Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-909-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
2A-909-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16936-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
Atsakovas
M. G., K. G.
Ieškovas
Viešosios įstaigos „Linksmieji čiauškučiai“
Trečiasis asmuo
G. R.
Civilinė byla Nr. 2A-909-413/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16936-2012-0;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.5; 99.7; 50.4; 42.11.1; 44.2; 121.14.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1864-775/2013 pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Linksmieji čiauškučiai“ ieškinį atsakovams K. G. ir M. G., trečiasis asmuo G. R., dėl skolos priteisimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir atsakovų K. G. bei M. G. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovų K. G. ir M. G. įgaliotas asmuo – trečiasis asmuo G. R. 2011 m. lapkričio 25 d. sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau ir Sutartį), pagal kurią išnuomojo ieškovei VšĮ „Linksmieji čiauškučiai“ (toliau Įstaigai ar Nuomininkui) 5 metų laikotarpiui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai (vaikų darželio veiklai) vykdyti. Remiantis Sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis, ieškovė sumokėjo patalpų nuomotojui 1500 Lt nuomos mokestį už gruodžio, sausio ir vasario mėnesius bei 1500 Lt užstatą, kaip savo įsipareigojimų pagal Sutartį užtikrinimą. 2012 m. kovo 7 d. pranešimu trečiasis asmuo informavo ieškovę, kad nuomos sutartį vienašališkai nutraukia vadovaujantis Sutarties 12.4 punktu (šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai šaliai prieš du mėnesius iki nutraukimo). Faktiškai Sutartis nutraukta nuo 2012 m. gegužės 18 d. Pagal Sutarties 4.3 punktą, užstatas nuomininkui (ieškovei) grąžinamas sutarčiai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią Sutartį ir patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Nuomotojas (atsakovai) turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 1 500 Lt skolos, 226 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas buvo grindžiamas Sutarties 4.3 punktu, kuriuo remiantis ieškovė teigė, kad atsakovams vienašališkai nutraukus sutartį ne dėl ieškovės kaltės, jie privalo grąžinti Įstaigai 1500 Lt užstatą ir 226 Lt dydžio už 2012 m. gegužės mėn. permokėtą nuomos mokestį, kadangi nuomos sutartis faktiškai nutrūko nepasibaigus mėnesiui (2012 m. gegužės 18 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (t. 1, b. l. 37-38).

Šalies argumentai

Atsakovai pateikė prieštaravimus ir pareiškė byloje priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovės 21 774 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 49-51, 117-121). Atsakovų priešpriešiniai reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad ieškovė (nuomininkė), neturėdama atsakovų sutikimo ir statybos leidimo, neteisėtai pertvarkė jai išnuomotas patalpas, t. y. savavališkai įrengė tris vaikiškas WC kabinas su unitazais, pastatė keturias kriaukles ir pusvonę, sumontavo naujus santechnikos įrengimus, tuo pažeisdama Sutarties sąlygą be raštiško nuomotojo sutikimo neatlikti patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbų (Sutarties 8.7 punktas). Iki pertvarkos atsakovų patalpos buvo įvertintos 130 000 Lt, o po pertvarkymo – 108 000 Lt. Pasak atsakovų, dėl ieškovės neteisėtų veiksmų jie patyrė nuostolius, nes parduodami butą negavo 22 000 Lt pajamų. Nutraukus Patalpų nuomos sutartį, ieškovės sumokėtą ir nepanaudotą nuomos mokesčio likutį 226 Lt atsakovai vienašališkai įskaitė į padarytų nuostolių sumą, dėl ko reiškia ieškovei ne 22 000 Lt, bet 21 774 Lt dydžio reikalavimą (22 000 – 226).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis 1 500 Lt skolą, 226 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1726 Lt) nuo bylos iškėlimo (nuo 2013-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5129 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir lygiomis dalimis valstybei 69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti 1500 Lt užstatą. Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad nuomos sutarties nutraukimo dienai ieškovė nebuvo sumokėjusi už nuomojamą patalpą visų komunalinių mokesčių, tačiau šiuos mokesčius sumokėjo vėliau, todėl sprendė, kad patalpų nuomotojas (atsakovai) neįgijo teisės pasilikti sau ieškovės sumokėtą užstatą. Be to, atsakovai neturėjo pagrindo įskaityti į grąžintiną užstatą ieškovės nesumokėtų komunalinių mokesčių dalį, kadangi apie įskaitymą tinkamai nepranešė patalpų nuomininkui (ieškovei), nenurodė, kokio dydžio mokesčių skolos bus dengiamos iš užstato. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų prieštaravimus, jog ieškovės sumokėtas užstatas nebuvo grąžintas dar ir dėl to, kad patalpoms buvo padaryta žala, kurios ieškovė neatlygino. Teismas pažymėjo, jog atsakovai (patalpų nuomotojas) pažeidė sutarties 11.2 ir 12.7 punktų reikalavimus, nes per Sutartyje nustatytus terminus nuo nuomininko išsikėlimo jokių pretenzijų jam dėl žalos atlyginimo nepareiškė. Atsakovų įgalioto asmens 2012 m. birželio 14 d. siųstą raštą (t. 1, b. l. 59-60) teismas nepripažino tinkama pretenzija, kadangi rašte nebuvo nurodyta, kokio dydžio žala turėtų būti atlyginta, o po šio rašto daugiau ieškovei jokių kitų pretenzijų pareikšta nebuvo. Nustatęs, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, už patalpų komunalines paslaugas sumokėjo, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo negrąžinti ieškovei jos įmokėto 1500 Lt užstato.

