Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., jo atstovui advokatui Dainiui Čičeliui,

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam AB „S.“ generaliniu direktoriumi, administracine tvarka nebaustam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas protokolas padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 200 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB Lietuvos bankas 2018 m. vasario 26 d. surašė G. Č. administracinio nusižengimo protokolą Nr. LB-ANR_P-2-2018, kurį grindė šiomis aplinkybėmis:

G. Č. yra AB „S.“ (toliau – Bendrovė) vadovas, einantis generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovė yra emitentas ir pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau LBĮ) 42 straipsnio 1 dalį yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis. Remiantis LBĮ 42 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės akluose nustatytų reikalavimų, atlieka emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau — VPĮ) ir kitų teisės aktų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. VPĮ 46 straipsnis nustato, kad prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija. Vykdydama pavestas funkcijas priežiūros institucija tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

AB „S.“ 2016 m. metinę informaciją kartu su auditoriaus išvada viešai per NASDAQ OMX Vilnius informacinę sistemą paskelbė 2017 m. balandžio 26 d. Įvertinęs bendrovės metinę informaciją, Lietuvos bankas nustatė, kad:

1) Bendrovė, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvykdė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 duotų privalomų vykdyti nurodymų. Tyrimo, atlikto 2016 m. spalio 25 d. - 2016 m. gruodžio 20 d., metu nustatyta, kad Bendrovė pažeidė VPĮ 22 straipsnį, t. y. AB „S.“, sudarydama 2015 m. metines konsoliduotąsias ir atskiras finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų (toliau TAS) 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio nuostatų ir 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, Priežiūros tarnybos direktorius 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 įspėjo Bendrovę ir įpareigojo ją rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS .Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus. Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti, ar Bendrovė retrospektyviai ištaisė finansines ataskaitas pagal TAS reikalavimus, Bendrovei paskelbus 2016 m. finansines ataskaitas, paprašė pateikti dokumentus, įrodymus, paaiškinimus ir (ar) tikslius skaičiavimus, pagrindžiančius 2015 m. gruodžio 31d. AB „S.“ iš susijusių įmonių - UAB „V.“ ir H.H.L. gautinų sumų, busimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę, taip pat kitą informaciją, būtiną įvertinti, ar Bendrovė tinkamai įvykdė duotus nurodymus. Įvertinęs viešai skelbtą informaciją ir Bendrovės pateiktus papildomus duomenis ir paaiškinimus, Lietuvos bankas nustatė, kad Bendrovė, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvykdė Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu duotų privalomų vykdyti nurodymų - rengiant 2016 m. finansines ataskaitas jas retrospektyviai ištaisyti, kad atitiktų 1 TAS Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių reikalavimus ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus.

2) AB „S.“, sudarydama 2016 m. finansines ataskaitas, nesilaikė 16 TAS 41 straipsnio reikalavimų. Bendrovės sukaupti nuostoliai buvo padengti netiesiogiai panaudojant perkainojimo rezervą — nesilaikant 16 TAS 41 straipsnio reikalavimų nepaskirstytiesiems nuostoliams padengti panaudotos lėšos iš neperleisto ir nenusidėvėjusio turto perkainojimo rezervo, todėl buvo pažeista VPĮ 22 straipsnio 5 dalis.

3) AB „S.“ 2016 m. metiniame pranešime nurodydama, kad valdymo organų nariai laikosi AB „N.V.“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų ir standartų, atskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl buvo pažeista VPĮ 22 straipsnio 3 dalis.

Už nustatytus teisės aktų pažeidimus 2018 m. sausio 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „S.“ skirta 207 250 eurų bauda, įpareigojimas rengiant 2017 m. metines finansines ataskaitas ištaisyti nustatytus pažeidimus taip, kad 2017 m. metinės finansinės ataskaitos atitiktų 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“, 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus ir įpareigojimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą.

Atsižvelgiant į protokole nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2-sios knygos nuostatomis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, tarptautinių apskaitos standartų reikalavimais, AB „N.V.“ listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu, administracinio nusižengimo protokole padaryta išvada, kad G. Č., eidamas AB „S.“ vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas, neužtikrino, kad:

1) Bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „S.“ duotą privalomą vykdyti nurodymą – rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas jas retrospektyviai ištaisyti pagal 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje;

2) Bendrovė laikytųsi finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų – kad 2016 m. finansinės ataskaitos atsitiktų TAS reikalavimus ir 2016 m. metinėje informacijoje būtų tinkamai atskleista informacija apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi AB „N.V.“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse nustatytų principų ir standartų, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu AB Lietuvos banko atstovė Ramunė Matijošiūtė palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė skirti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui nuobaudą, kurios dydį prašė parinkti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad pažeidimo padarymo datą, t.y. 2017-04-26, sieja su metinės finansinės informacijos paskelbimu, kada viešos institucijos ir visuomenė galėjo susipažinti su skelbiama informacija, įvertinę tą informaciją konstatavo, kad buvo neįvykdytas nurodymas ir nustatyti kiti informacijos atskleidimo pažeidimai. Neįvykdymo nustatymą sieja su Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018-01-29 sprendimu, kuris apskųstas.

