O. V. šias nusikalstamas veikas įvykdė, po 2024 m. gegužės 2 d., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžio. Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskira bausmė subendrintina su 2024 m. gegužės 2 d., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti 2024 m. gegužės 2 d., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2024 m. gruodžio 4 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 329,17 Eur (2 t., b. l. 96-98). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, duomenų apie turimą turtą nėra, realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo laisvė yra suvaržyta, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktinius įrodymus – keturias plytas, kurios saugomas Alytaus apskrities policijos komisariate (t. 1, b. l. 25) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskiriama, nes jis atlieka Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje bausmes apimti griežtesne bausme apimat švelnesnę bausmę, apimtą bausmę iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. V. skirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti 2024 m. gegužės 2 d., Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės

ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2024 m. gruodžio 19 d.

Nepriteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktinį įrodymą – keturias plytas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o O. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.