Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotiems asmenims I. J., O. J., antstoliui Andriui Bespalovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Taigi, kreditorinės prievolės pobūdžio nustatymas yra svarbus išieškojimo procese tuo aspektu, kai reikalinga nuspręsti kur nukreipti išieškojimą: į skolininko asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, pajamos ir vaisiai, pajamos iš bendros veiklos, pajamos gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinių darbinės veiklos yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Tai yra prezumpcija, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), o prievolės pobūdis (asmeninė ar solidari) prezumpcijos nekeičia. Be to, CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išieškoti net ir pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, net ir esant asmeninei sutuoktinio prievolei išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinio (skolininko) turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/03628 esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-7297-755/2009 dėl 665,27 Eur skolos, 109,26 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 5,79 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės I. J. (buvusi I. K.) išieškotojai UAB „General Financing“. Antstolis, nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis O. J. dirba ir gauna darbo užmokestį, jį areštavo ir pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėto sutikimo ar susitarimo negavęs, antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktiniu, nustatymo. Suinteresuoti asmenys O. J. ir I. J. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties sudarę nėra, turto padalinimo faktų neįregistruota.

CK 4.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkė nedirba, duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ ir valstybės įmonės „Regitra“ išrašų matyti, kad skolininkė registruoto kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi. Taigi, byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad išieškojimas galėtų būti vykdomas iš skolininkei I. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo kreipiamasi atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis per antstolio nurodytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo ar susitarimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 666-667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinio O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.