Dėl permokėto nuomos mokesčio grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo sumokėjusi atsakovams 500 Lt nuomos mokestį už visą 2012 m. gegužės mėnesį, tačiau faktiškai išnuomotomis patalpomis naudojosi iki 2012 m. gegužės 18 d., todėl sprendė, kad ieškovė sumokėjo nuomos mokesčio dalį (226 Lt) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. be teisinio pagrindo, dėl ko ieškovės reikalavimą dėl paminėtos permokos grąžinimo pripažino pagrįstu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog ši suma įskaitytina į atsakovų reikalaujamos priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą, kadangi atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad kitai prievolės šaliai vienokia ar kitokia forma iki teisminio proceso buvo pranešę apie tai, kad kelia ieškovui tam tikrus apibrėžtus reikalavimus ir ketina į juos įskaityti ieškovės sumokėtą užstatą ir nuomos mokesčio permoką, dėl ko sąlygų įskaitymui nebuvo.

Dėl atsakovų priešieškinio

Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai prašė jiems priteisti nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, t. y. pajamos, kurių jie negavo ieškovei neteisėtai rekonstravus ir pabloginus išnuomotas patalpas ir jose įrengus darželį, dėl ko atsakovai turėjo parduoti butą ne už 130 000 Lt rinkos kainą, o tik už 108 000 Lt, konstatavo, jog atsakovai 2012 m. birželio 14 d. siųstame ieškovei rašte nurodė, jog prašo atstatyti patalpas į tokią būklę, kuri buvo patalpas perduodant nuomininkui. Jeigu gera valia to nepadarys, tai atliks pati ir reikalaus turėtų išlaidų atlyginimo, Tačiau iki šios pretenzijos pateikimo atsakovai jau nebuvo ginčo patalpų savininkai, kadangi 2012 m. gegužės 24 d. minėtas patalpas jie pardavė už 108 000 Lt kitiems asmenims. Teismo vertinumu, tokiais skubotais veiksmais atsakovai užkirto kelią ieškovei savo lėšomis atstatyti patalpas į buvusią padėtį. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad už parduotą butą jie pagrįstai tikėjosi gauti 130 000 Lt, tuo tarpu ieškovė byloje pateikė patalpų rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurios pagrindu teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 24 d. buto pardavimo dieną jo vertė buvo 102 000 Lt, t. y. mažesnė už kainą, kuria butas buvo parduotas. Teismas pažymėjo, kad atsakovų į bylą pateikta sąmata neįrodo atsakovų negautų pajamų, kadangi šių išlaidų atsakovai realiai nepatyrė.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog buto rekonstrukciją ieškovė atliko neteisėtai, kadangi pagal nuomos sutarties 2.2 punktą patalpų nuomotojas (atsakovai) sutiko, kad nuomininkas (ieškovė) nuomos laikotarpiu patalpose atliktų darbus, kurie užtikrintų vaikų darželio veiklą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės atlikti darbai būtų laikomi savavališka statyba, be to, atsakovai ir jų įgaliota atstovė ne kartą lankėsi pertvarkytose patalpose, tačiau jokių pretenzijų ieškovei dėl to nereiškė.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog išnuomotose patalpose ieškovė vykdė neteisėtą veiklą, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai – Kauno m. savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2012 m. gegužės 15 d. raštas ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktas atsakovų nurodytas aplinkybes paneigia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 160-165). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Dėl absoliutais teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007, teigė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kadangi apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio laiką ir vietą. Teismo pranešimas jos gyvenamosios vietos adresu siųstas nebuvo, o teismo šaukimas grįžo neįteiktas. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį. Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas CPK 120 straipsnis, reglamentuojantis dokumentų įteikimą procesinio bendrininkavimo atveju, nes pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties dėl bendrininkų įgalioto asmens su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti paskyrimo, atsakovės sutuoktinis K. G. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką apeliantei informacijos suteikti negalėjo, kadangi asmeniškai byla nesidomėjo, ją vedė per advokatą.