Institucijos atstovės teigimu, administracinio akto apskundimas nestabdo jo vykdymo. Dokumentas įsigalioja nuo sprendimo priėmimo, per tris dienas įteikiamas juridiniams asmeniui, per 1 mėnesį gali būti skundžiamas, be to juridinis asmuo turi galimybę kreiptis į teismą, kad būtų stabdomas jo vykdymas. Akcinė bendrovė S. nepasinaudojo šita teise. Jie stengėsi dėl to vieno pažeidimo momento apskaitos standartų pažeidimo, teikė įrodymus bankui, siekė įvykdyti duotą nurodymą, bet šiai dienai nėra duomenų, ar jis įvykdytas pilnai, jie stengiasi, siekia įvykdymo, nėra sustabdytas sprendimo vykdymas.

Pasak atstovės, pažeidimą reikia traktuoti nuo sprendimo priėmimo, kai tapo aišku, kad padaryti pažeidimai, nepaneigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ginčyti. Šio sprendimo priėmimas tapo pagrindu surašyti protokolą ir patraukti atsakomybėn vadovą. Be to, ginčas yra dėl vieno iš punktų, bet šito sprendimo vykdymas nėra sustabdytas, pati bendrovė siekia įvykdyti. Pagal Vertybinių popierių įstatymą institucija, taikydama poveikio priemones juridiniam asmeniui, gali taikyti ir vadovui poveikio priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad Vertybinių popierių įstatymas numato kur kas griežtesnes ekonomines sankcijas už šiuos pažeidimus, Lietuvos bankas šiai dienai laikosi pozicijos, kad atsakomybė turėtų būti taikoma pagal ANK normas, kaip palankesnes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Taip pat nurodė, kad vadovo atsakomybę grindžia bendro pobūdžio teisės normų reikalavimais, kad vadovas privalo ištaisyti, užtikrinti, kad veikla būtų teisėta ir vykdoma kompetentingų įstaigų nurodymu. Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, turėtų prisiimti atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Č. kaltės nepripažino. Nurodė, kad sunkiai supranta, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Bendrovės traktavimą aplinkybių laiko teisingu. Informacija buvo prieinama visiems investuotojams pagal Vertybinių popierių įstatymą. Kaip vadovas, gavęs išaiškinimus iš eilės organizacijų, kurios 2016 m. gale padėjo apsispręsti valdybai, mano, priėmė teisingą sprendimą, nes rėmėsi informacija, pateikta iš patariančiųjų institucijų: audito organizacija, auditorius ir kiti, kurie pasakė, kad tinkami veiksmai. Sprendimas paremtas kitų kompetentingų organizacijų išvadomis, patarimais ir priimtais sprendimais, tame tarpe registruojant veiksmus, ir notarų, ir registrų centro ir kitų. Įpareigojimai buvo traktavimo klausimas, paskolų sutartis nebuvo pasibaigusi, nebuvo jokių poveikio priemonių, pvz. akcininkams, įmonėms buvo paskolinta, jis (G. Č.) negalėjo imtis jokių poveikio priemonių, nes sutartis yra juridinis dokumentas, pagal kurį jis ir elgėsi, kaip turi būti elgiamasi. Nebuvo jokių prielaidų, kad ten būtų anksčiau laiko kažkaip pareikalauta sugrąžinti tas paskolas. Tuo pačiu kitaip negalėjo traktuoti ir valdyba, taip pat valdymo organai, kad nėra jokio pagrindo atidėjimus daryti, kai nėra tam jokių prielaidų. Nepripažino, kad neužtikrino privalomo vykdyti bendrovei nurodymo, rinką reglamentuojančių teisės aktų laikymosi. Kreipėsi į akcininkų valdybą, valdyba priima sprendimą akcininkų susirinkimui perduoti, kuris vyko 2018-04-30.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ANK 200 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už Finansinių priemonių rinkas arba finansų maklerių, viešosios apyvartos tarpininkų ar jų asociacijų, reguliuojamos rinkos operatorių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ar jų dalyvių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 dėl poveikio priemonės taikymo AB „S.“ nustatė, kad bendrovė, sudarydama 2015 m. konsoliduotąsias ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių paskaitos standartų (TAS) reikalavimų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (VPĮ) 22 straipsnį. Šiuo sprendimu bendrovei buvo taikyta VPĮ numatyta poveikio priemonė, t. y. įspėjimas; ji įpareigota rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 25, 26 ir 27 straipsnių reikalavimus ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus; taip pat įpareigota nedelsiant viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį tinkamai, pagal sprendimo 3.-3.4. punktuose nurodytus reikalavimus.

2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 241-19 Dėl poveikio priemonės taikymo AB „S.“ Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius konstatavo, kad AB „S.“, sudarydama 2016 m. metines konsoliduotąsias ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų, neįvykdė Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 241-15 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „S.“ duoto privalomo vykdyti nurodymo ir netinkamai viešai atskleidė informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi AB „N.V.“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principų ir standartų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą.

