- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-30034-1098/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24026-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, O. B.
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir O. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovė E. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo tikslinamas bylos nagrinėjimo metu, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 4 382,00 Eur žalos atlyginimui, 5 proc. procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (el. b. t. 1, l. 2-7, 161-166).
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. apie 15.20 val. trečiasis asmuo O. B. (toliau – trečiasis asmuo) vairuodamas jai nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta vakariniu aplinkeliu nuo Gariūnų link Karoliniškių, prie įvažiavimo į tunelį įvažiavo į atvirą šulinį, ko pasėkoje automobilis tapo nevaldomas, metėsi į dešinę pusę ir trenkėsi į tunelio sieną. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nenustačius trečiojo asmens O. B. veiksmuose Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų. Po eismo įvykio ieškovei priklausanti transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme, kadangi neatitiko techninių reikalavimų, todėl buvo transportuota į stovėjimo aikštelę. Už automobilio transportavimo paslaugas buvo patirtos 70, 00 Eur išlaidos. Po eismo įvykio buvo atliktas transporto priemonės vertinimas, siekiant nustatyti patirtų sugadinimų mastą. Pagal turto vertintojo Manto Žukausko atliktus automobilio atkūrimo kaštų skaičiavimus, automobilio atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu, sudaro 4 162,00 Eur (su PVM). Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 150, 00 Eur. Ieškovės teigimu, ji kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlyginti nuostolius, patirtus dėl kelio trūkumų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žalos, atsiradusios dėl kelio trūkumų, atlyginimą. Ieškovė su tokia Vilniaus miesto savivaldybės pozicija nesutinka, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už jai padarytą turtinę žalą, kadangi netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis). Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Ieškovė dėl eismo įvykio iš viso patyrė 4 382,00 Eur žalą, kurią sudaro automobilio transportavimo paslaugos (70,00 Eur), automobilio atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu (4 162,00 Eur), automobilio vertinimo paslaugos (150,00 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, prašo pakeisti atsakovą byloje, atsakovu įtraukiant ne Vilniaus miesto savivaldybės administraciją; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. 1 t. l. 63-70, t. 2, l. 1-3).
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Atsakovės teigimu, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 31 d. su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau – sutartis), kurios 1 punkte nurodyta, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1863 „Dėl UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, UAB „Vilniaus apšvietimas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimo“ ir šioje sutartimi nustatytomis sąlygomis ir tvarka UAB „Grinda“ įsipareigoja teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus (toliau – paslaugos), nurodytus sutarties 1 priede. Sutarties 1 priede yra nurodyti UAB „Grinda“ atliekami darbai ir teikiamos paslaugos, į kurias patenka ir tokios privalomosios paslaugos kaip: 1.2 punktas - paviršinių nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas; 1.3 punktas - avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas; 1.9 punktas - avarinių gedimų padarinių likvidavimas paviršinių nuotekų tinkluose. Sutarties 9.4 punkte numatyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Atsakovės teigimu, tai reiškia, jog priežiūra atliekama savarankiškai be užsakovo raštiško užsakymo, t. y. UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos (2018 m. gruodžio 31 d.) iki jos galiojimo pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.) turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Pažymėjo, kad minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog užsakovas sudarydamas minėtą sutartį su UAB „Grinda“ turėjo tikslą perduoti Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „Grinda“, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad Vilniaus miesto Centrinės dalies valdymą buvo perduotas būtent aiškiai UAB „Grinda“ yra išreikšta minėtos Sutarties 9.4 punkte. Taigi sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“, kuri prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Sutarties 9.3 punkto pagrindu, UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.
5. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.270 straipsniu, transporto priemonė yra priskiriama prie didesnio pavojaus šaltinių. Asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Minėtomis nuostatomis turėjo vadovautis trečiasis asmuo O. B. vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę. Atsakovės vertinimu, iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms, geram matomumui, todėl vairuotojas (trečiasis asmuo O. B.) turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusį šulinį ir / ar jo dangtį bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą.
6. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Kadangi UAB „Grinda“ buvo pavesta atlikti Vilniaus Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, todėl būtent UAB „Grinda“ ginčo įvykio metu, atliko vakarinio aplinkkelio, Vilniuje priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę.