2. Dėl įskaitymo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo pagrindo vienarūšių reikalavimų įskaitymui. Sutarties 8.7 punkte numatyta, jog bet kokius patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo. rekonstrukcijos ar remonto darbus nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį nuomotojo sutikimą. Ieškovė be raštiško atsakovų sutikimo perplanavo patalpas, įrengė 3 vaikiškas WC kabinas su unitazais, pastatė 4 kriaukles ir pusvonę, sumontavo naujus santechnikos įrengimus ir kt. Nors ieškovė teigė, kad šitie patalpų perplanavimai buvo susiję su jos tiesiogiai vykdoma veikla, tačiau šiai veiklai vykdyti ieškovė leidimo neturėjo. Iš ieškovės ne kartą buvo reikalauta pašalinti patalpoms padarytą žalą, tačiau ji to nepadarė. Todėl atsakovai nuomos mokesčio dalį, t.y. 226 Lt, įskaitė kaip kompensaciją už patalpoms padarytą žalą.

3. Dėl užstato gražinimo. Teismas netinkamai aiškino Sutarties 4.3 punkto nuostatas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus – laiku nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Be to, be raštiško atsakovų sutikimo ieškovė perplanavo patalpas, neturėjo namo kaimynų sutikimo vykdomai darželio veiklai (Sutarties 8.2 p.). Apeliantės teigimu, ieškovė, atlikusi patalpų pertvarkymą be atsakovų sutikimo, padarė žalos patalpoms, pablogino jų būklę, dėl ko Sutarties 4.3 punkto taikymui (užstato grąžinimui) nėra teisinio pagrindo.

4. Dėl sutarties pažeidimo. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovės atliktų sutarties pažeidimų ir neteisėtai vykdytos veiklos nuomotose patalpose. Sutarties 2.2 p. numatyta, jog „Nuomotojas sutinka, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu, patalpose atliktų darbus, kurie užtikrintų vaikų darželio veiklą“. Aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovai, atstovaujami trečiojo asmens, susitarė, jog nuomojamose patalpose bus vykdoma darželio - ikimokyklinio ugdymo veikla, patvirtina ir ieškovės 2012 m. gegužės 22 d. siųstas pareiškimas. Ieškovė nuomojamose patalpose ketino vykdyti būtent darželio (ikimokyklinio ugdymo veiklą), o ne vaikų dienos priežiūros veiklą. Tuo tikslu išsinuomojo gyvenamosios paskirties patalpas, pritaikė patalpas darželio veiklai, t.y. įrengė tris vaikiškas WC kabinas su unitazais, pastatė keturias naujas kriaukles, pusvonę ir kt. Taigi ieškovė patalpose vykdė veiklą, neturėdama tam reikiamo leidimo - higienos paso (higienos pasui gauti, būtina pateikti gyventojų sutikimus). Jei Ieškovė vykdė vaikų dienos priežiūros veiklą, pasak apeliantės, ji pažeidė Statybos įstatymo 40 straipsnį, kuriame numatyta, kad statinius ir jų patalpas jų naudotojai privalo naudoti pagal paskirtį. Kadangi gyvenamosios paskirties patalpos buvo naudojamos ūkinei komercinei veiklai vykdyti, darželio veiklai vykdyti nebuvo gautas higienos pasas, o vaikų dienos priežiūros centro veikla gyvenamosios paskirties patalpose negalėjo būti vykdoma, apeliantės teigimu, ieškovė pažeidė Sutarties 2.2 punktą, dėl ko Patalpų nuomos sutarties vykdymas turėjo būti pripažintas netinkamu.

