- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- AN2-140-579/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena R. S. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. S. administracinio nusižengimo protokolai 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo surašyti už tai, kad jis 2018 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių Case IH (duomenys neskelbtini) Maxxum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,54 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, bei, vairuodamas šią transporto priemonę, apgadino kelio elementą – važiuojamąją kelio dangą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2018 m. liepos 30 d. protokole R. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokole tie patys veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, administracinio nusižengimo protokolo trūkumams šalinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje dėl tų pačių, galimai R. S. padarytų, nusižengimų surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, registruoti tuo pačiu ROIK numeriu, abu galiojantys. Šis trūkumas laikytas esminiu bei kliudančiu bylą nagrinėti teisme.
3. 2018 m. lapkričio 5 d. Institucija R. S. surašė naują administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį. 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokolas buvo anuliuotas. Duomenų apie 2018 m. liepos 30 d. protokolo anuliavimą bylos medžiagoje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu nutraukė. Teismas pažymėjo, kad Institucija administracinio nusižengimo protokolo trūkumų nepašalino ir R. S. kaltę grindė dviem prieštaringais administracinio nusižengimo protokolais. Be to, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2018 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19.10 val., vairavo traktorių, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, bei apgadino kelio elementus. Visos nepašalintos abejonės vertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo R. S. būtų skiriamos nuobaudos ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 427 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5.1. Skunde Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali nutraukti tik tuomet, kai yra išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Teismas neatsižvelgė į R. S. kaltę patvirtinančius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus. Pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, rado liudytojus, kurie iškvietė policijos pareigūnus, bei traktoriaus vairuotoją R. S., kuris prisipažino, kad vairavo traktorių, tačiau neigė vartojęs alkoholį, nors alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 0,54 promilės girtumas.
5.2. Skunde Institucija pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino D. V. 2018 m. liepos 30 d. rašytinio paaiškinimo, kuriame jis nurodė, kad sekė traktorių ir garantavo, jog iki policijos pareigūnų atvykimo R. S. nieko negėrė ir nevalgė. Traktoriaus savininkas J. L. negalėjo įvardyti, kas įvykio metu vairavo jam priklausantį traktorių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu R. S. yra baustas už ANK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, jis ir tuomet vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam specialiosios teisės. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai nesiekė pašalinti kilusių prieštaravimų. Institucija pažymi, kad R. S. yra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo daromi nusižengimai sunkėja.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių R. S. padarytus, ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus, nusižengimus. Institucijos teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
9. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir kt.
10. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, teismo baigiamajame dokumente (nutarime) turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos.
11. Nagrinėjamu atveju pirminis administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 13-14) R. S. buvo surašytas dėl to, kad jis 2018 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių Case IH (duomenys neskelbtini) Maxxum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,54 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, bei, vairuodamas šią transporto priemonę, apgadino kelio elementą – važiuojamąją kelio dangą. Taigi, R. S. buvo inkriminuoti du nusižengimai – turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir transporto priemonės vairavimas, neturint specialiosios teisės tai daryti ir esant neblaiviam. Vėliau Institucija nustatė, kad R. S. anksčiau jau buvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam ir neturint tam teisės, todėl surašė naują administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 10-11), kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminavo pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, t. y. vietoj ANK 424 straipsnio 4 dalies inkriminavo ANK 427 straipsnio 1 dalį. Tačiau apie antrojo protokolo surašymą R. S. pranešta nebuvo, jis apie inkriminuojamos veikos perkvalifikavimą nebuvo informuotas, surašant antrąjį protokolą nedalyvavo ir neturėjo galimybės pateikti dėl jo paaiškinimo, todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byla buvo pagrįstai grąžinta Institucijai administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.