7. Atsakovė pažymėjo, kad pirmoji sugadinto automobilio registracija buvo atlikta 2004 m. balandžio 3 d., automobilis yra 15 metų senumo. Ieškovės pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad vertintojo nuomone „transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu – netikslingas. Atsakovės manymu, ieškovė, be kitų išlaidų, reikalauja atlyginti žalą lygią atstatomajai vertei (4 162 Eur), kuri yra beveik dukart didesnė negu automobilio vidutinė rinkos vertė (2 300 Eur). Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju žalos dydis turėtų būti toks, kuris kompensuotų sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti (el. b. t. 1 l. 109-115).
9. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Ginčo vakarinio aplinkelio atkarpa kartu su paviršinių nuotekų komunikacijomis buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sutarties nuostatos, siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos teismuose bei visose bylose buvo konstatuota, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė minėta sutartimi neperdavė UAB „Grinda“ savo, kaip gatvės valdytojos, teisių.
10. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Taip pat pažymėjo, kad administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju vairuotojas neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Kadangi vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių, todėl atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Padarius priešingą išvadą, trečiojo asmens manymu, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, kadangi iš dalies vairuotojas atsakingas už žalos atsiradimą.
11. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Be to, nėra įrodyta, kad visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio. Apskaičiuotas žalos dydis galimai patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra pateikta duomenų, kad būtinybė atlikti atitinkamus remonto darbus atsirado būtent po eismo įvykio.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
13. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad įvykio dieną jai priklausantį automobilį vairavo trečiasis asmuo O. B.. Eismo įvykis įvyko penktadienį po pietų. Iš trečiojo asmens pasakojimų žino, kad buvo dvi eismo juostos, eismas intensyvus, oro sąlygos blogos – lijo, dangtis buvo ne atidarytas, o uždaras, todėl pamatyti jo Olegas negalėjo. Olegas užvažiavo ant dangčio, važiuodamas greičio neviršijo, galimai važiavo apie 70 km/val. greičiu.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Ieškinyje nėra nurodyta, kokiais konkrečiai neteisėtais atsakovės veiksmais grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. UAB „Grinda“ prižiūri kelio atkartą, kurioje įvyko eismo įvykis. UAB „Grinda“ atstovai buvo atvykę į įvykio vietą, kas patvirtina faktą, jog ši kelio atkarpa priklauso jos priežiūrai. Prašoma atlyginti žala nėra įrodyta, nes pagal byloje esančią išvadą, transporto priemonę nėra tikslinga atstatyti.
Atsiliepimas
16. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
17. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovas papildomai paaiškino, kad ne pirmą kartą keliams klausimas, kas turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio Vilniaus gatvėse. UAB „Grinda“ yra avarinė tarnyba, kuri reaguoja į įvykius. Avarinė tarnyba neturi resursų keisti šulinius. Jokio raštiško užsakymo atlikti darbus ginčo kelio atkarpoje nebuvo gavę.
18. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. B. paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo su ieškovei priklausančia transporto priemone. Važiavo antra eismo juosta. Laikas buvo po pietų. Važiuodamas išgirdo smūgį. Suprato, kad užvažiavo ant šulinio dangčio. Šulinys buvo uždarytas, užvažiavus ant jo atsidarė. Po įvykio iškart iškvietė policiją, paskui paskambino ieškovei. Po eismo įvykio automobilis dėl jam padarytų apgadinimų negalėjo važiuoti. Jo vertinimu, automobilį suremontuoti neįmanoma už prašomus priteisti pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
19. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 15.20 val., trečiasis asmuo O. B., vairuodamas ieškovei E. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta Vakariniu aplinkeliu nuo Gariūnų link Karoliniškių, užvažiavo ant inžinerinių tinklų šulinio, ko pasėkoje automobilis tapo nevaldomas, metėsi į dešinę pusę ir trenkėsi į tunelio sieną. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Kaip matyti iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos, 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nesant įrodymų, patvirtinančių, kad O. B. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio buvo priimtas administracinis sprendimas uždrausti sugadintai motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimą (el. b. t. 1, l. 9). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už sugadintos transporto priemonės transportavimo paslaugas ji patyrė 70,00 Eur išlaidas (el. b. t. 1, l. 9). Ieškovės pasirinktas vertintojas Mantas Žukauskas, įvertinęs sugadintą transporto priemonę, padarė išvadą, kad sužalotos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (el. b. t. 1, l. 12-46). Ieškovė už jai atliktas apgadintos transporto priemonės vertinimo paslaugas patyrė 150,00 Eur išlaidas (el. b. t.1, l. 47).