5. Dėl priešieškinio. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad butas parduotas skubotai, nesudarius ieškovei galimybės atstatyti patalpas į pirmykštę padėtį. Remiantis jau anksčiau paminėtais apeliacinio skundo argumentais, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad patalpoms buvo padaryta žala (be atsakovų sutikimo jos buvo pertvarkytos). Nors sutarties 2.2 punktas leidžia ieškovei atlikti patalpų pertvarkymo darbus, kurie galėtų užtikrinti vaikų darželio veiklą, tačiau ten pat numatyta, kad tokiems darbams atlikti reikalingas architekto paruoštas ir su nuomotoju suderintas planas, kurio ieškovė neturėjo. Pertvarkius patalpas, jų būklė pablogėjo, dėl ko atsakovai, parduodami butą, negavo iki patalpų pertvarkymo buvusios 130 000 Lt kainos, kadangi po šių darbų buto vertė nukrito iki 108 000 Lt. Taigi atsakovai dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė 22 000 Lt nuostolių, ką patvirtina atsakovų į bylą patekta lokalinė neteisėtai atliktų darbų šalinimo sąmata.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VšĮ „Linksmieji čiauškučiai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš apeliantės 1500 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl absoliutais teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pranešta apie paskutinio teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš apeliantei siųsto laiško ir ant jo esančių pašto darbuotojo padarytų žymų matyti, kad teismas siuntė apeliantei pranešimą, tačiau apeliantė jo iš pašto neatsiėmė, dėl ko laiškas buvo grąžintas teismui. Be to, apleliantės sutuoktiniui, kuris gyvena kartu su apeliante, bei jos dukrai pranešimai apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo įteikti tinkamai, todėl nepaisant to, kad apeliantė jai adresuoto laiško neatsiėmė, ji negalėjo nežinoti apie paskutinio posėdžio laiką ir vietą. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog apeliantė buvo nerūpestinga ir nevykdė jai tekusios procesinės pareigos domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

2. Dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo. Nepagrįstas ir neatitinka tikrovės apeliacinio skundo teiginys, kad dalį nuomos mokesčio, t. y. 226 Lt, atsakovai įskaitė kaip kompensaciją už patalpoms padarytą žalą, kadangi tokio įskaitymo atsakovai nebuvo atlikę. Kaip teigia ieškovė, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai, bent jau iki šio teismo proceso pradžios, būtų nurodę ieškovei kokius nors įskaitytinus savo priešpriešinius reikalavimus, jų dydį ar būtų kaip nors išreiškę valią į juos įskaityti susidariusią nuomos mokesčio permoką.

3. Dėl užstato grąžinimo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovai turi teisę negrąžinti ieškovės sumokėto užstato. Pagal sutarties 4.3. punktą atsakovai gali negrąžinti užstato tik esant tokių aplinkybių visetui: 1) kai ieškovė nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakovais pagal sutartį, arba patalpoms yra padaryta žala, kuri neatlyginta, 2) kai atsakovai yra atlikę tų ieškovės pagal sutartį nesumokėtų sumų arba ieškovės padarytos žalos patalpoms įskaitymą į užstatą. Tačiau tokių aplinkybių viseto nėra, kadangi jokio užstato įskaitymo į savo priešpriešinius reikalavimus atsakovai nėra atlikę, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sutarties pasibaigimo dienai, t. y. 2012 m. gegužės 18 d., ieškovė buvo skolinga atsakovams 61,74 Lt už komunalines paslaugas. Šią sumą ieškovė sumokėjo 2012 m. birželio 1 d., jokių kitų skolų sutarties pasibaigimo dienai nebuvo, todėl pasibaigus sutarčiai, atsakovai galėjo negrąžinti iš ieškovės sumokėto užstato tik 61,74 Lt, tačiau su sąlyga, jei jie būtų atlikę tai sumai įskaitymą. Kadangi tokio įskaitymo atlikta nebuvo, o nurodytą sumą sumokėjo pati ieškovė, atsakovai net ir šia suma neturi jokio pagrindo mažinti ieškovei grąžintiną užstatą.

