- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2-605-569/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., A. M.
- Advokatai
- Anželika Meškaitė, Žilvinas Stašaitis
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą antstoliui Tomui Ubartui, suinteresuotiems asmenims M. S., A. M. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. I. paaiškino, kad 2009-09-01 ji Šiaulių miesto laikraštyje (duomenys neskelbtini) perskaitė skelbimą apie 2009-09-21 vyksiantį jai bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą iš varžytinių. Šis turtas buvo įsigytas jos sutuoktinio M. S. vardu, tačiau santuokoje, todėl jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš varžytines paskelbusio antstolio ji sužinojo, kad jos sutuoktiniui yra užvesta vykdomoji byla, kurioje ir buvo priimtas sprendimas skelbti pirmąsias varžytines. Mano, kad antstolio veiksmai paskelbiant varžytines yra neteisėti. Pagal LR CK 3.112str. 1d. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro sutuoktinių turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. M. S. yra jos sutuoktinis, santuoka šiuo metu tarp jų nėra nutraukta. Išieškojimas buvo pradėtas todėl, kad jis pasirašė vekselį A. M. ir pinigų jam negrąžino. Apie tai, kad jos sutuoktinis yra pasirašęs vekselį, ji sužinojo 2009m. rugpjūčio mėnesį, kai M. ją pasikvietė pasikalbėti. Šiuo metu su M. S. kartu ji negyvena. Kokiais tikslais M. S. skolinosi pinigus, jai nežinoma, kur jis juos panaudojo – taip pat. Antstolis, areštavęs turtą, privalėjo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir tik įsiteisėjus tokiai nutarčiai nukreipti išieškojimą į jo turtą. Antstolis, areštuodamas turtą bei skelbdamas turto varžytines, nepatikrino turto priklausomybės ir neteisingai nurodė, jog parduodamas turtas nuosavybės teise priklauso M. S.. Pareiga įsitikinti, ar parduodamas turtas priklauso skolininkui, tenka antstoliui. Kad daiktai bendri, antstolis galėjo matyti iš jų paskirties, jam prieinami duomenys apie skolininko sutuoktinį. Areštuojant turtą, nedalyvavo nei skolininkas, nei pareiškėja ar jų atstovai. Varžytinėse parduodamas turtas, vadovaujantis LR CK 3.88str., yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, iš kurios gali būti vykdomos tik su šeimos namų ūkio išlaikymu susijusios prievolės. Vykdomoji byla šiuo atveju buvo užvesta tik M. S., todėl jokio pagrindo vykdyti išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto antstolis neturėjo. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti sprendimo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Be to, antstolis nukreipė išieškojimą į tokį turtą, į kurį, vadovaujantis LR CPK 668str. 1d., nukreipti negalėjo –vaikų kambario baldai, šaldytuvas, virtuvinis komplektas. Pagal LR CPK 613str. vykdymo proceso metu kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu, tačiau tokio patvarkymo byloje nėra. Ji gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame bute yra registruotas ir jos sutuoktinis M. S.. Jo vardu gautą korespondenciją ji jam perduodavo, jos neskaitydavo. Pati jokių pranešimų iš antstolio nėra gavusi. Prašo pripažinti antstolio Tomo Ubarto veiksmus, skelbiant varžytines dėl sutuoktinių M. S. ir A. I. turto pardavimo, neteisėtais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Antstolis T.Ubartas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog areštuotas turtas, jų įgytas santuokos metu, yra bendras, įsigytas iš bendrų lėšų, o vekselis - M. S. asmeninė skola. LR CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, todėl tuo pačiu pagrindu yra kildinama ir solidariosios sutuoktinių prievolės atsiradimo prezumpcija. Pareiškėja šito sandorio neginčija ir yra preziumuojama , jog sutuoktinių atsakomybė pagal šį įvykusį sandorį yra solidari. Areštuojant turtą buvo nustatyta, kad turtas yra įgytas M. S. vardu ir pareiškėjos atsakomybės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Pareiškėja, pateikdama skundą, nereiškė pretenzijų į turtą, o pareiškė pretenziją į atsakomybę. Nors pareiškėjos atstovas nurodė, kad antstolis negali spręsti, ar tai yra solidari, ar asmeninė skola, tačiau mano, kad šiuo atveju skola yra solidari, kadangi iš pasiskolintų pinigų buvo perkami namų apyvokos daiktai ir pareiškėja su M. S. planavo iš M. pirkti namą. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad nebuvo surašytas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, tačiau skelbiant varžytines patvarkymo priimti nereikia. Turto arešto aktas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), registruotu laišku, teismui jis pateikė įrodymus, kad jis buvo įteiktas asmeniškai M. S.. Asmeniškai A. I. turto arešto akto nesiuntė, nes ji vykdomojoje byloje nefigūravo. Jeigu antstolis nustato, kad sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, tai pagal jų taisykles, užtenka siųsti tik vieną dokumentą. Tokia situacija, kai A. I. ir M. S. gyvenant santuokoje vienas iš jų gauna turto arešto aktą ir neinformuoja apie tai kito, atrodo abejotina. Atskirai sutuoktiniams vykdymo procese dokumentų jis nesiunčia. Yra preziumuojama, kad turtas, įgytas santuokoje, yra bendras, ir prievolės irgi yra bendros. Teismas, spręsdamas turto priklausomybės klausimą, turi spręsti ir prievolės klausimą. Antstolis neturi galimybės nustatyti, ar turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tai darydamas elgtųsi neteisėtai. Tik teismas gali spręsti, ar tai asmeninė, ar solidari atsakomybė.
Suinteresuotas asmuo M. S. su skundu sutinka. Nurodė, kad vekselį jis pasirašė 2009-07-13, kuriuo iš A. M. pasiskolino 105 000 Lt. Tai yra jo asmeninė skola. Apie varžytines jis taip pat sužinojo iš laikraščio, po to gavo pranešimą iš antstolio. Pinigus jis skolinosi namo pagerinimui, baldų pirkimui. Savo sutuoktinei apie skolintus pinigus nieko nesakė. Tuo metu jis dirbo, jo darbo užmokestis buvo 3000 Lt. Be to, turi tėvus, senelius, kurie jam skiria pinigų, buvo gavęs žemės sklypą, todėl sutuoktinei negalėjo kilti įtarimas, iš kur pas jį yra tiek pinigų, juo labiau, kad tą sumą gavo ne per vieną, o per tris kartus. Raginimą, kad reikia sumokėti skolą, jis gavo. Visą gaunamą korespondenciją jam perduodavo žmona. Areštuojant turtą, jis nedalyvavo, tačiau turto arešto aktą yra gavęs. Jis nesutinka su turto įvertinimu, todėl antstoliui yra parašęs prašymą dėl daiktų ekspertizės. Apie tai, kad gavo turto arešto aktą, A. I. nieko nesakė, tuo metu jie kartu negyveno, teisme vyksta ištuokos byla. Dalis daiktų, kuriems yra uždėtas areštas, yra įsigyti už skolintus pinigus. Pinigus jis skolinosi 2008 gruodžio mėnesį, 2009 m. kovo ir birželio mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. su skundu nesutinka. Jis M. S. buvo paskolinęs pinigų pagal vekselį. M. S. jiems visada sakydavo, kad jo žmona yra nėščia, jos nereikia dėl skolos jaudinti, sakydavo, kad jai apie skolą yra žinoma, todėl vekselį pasirašė vienas M. S.. Pinigus jis skolinosi buto įrengimui, ketino iš jų pirkti namą. Skolindami pinigus M. S. tikėjo, kad jis su jais atsiskaitys, nes planavo parduoti butą ir garažą, už juos gauti 250 000 Lt. M. S. negrąžinus skolos, jis pradėjo išieškojimą pagal vekselį. Jis pats A. I. ir M. S. iki 2009-09-01 informavo, kad skola bus išieškoma priverstinai, apie tai jiems pasakė 2009m. rugpjūčio mėnesį, kai jie buvo atvažiavę pasiimti savo asmeninius daiktus. Dar iki arešto turtui uždėjimo jis kalbėjo ir su pareiškėja A. I., tačiau jos tėvas pagrasino, kad jis nieko, išskyrus baldus, negaus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 1927/2009m. matyti, kad antstolio T.Ubarto kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš M. S. išieškotojo A. M. naudai. Išieškojimas yra vykdomas pagal Šiaulių miesto IV notarų biuro vykdomąjį įrašą, kuriuo notaras reikalauja išieškoti iš vekselio davėjo M. S. vekselio turėtojui A. M. per vekselio terminą nesumokėtą vekselio sumą – 105000 Lt. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, 2009m. rugpjūčio 5d. areštavo kilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30570 Lt, akte nurodoma, kad turtas priklauso M. S.. 2009-08-31 raštu antstolis T.Ubartas informavo skolininką M. S., kad 2009-09-21 vyks pirmosios areštuoto turto varžytinės. Pareiškėja A. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti antstolio veiksmus, skelbiant varžytines dėl turto pardavimo, neteisėtais. Pareiškėja nurodė, kad antstolis neturėjo teisės paskelbti varžytines dėl areštuoto turto pardavimo, nes šis turtas yra ne M. S. asmeninė, o jų abiejų bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal asmeninę M. S. prievolę. Antstolis T.Ubartas nurodė, kad šiuo atveju A. I. ir M. S., kaip sutuoktinių, prievolė grąžinti skolą A. M. pagal vekselį yra solidari, nes paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakomybė pagal šią prievolė taip pat solidari. Antstolis T.Ubartas nurodė, kad, nukreipus išieškojimą į 2009-08-05 M. S. vardu įgytus daiktus, jis teisės normų nepažeidė, nes neturėjo galimybių išsiaiškinti, kam nuosavybės teise priklauso areštuotas turtas.
Vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytas asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2str.). Pats vekselio apibrėžimas rodo, kad pareiga grąžinti vekselyje nurodyta sumą yra siejama su konkrečiu asmeniu, vekselyje nėra nurodoma, kokiu tikslu jį išrašęs asmuo pinigus gavo ir kokiu tikslu jie bus naudojami. Vekselio pagrindu išduotame vykdomajame įraše skolininku taip pat nurodomas tik vienas asmuo - M. S.. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – šiuo atveju vykdomasis įrašas (2010-02-17 Lietuvis Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.byla Nr. 3K-3-81/2010). Nesant vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo iš M. S. sutuoktinės A. I., antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų vekselio pakeitimą – vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (2007-01-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.byla Nr. 3k-7-114/2008). Prievolės vykdymas iš bendro turto yra prievolės asmeniui nustatymas, antstolis neturi teisės nustatyti tokios prievolės pobūdį ir negali priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš bendro turto, nes tai viršytų jo kompetencijos ribas. Šių klausimų negali išspręsti ir teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, jau prasidėjus vykdymo procesui. Šuo atveju dėl antstolio veiksmų teisėtumo turi būti sprendžiama antstoliui įstatymo nustatytų procesinių teisių ir pareigų laikymosi aspektu. Antstolis T.Ubartas nurodė, kad neturėjo galimybės nustatyti, ar areštuotas turtas priklauso M. S. asmeninės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau iš vykdomosios bylos matyti, kad byloje yra duomenys apie M. S. sutuoktinę, santuokos sudarymo pradžią, areštuoti daiktai nėra asmeninio naudojimo. Iš turto arešto akto matyti, kad areštuojant turtą nedalyvavo nei skolininkas, nei jo šeimos nariai, nors LR CPK 667str. 3d. numato, kad turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui ar jo šeimos nariui. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkui ar jo šeimos nariams buvo siūloma dalyvauti aprašant turtą. Todėl akivaizdu, kad antstolio padėjėjas, surašydamas turto arešto aktą, neturėjo galimybės išsiaiškinti, ar tai asmeninis, ar bendras sutuoktinių turtas. Be to, LR CK 3.88str. 2d. aiškiai nurodo, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl teismas laiko, kad antstolis turėjo galimybę nustatyti areštuotino turto teisinį režimą, tačiau to nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė santuokos liudijimą (b.l. 8), iš kurio matyti, kad santuoka tarp jos ir M. S. buvo sudaryta 2002-08-10. Iš pateiktų areštuoto turto įsigijimo dokumentų matyti (b.l. 72), kad jie įgyti gyvenant santuokoje. LR CPK 666str. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėjė nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi nesant pakankamai skolininko asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. LR CPK 667str. 1d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tačiau šiuo atveju antstolis nesudarė galimybės kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje nei kreditoriui, nei skolininkui, nei pareiškėjai. LR CPK 602str. numato, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Todėl antstolio veiksmai, paskelbiant varžytines dėl sutuoktinių M. S. ir A. I. turto pardavimo, pripažintini neteisėtais, nes buvo ketinama iš varžytinių parduoti ne skolininkui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį, o jungtinės nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei A. I. priklausantį turtą. Pareiškėja pagrįstai nurodė, kad į dalį turto, kurį antstolis ketino parduoti iš varžytinių, išieškojimas apskritai negali būti nukreipiamas. LR CPK 668str. nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į visus vaikų reikmenis, šaldytuvą. Tuo tarpu iš vykdomoje byloje esančių laikraštyje patalpintų skelbimų matyti, kad šie daiktai taip pat buvo pardavinėjami iš varžytinių.
LR CPK 613str. numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis, nutaręs skelbti areštuoto turto varžytines, jokio patvarkymo nepriėmė. Apie tai, kad antstolis paskelbė varžytines, galima spęsti iš pranešimo skolininkui bei išieškotojui apie varžytinių paskelbimą ir skelbimų spaudoje. Antstolis nepagrįstai nurodė, kad, parduodant turtą iš varžytinių, patvarkymo priimti nereikia, tačiau LR Civilio proceso kodeksas šiuo atveju jokių išimčių nenumato. LR CPK 510str. 1d. numato, kad proceso dalyviai turi teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti. Tai, kad antstolis atliko veiksmus, susijusius su varžytinių paskelbimu- patalpino skelbimus, išsiuntė pranešimą apie varžytines – nepriėmęs sprendimo paskelbti varžytines, rodo, kad šie antstolio veiksmai yra neteisėti. Todėl pareiškėja, kreipdamasi į teismą, pagrįstai prašė pripažinti antstolio veiksmus, paskelbiant varžytines, neteisėtais, o ne panaikinti konkretų antstolio patvarkymą.
Patenkinus skundą, spręstinas pareiškėjos A. I. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja nurodė, kad, gindama savo teises teisme, naudojosi advokato pagalba, dėl ko patyrė 3000 Lt išlaidų. LR CPK 443str. 6d. numato galimybę priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalyvaujančių byloje asmenų nagrinėjant bylas ypatingos teisenos tvarka, kai proceso dalyvių interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl neteisų antstolio veiksmų, jos skundas patenkintas, todėl pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju tenka antstoliui. Pareiškėja pateikė teismui PVM sąskaitos-faktūros kopiją (b.l. 75), byloje yra du pavedimų originalai (b.l. 54,55), iš kurių matyti, kad už jai suteiktas teisines paslaugas buvo pravesta advokatui 3000 Lt. Nors PVM sąskaitoje-faktūroje ir nenurodoma, kokioje byloje teisinės paslaugos buvo suteiktos, tačiau prie skundo pridėta teisinių paslaugų sutartis rodo, kad pareiškėja tokiomis paslaugomis naudojosi, teismui nėra pagrindo manyti, kad tokios paslaugos pareiškėjai šioje byloje buvo suteiktos neatlygintinai. Tačiau sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra priskirtina prie sudėtingų bylų, byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, sprendžiami teisiniai klausimai byloje nėra nauji, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1500 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundą patenkinti, pripažinti antstolio Tomo Ubarto veiksmus, skelbiant varžytines dėl sutuoktinių M. S. ir A. I. turto pardavimo, neteisėtais.
Priteisti pareiškėjai A. I. iš antstolio Tomo Ubarto 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.