Šiuo sprendimu AB „S.“ skirta 200 000 eurų bauda už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimą ir 7 250 eurų bauda už privalomo Lietuvos banko nurodymo nevykdymą, subendrinus abi baudas AB „S.“ skirta galutinė 207 250 eurų bauda; bendrovė įpareigota rengiant 2017 m. metines finansines ataskaitas, ištaisyti nustatytus pažeidimus taip, kad 2017 m. metinės finansinės ataskaitos atitiktų 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“, 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus; taip pat įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą, nurodant sprendimo 3.-3.5. punktuose išdėstytas sąlygas; bei įpareigota per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte duotų nurodymų įvykdymo informuoti apie tai Lietuvos banką ir pateikti nurodymų įvykdymą patvirtinančius duomenis, dokumentus ir paaiškinimus.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad AB „S.“ dėl šio sprendimo yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skundas yra priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje.

Pastarojo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 pagrindu AB „S.“ direktoriui ir buvo 2018 m. vasario 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nepaisant rezoliucinėje sprendimo dalyje išdėstyto išaiškinimo, jog sprendimas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo manymu, tokia praktika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso teisenos reikalavimų. Tokia išvada darytina visų pirma būtent dėl to, kad G. Č. kaltė grindžiama iš esmės tik pastarojo sprendimo išvadomis. Nors administracinio nusižengimo protokole bei teismo posėdžio metu bendrovės vadovo atsakomybė buvo kildinama ir iš Vertybinių popierių įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad, kai poveikio priemonė taikoma juridiniam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir juridinio asmens vadovams ar kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims (čia atkreiptinas dėmesys, kad toks teisės normos konstravimas leidžia spręsti, jog poveikio priemonės taikymui bendrovės vadovui galimai pakanka sprendimo priėmimo fakto), pažymėtina, šiame straipsnyje aptarta poveikio priemonių taikymo Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 51 straipsnio 1 dalis). Tuo metu administracinė atsakomybė, kaltė už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus administracinius nusižengimus nustatoma pagal šio kodekso reikalavimus, nepaisant to, ar šio kodekso normos dispozicijoje išdėstyta teisės pažeidimo esmė, ar kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus (kaip ir nagrinėjamu atveju). ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Minėta, ANK 200 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o 505 straipsnio 1 dalyje – už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimas, kuriuo konstatuoti AB „S.“ finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei privalomo nurodymo nevykdymo faktai, yra administracinis aktas, priimtas priežiūros institucijai vykdant jai įstatymo pavestas funkcijas. Toks administracinis aktas neabejotinai gali būti pagrindas kilti ir administracinei atsakomybei. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės pagrindimas vien tik vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu ne tik suponuoja nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, nes įstatymas suteikia teisę skųsti sprendimą teismui ir šios taisyklės laikytasi nebuvo; bet ir sudaro pagrindą daryti kategorišką išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs (taigi, tuo pačiu ir neegzistavo) G. Č. galimo administracinio nusižengimo (-ų) faktas, nes protokolas surašytas nesuėjus terminui, per kurį galima skųsti tą sprendimą teismui. Todėl, teismo nuomone, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas skundas tik dėl dalies Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytų išvadų. Tuo labiau, kad priešingu atveju susidarytų situacija, kuri ne tik galėtų sąlygoti tų pačių klausimų ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimą keliuose teismuose (bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų), galbūt skirtingų sprendimų priėmimą, bet sąlygotų ir tai, kad taikius asmeniui administracinę atsakomybę už dalį iš valstybės priežiūros institucijos sprendime nurodytų pažeidimų, o administraciniams teismams atmetus skundą dėl likusios sprendimo dalies, atsirastų pagrindas vėlgi traukti vadovą administracinėn atsakomybėn, nors formaliai ir už kitos blanketinės teisės normos pažeidimą. Tokia situacija, teismo įsitikinimu, neatitiktų Lietuvos Respublikos ANK paskirties teisinėmis priemonėmis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad nesikreipimas į teismą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo nėra lygiavertis sprendimo įsigaliojimui anksčiau nei įstatymo suteikta teisė skųsti sprendimą, nes stabdomos paskirtosios sankcijos, jų vykdymas, o ne išvadų dėl padarytų pažeidimų (neįvykdytų įpareigojimų) galiojimas, todėl ši aplinkybė taip pat nekeičia teismo daromos išvados.

Apibendrinant konstatuotina, jog šiuo metu byloje negali būti remiamasi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 241-19 Dėl poveikio priemonės taikymo AB „S.“, grindžiant bendrovės generalinio direktoriaus administracinę atsakomybę, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu šis sprendimas negaliojo, o Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytas ne pagrindas administracinei vadovo atsakomybei kilti, o pagrindas vadovui taikyti poveikio priemonę Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl administracinė atsakomybė besąlygiškai, vien vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu, negali būti taikoma. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, asmens kaltė turi būti įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad G. Č. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, byla nutrauktina.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) kaltė, jo kaltės forma nesiimti priemonių užtikrinti privalomų nurodymų vykdymą negali būti preziumuojama, tačiau, kadangi byloje iš viso nenustatytas teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymo faktas, nebuvo pagrindo šių aplinkybių papildomai nustatinėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant G. Č. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.