4. Dėl ieškovės neteisėtos veiklos. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad Įstaiga neteisėtai vykdė ūkinę komercinę veiklą, patalpas naudojo ne pagal jų paskirti. Sutartimi ieškovė įsipareigojo naudoti patalpas vaikų darželio veiklai. Kadangi patalpų naudojimo požiūriu vaikų priežiūros centro ir vaiko darželio veiklos yra tapačios, todėl ieškovė, vykdydama vaikų priežiūros centro veiklą, sutarties nepažeidė ir atsakovų interesai dėl to niekaip negalėjo nukentėti. Ieškovės veiklos teisėtumą patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2012 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 16-2- bei Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktas Nr. 36-566(7). Šių įrodymų apeliantė nekvestionuoja, nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismas šių įrodymų pagrindu turėjo daryti kitokias išvadas, todėl atsakovės teiginiai, susiję su ieškovės veiklos atitikimu viešosios teisės normoms, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui ir yra nepagrįsti.

5. Dėl ieškovės civilinės atsakomybės. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė be atsakovų sutikimo atliko buto pertvarkymą – pertvarkė vonios kambarį. Ieškovės teigimu, vadovaujantis sutarties 2.2. punktu, atsakovai buvo davę išankstinį sutikimą atlikti nurodytus darbus, ką teismo posėdyje patvirtino ir pati atsakovų įgaliotinė – trečiasis asmuo G. R., nurodžiusi, kad pagal sutartį dėl patalpų pakeitimų neprieštaravo. Todėl apeliaciniame skunde nurodytų darbų atlikimas ir įrangos sumontavimas negali būti laikomi neteisėta ieškovės veikla. Niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus ir kitas apeliantės teiginys, jog atsakovai ne kartą reikalavo ieškovę pašalinti patalpoms padarytą žalą. Atsakovai taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad patalpų rinkos vertė jų pardavimo tretiesiems asmenims dienai, t. y. 2012 m. gegužės 24 d., buvo 130 000 Lt. Iš byloje esančios profesionalios turto vertintojos I. Aleksejevič parengtos Patalpų rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 13-09-B-008 matyti, kad patalpų rinkos vertė patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai buvo 102 000 Lt. Atsakovai neįrodė, kad jie gavo už patalpas mažiau pinigų nei jų rinkos vertė, taip pat neįrodė, kad jų lūkesčiai gauti daugiau pinigų už patalpas buvo realūs, kad ieškovė būtų kuo nors prisidėjusi prie pajamų negavimo. Be to, per Sutarties 11.2. ir 12.7. punktuose nustatytus terminus atsakovai nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl žalos ir jos dydžio, vadinasi patalpų būklė juos tenkino, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už patalpų būklę, buvusią pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai buvo priversti parduoti patalpas, todėl skubus patalpų pardavimas, neišsprendus jų atstatymo į buvusią padėtį klausimo su ieškove, kai atsakovai iki tol net nebuvo pareikalavę sutvarkyti patalpas ar atlyginti patalpoms padarytą žalą, rodo, kad atsakovai nieko nepadarė, kad tokie nuostoliai neatsirastų, atsakovai patys sąmoningai prisiėmė pajamų negavimo riziką, kas paneigia žalos padarymo tikėtinumą. Be to, žalos patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių parduodamų patalpų trūkumų, galėjusių įtakoti parduodamo buto kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantė nurodo, kad apie 2013 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, įstatymo nustatyta tvarka jai pranešta nebuvo, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117-134 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Bylos duomenimis, apie 2013 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį apeliantė buvo informuota teismo pranešimu (t. 1, b. l. 108). Iš pašto atžymos matyti, kad pranešimas apie teismo posėdį grąžintas teismui, kadangi atsakovė šio pranešimo pašto įstaigoje neatsiėmė (t. 1, b. l. 110). Bylos duomenys patvirtina faktą, kad apie ankstesnius teismo posėdžius ir teismo bei šalių procesinius dokumentus apeliantė buvo informuota tinkamai, tačiau nei viename iš teismo posėdžių nedalyvavo ir procesinio pobūdžio prašymų dėl posėdžių eigos nereiškė (t. 1, b. l. 47, 89, 117-121153, t. 2, b. l. 4). CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė viso proceso metu veikė pasyviai, nesidomėjo bylos eiga, nepasirūpino tinkamu atstovavimu leidžia manyti, kad teismo pranešimas jai nebuvo įteiktas dėl subjektyvių priežasčių, kadangi, kaip matyti iš pašto atžymos, atsakovė pati neatvyko jo atsiimti. Be to, apeliantės sutuoktinio (atsakovo K. G.) interesus byloje atstovavo advokatas, todėl daugiau tikėtina, kad apie bylos eigą atsakovei buvo arba turėjo būti žinoma. Nagrinėjama byla ginčo klausimu skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo apeliantės cituotos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-604/2007 (šioje byloje buvo siunčiamas ir teismo pranešimas, ir teismo šaukimas, iš kurių pastarasis įstatymo nustatyta tvarka proceso šaliai įteiktas nebuvo ir teismas gavo tai patvirtinančius įrodymus). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, apeliantė teismo pranešimo neatsiėmė, teismo pranešimas buvo siųstas jos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo anksčiau siųsti teismo procesiniai dokumentai ją pasiekdavo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės teisės pažeistos nebuvo, todėl naikinti teismo sprendimą nurodytu apeliacinio skundo motyvu nėra pagrindo.

