Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotai atstovei G. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui Š. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus Š. V., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respubublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 9 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu (2018 m. lapkričio 23 d. statybos patiktinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-181123-00023) buvo nustatyta, jog nuo 2018 metų liepos mėnesio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojamas neypatingas, garažų paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas rekonstruojamas, kiemo pusėje pristatant statinio dalį, kurios parametrai yra 17,95 m x 18 m, aukštis – 6,57 m; nuo gatvės pusės prie pastato pristatant statinio dalį, kurios parametrai yra 14,90 m x 17,95 m, aukštis – 3,37 m. Statybos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog statytoja-VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdo minėto statinio rekonstrukciją neturėdama statybą leidžiančio dokumento bei parengto projekto. Informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 10661718, įmokos kodu 5446 Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 250 Eur už savavališką statybą, tačiau patikrinimo metu nebuvo pateiktas šios įmokos apskaičiavimo dydį pagrindžiantis dokumentas. Tokiais savo veiksmais VšĮ (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 dalies 17 punkto, 22 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą, nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) padarytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas byloje surinktais duomenimis. Atstovė administracinės nuobaudos skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius Š. V. su inkriminuotu nusižengimu sutiko, kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog nusižengimas buvo padarytas dėl teisės aktų reikalavimų neišmanymo, informacijos bei tokios patirties trūkumo. Š. V. prašė skirti VšĮ (duomenys neskelbtini) kuo mažesnę baudą.

Tai, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos atstovo prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 4).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-20-181123-00023 nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 16 d. buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) esančio neypatingo statinio – garažų paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vykdoma rekonstrukcija nuo 2018 metų liepos mėnesio. Minėto statinio rekonstrukcijai yra būtini statybą leidžiantis dokumentas bei projektas, bet patikrinimo metu nustatyta, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) neturi statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinime dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas direktorius Š. V. (b. l. 5 – 14).

Iš fotonuotraukų matyti adresu (duomenys neskelbtini) rekonstruojamo pastato vaizdas (b. l. 15).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o neypatingos kategorijos, garažų paskirties pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 16 – 59, 60 – 61).

VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. V. 2018 m. lapkričio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog pastatai, kurie yra pastatyti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti 2018 metų liepos mėnesį. Jis ketino pastatyti nesudėtingus statinius. Gavus visų žemės sklypo naudotojų sutikimus, jis pradėjo statybą. Statybos eigoje jis persigalvojo ir kreipėsi į projektuotoją dėl statinio rekonstravimo. Projektavimo darbai užsitęsė, tačiau šiuo metu jau yra parengtas projektas. Alytaus miesto savivaldybė yra informuota apie įvykdytus darbus, vyksta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra (b. l. 62).

Situacijos plane pavaizduota (duomenys neskelbtini) esančio pastato vykdoma rekonstrukcija, užfiksuoti matavimai (b. l. 65).

Iš informacinės sistemos „Infostatyba“ išrašų matyti VšĮ (duomenys neskelbtini) teikti prašymai bei dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) esančio pastato vykdoma rekonstrukcija, matyti, jog prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas tik 2018 m. lapkričio 19 d. (b. l. 66 – 72).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. privalomo nurodymo Nr. PN-1491-(15.2) matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas nurodymas per nustatytą terminą pateikti rekonstruojamo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projektą (techninis projektas arba techninis darbo projektas) ir įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimo dokumentą bei dokumentą, pagrindžiantį šios įmokos apskaičiavimo dydį (b. l. 74 – 75).

VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius Š. V. 2018 m. gruodžio 3 d. rašytiniu pranešimu su prie jo pridėtais priedais pranešė, jog jis įvykdė privalomą nurodymą Nr. PN-1491-(15.2) ir pateikė reikalaujamus domumentus (b. l. 76 – 86).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog juridinis asmuo-VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdė neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą ir tuo ji padarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, jog neypatingojo statinio sąvoką apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 20, 28, 30 dalys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 skirsnis numato juridinių asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Įstatymo 56 straipsnio 9 dalis numato juridinio asmens atsakomybę už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą. Pagal Įstatymo 67 straipsnį, šio Įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai <...> tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka, kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsniuose nurodyti pažeidimai. Taigi konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju VšĮ (duomenys neskelbtini) yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas ir ji, kaip juridinis asmuo, gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Įstatymo 56 straipsnio 9 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo 2 400 Eur iki 6 000 Eur. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 3 500 Eur iki 10 000 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) anksčiau būtų buvusi bausta pagal Įstatymo 56 straipsnio 9 dalį.

Pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos švelninimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo administracinio nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Pažymima, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju VšĮ (duomenys neskelbtini) administracinį nusižengimą padarė veikdama netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). VšĮ (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jos atstovas pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Bylos duomenimis, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl netinkamo specialių teisės aktų išmanymo, nežinojimo. Be to, byloje nėra jokių kitų VšĮ (duomenys neskelbtini) neigiamai apibūdinančių duomenų. Taigi, vertinant VšĮ (duomenys neskelbtini) padaryto nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus VšĮ (duomenys neskelbtini) mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsniu,

nutaria:

VšĮ (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.