12. 2018 m. lapkričio 5 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2), R. S. inkriminuojant ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su šiuo protokolu buvo pasirašytinai supažindintas, jam sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimą bei pastabas, tačiau R. S. nurodė, jog paaiškinimą pateiks teisme. Tačiau byloje liko galiojantis pirminis 2018 m. liepos 30 d. protokolas, kadangi Institucija anuliavo tik antrąjį – 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokolą. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, tačiau dėl jos nieko nepasisakė, teismui tai nesutrukdė bylos išnagrinėti iš esmės ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. S. atžvilgiu nutraukti. Apygardos teismas sprendžia, kad byloje esantys administracinio nusižengimo protokolai nėra prieštaringi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamos tos pačios nusižengimų padarymo aplinkybės, laikas, vieta ir kt., o teisinga nusižengimų kvalifikacija iš esmės yra teismo prerogatyva. Be to, visi dėl protokolo surašymo kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti į teismo posėdį kviečiant Institucijos atstovą, tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir keli liudytojai, tačiau kiti įvykį stebėję ir dėl to įvykio dieną paaiškinimus rašę asmenys nebuvo apklausti, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu rašytinių įrodymų išvardijimu, be to, skundžiamame nutarime šie rašytiniai įrodymai taip pat nėra išsamiai aptarti bei teisiškai įvertinti. Tokiu būdu byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ne dėl to, jog nėra objektyvios galimybės (išnaudojus visas įmanomas priemones) jų pašalinti, o dėl teismo neveiklumo. Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimas nėra galimas.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo daug tiesioginių įvykio liudytojų, todėl kiekvieno iš jų parodymai yra itin reikšmingi, kaip ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų paaiškinimai bei jų užfiksuotos aplinkybės. D. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo raudonos spalvos traktorių, kurio vairuotojas jam sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Traktoriaus vairuotojas pervažiavo naujai nutiestą asfaltą ir jį apgadino. Jis per kelias minutes sukvietė kaimynus ir ieškojo matyto traktoriaus, kurį rado laukuose su įjungtu varikliu, šalia stovėjo R. S., kuris teigė esantis blaivus, nors atvykę policijos pareigūnai jam nustatė lengvą girtumo laipsnį. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. V. negalėjo patvirtinti, jog traktorių iš tiesų vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau, perklausius teismo posėdžio garso įrašą, matyti, jog D. V. kelis kartus pakartojo, jog nors nėra įsitikinęs šimtu procentų, nes traktoriaus vairuotoją matė tik iš nugaros, tačiau mano, jog R. S. yra labai panašus į matytą vairuotoją. Liudytojas pažymėjo, kad traktoriaus kabina yra permatoma, todėl jis matė, jog vairuotojas yra nestambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais. Pamačius R. S. šalia traktoriaus, jam nekilo abejonių, jog tai tas pats vairuotojas.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykį stebėjo ir R. T., kuris įvykio dieną rašytame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo raudonos spalvos traktorių, kurį vairavo galimai neblaivus vairuotojas. Kadangi traktorius sugadino naujai išlietą asfalto dangą, todėl nusprendė jį vytis ir iškvietė policiją. Iki atvykstant policijos pareigūnams, vairuotojas alkoholio nevartojo, teigė, jog yra blaivus (b. l. 21). R. T. paaiškinimas yra užfiksuotas ir vyr. patrulio R. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 19), kuriame nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko R. T., kuris paaiškino, kad pastebėjo galimai neblaivų traktoriaus vairuotoją, kuris apgadino kelio dangą ir kurį su kaimynu D. V. sulaikė bei iškvietė policiją. Šių pirminių parodymų patikrinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai reikšmingas bei tikslingas, tačiau apylinkės teismas R. T. neapklausė, todėl lieka neaišku, ar jis tvirtina savo pirminius paaiškinimus. Be to, R. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota ir tai, kad R. S. įvykio dieną prisipažino, jog vairavo traktorių, tik neigė, kad yra neblaivus, todėl geranoriškai pasitikrino blaivumą. Jam buvo nustatytas 0,54 promilės girtumas. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturi. Šios pareigūno užfiksuotos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, taip pat neapklaustas patrulis T. V., kuris kartu su R. P. pagal gautą iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir traktoriaus savininko J. L. parodymų. Šis liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2018 m. liepos 30 d., apie 15 val., su jam priklausančiu traktoriumi pervažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur perdavė traktorių R. S.. Apie 19 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, todėl traktoriaus tikrai nevairavo. Vadinasi, vienintelis asmuo, kurio žinioje buvo traktorius, yra R. S.. Duomenų, kad su šiuo traktoriumi įvykio dieną būtų dirbę keli asmenys, bylos medžiagoje nėra.
16. Kaip jau minėta, teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir R. S. parodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad jis neneigė, jog vairavo traktorių, nors neturi tam specialiosios teisės, aiškino, jog arė lauką apie 15 val., tačiau neigė važiavęs traktoriumi apie 19 val. (duomenys neskelbtini) gatve ir apgadinęs kelio dangą.
17. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui dėl R. S. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų šiame nutarime plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.