20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4 382,00 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro ne tik automobilio transportavimo (70,00 Eur) ir vertinimo paslaugos (150,00 Eur), bet ir automobilio atstatomoji vertė (4 162,00 Eur). Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas byloje, tuo atveju, jeigu būtų padaryta priešinga išvada – ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes neįrodyti visi būtinieji žalos požymiai. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje, pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju neįrodyti visi būtinieji žalos požymiai.
Dėl tinkamo atsakovo byloje.
21. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
22. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji yra vakarinio aplinkelio, Vilniuje, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tačiau įrodinėjo aplinkybes, kad šio kelio valdytoju 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties pagrindu yra trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuriam tenka atsakomybė atlyginti žalą ieškovei.
23. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovas) sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutarties 1 priede, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas paslaugoms suteikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas). Sutarties 1 priede yra nurodyti UAB „Grinda“ atliekami darbai ir teikiamos paslaugos, į kurias patenka ir tokios privalomosios paslaugos kaip: 1.2 punkte - paviršinių nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas; 1.3 punkte - avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas; 1.9 punkte - avarinių gedimų padarinių likvidavimas paviršinių nuotekų tinkluose. Sutarties 9.4 punkte numatyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Kaip matyti iš sutarties 1 priedo 6 punkto, UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
24. Teismas įvertinęs nurodytas sutarties sąlygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ kaip rangovas nebuvo įgaliota veikti savarankiškai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ laikytinas rangovu, kuris daiktine prasme pagal sutartį nėra gatvių valdytojas. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kaip tai numatyta sutarties 1 priede.
25. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, yra tinkamas atsakovas byloje bei remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.
Dėl padarytos žalos ir jos dydžio.
26. Kaip minėta, ieškovė dėl eismo įvykio iš viso patyrė 4 382,00 Eur žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės prašomą atlyginti žalą sudaro automobilio transportavimo paslaugos (70,00 Eur), automobilio atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu (4 162,00 Eur), bei automobilio vertinimo paslaugos (150,00 Eur).
27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 15.20 val., trečiasis asmuo O. B., vairuodamas ieškovei E. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta Vakariniu aplinkeliu nuo Gariūnų link Karoliniškių, užvažiavo ant inžinerinių tinklų šulinio, ko pasėkoje automobilis tapo nevaldomas, metėsi į dešinę pusę ir trenkėsi į tunelio sieną. Eismo įvykio metu ieškovei priklausančiam automobiliui buvo padaryti apgadinimai. Kaip matyti iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas patvirtino faktines aplinkybes, susijusias su transporto priemonei padarytais apgadinimais, taip pat patvirtino aplinkybes, kad šulinio vietoje matėsi įdubimas. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota žymė kelio dangoje, automobilio padėtis, kiti svarbūs duomenys įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Papildomai surašytame dokumente prie įvykio vietos schemos nurodyti duomenys apie automobiliui padarytus apgadinimus, kurie sutampa su ieškinyje ir transporto priemonės vertinimo dokumentuose nurodytais apgadinimais. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nesutikdami su nustatytais automobilio apgadinimais, savo pozicijas grindė vien prielaidomis, kad galimai tam tikri apgadinimai galėjo būti padaryti iki eismo įvykio, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
28. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobiliui užvažiavus ant tinkamai neuždaryto (pradaryto) inžinerinių tinklų šulinio, nuo sunkaus svorio šulinio dangčio atsitrenkimo į automobilį, automobilis galėjo tapti nevaldomas bei tai galėjo įtakoti automobilio atsitrenkimą į tunelio sieną. Administracinio nusižengimo byloje ir kituose dokumentuose užfiksuoti automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti nevaldomam automobiliui atsitrenkus į tunelio sieną.
29. Ieškovė prašomos atlyginti žalos dydį sieja su sugadintos transporto priemonės atkuriamąja verte. Kaip matyti iš ieškovės pasirinkto vertintojo Manto Žukausko išvadų, sužalotos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (el. b. t. 1, l. 12-46). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo O. B. iš esmės neginčijo šios vertintojo išvados.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 17 punkte nurodyta, kad transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas. Išvada apie tai daroma atsižvelgiant į apgadinimo mąstą ir pobūdį, transporto priemonės vertę, atkūrimo kaštus bei kitas konkrečias bylos aplinkybes. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo. Ji apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę. Pagal transporto priemonės planuojamas (turėtas) remonto išlaidas žalos atlyginimo dydis nustatomas tik tuo atveju, jeigu jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas.
31. Kaip matyti iš vertintojo Manto Žukausko išvadų sunaikintos transporto priemonės rinkos vertė prieš sunaikinimą buvo 2 300,00 Eur (el. b. t. 1, l. 13). Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią vertintojo išvadą, kuri yra padaryta taikant lyginamąjį metodą. Taip pat byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti išvadas pateikusio vertintojo kvalifikacija, jo nešališkumu. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovei eismo įvykio metu padaryta žala turi būti prilyginama jai priklausančios transporto priemonės sunaikinimo metu buvusiai 2 300,00 Eur rinkos vertei.
32. Teismas, įvertinęs kitų ieškovės būtinųjų išlaidų (nuostolių), susijusių automobilio transportavimo paslaugomis (70,00 Eur) ir vertinimo paslaugomis (150,00 Eur), atsiradimo aplinkybes, jų dydžius, sprendžia, kad šios išlaidos yra tinkamai pagrįstos. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ šių ieškovės patirtų išlaidų neginčijo.
33. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atlyginti jai 4 382,00 Eur žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 520,00 Eur žalos atlyginimui.
Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalą.
34. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakovo griežtoji civilinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už padarytą žalą. Atsakovas privalo atlyginti žalą dėl kelio trūkumo nesant jo kaltės, bet gali išvengti civilinės atsakomybės įrodęs jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
35. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo O. B., įvykio metu vairavęs ieškovei priklausantį automobilį nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, dėl ko ir atsirado ieškovės prašoma atlyginti žala. Šioms aplinkybėms pagrįsti nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų.
36. Byloje atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikimą su ieškiniu grindė automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, bet nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
37. Byloje esančiame nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, nustatyta, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo O. B. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, juos pažeidė. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens O. B. paaiškinimai buvo nuoseklūs. Aiškindamas eismo įvykio aplinkybes trečiasis asmuo iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu. Vertinant administracinio nusižengimo byloje pareigūno esantį tarnybinį pranešimą, kuriame cituojamus trečiojo asmens duoti paaiškinimai, nurodant, kad trečiasis asmuo nepastebėjo atviro kanalizacijos šulinio, pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime nurodyta informacija neatitinka trečiojo asmens rusų kalba surašytame paaiškinime nurodytą informaciją, kas sudaro pagrindą prielaidai, jog trečiojo asmens paaiškinimas, surašytas rusų kalba, buvo netinkamai išverstas.
38. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ argumentus, kad transporto priemonę vairavęs O. B. turėjo pasirinkti saugų greitį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo O. B. būtų viršijęs leistiną greitį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis, ir pasirinkti tokį greitį, kad spėtų sustabdyti. Atsakovė yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą Vilniaus mieste, už gatvių būklės stebėjimą, todėl atsakovės pareiga yra apriboti automobilių greitį toje vietoje, kur yra pavojingas kelio trūkumas, iki saugaus greičio. Nagrinėjamu atveju, vairuotojas galėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykio tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas greičio ribojimo viršijimas. Be to, esminė aplinkybė yra tai, kad kanalizacijos šulinio dangtis nebuvo atviras, todėl vairuotojas neturėjo galimybės nustatyti, kad kelyje yra pavojinga kliūtis.
39. Pagal CK 6.266 straipsnį savininko/valdytojo kaltė preziumuojama, todėl atsakovės pareiga buvo pateikti įrodymus, kad buvo ir kitos priežastys, ne tik kanalizacijos šulinys, atsirasti žalai, t. y. vairuotojo didelis neatsargumas. Šių įrodymų atsakovei nepateikus, nėra pagrindo konstatuoti trečiojo asmens O. B. didelio neatsargumo ir netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ir/ar sumažinti priteisiamos žalos dydį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
40. Teismui tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
41. Ieškovei E. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš viso valstybė patyrė 270,79 Eur išlaidas, susijusias su ieškovės atstovavimu.
42. Nagrinėjamu atveju patenkinta 58 proc. dalis ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 157,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės E. P. atstovavimu, atlyginimui (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) ieškovei E. P. (gim. 1968 m. vasario 20 d.) 2 520,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) valstybei 157,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės E. P. atstovavimu, atlyginimui.
Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą teisinę paslaugą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.