Dėl teisės į ieškovės sumokėtą užstatą ir nuomos mokesčio permoką. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 25 d. Patalpų nuomos sutartis nuomotojo iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta nuo 20012 m. gegužės 18 d., vadovaujantis Sutarties 12.4 punktu (šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai šaliai prieš du mėnesius iki nutraukimo). Minėta, kad šalys 2011 m. lapkričio 25 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovų įgaliotas asmuo išnuomojo ieškovei 5 metų laikotarpiui gyvenamąsias patalpas, esančias Šarkuvos g. 13-1, Kaune, komercinei veiklai (vaikų darželio veiklai) vykdyti. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės į sumokėto 1500 Lt dydžio užstato ir 226 Lt nuomos mokesčio permokos už 2012 m. gegužės mėn. grąžinimo pagal Sutarties 4.3 punkto ir CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantė teigė, kad 226 Lt suma buvo įskaityta kaip kompensacija už patalpoms padarytą žalą, o 1500 Lt užstato atsakovai neprivalėjo grąžinti, kadangi ieškovė, vykdydama neteisėtą darželio veiklą ir laiku nemokėdama nuomojamų patalpų komunalinių paslaugų mokesčių, pažeidė Sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Sutarties pabaigą, jos nutraukimą ir sankcijas bei atsakomybę reguliuoja Sutarties 11 ir 12 punktai. Nuomininkui (ieškovei) pažeidus apeliantės nurodytas nuomos sutarties sąlygas, Sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta ne pagal jos 12.4 punktą, kaip tai padaryta ginčo atveju, bet vadovaujantis Sutarties 12.2 punkto nuostatomis, taigi atsakovų įrodinėjamos aplinkybės dėl Sutarties nutraukimo teisinio pagrindo prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos pažeidimo ieškovė negavo iš atsakovų jokių pretenzijų, kaip tai numatyta Sutarties 11.1 punkto b papunktyje, 11.2 punkte. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų nurodomą skolą UAB Namų priežiūros centras“ ir AB „Kauno energija“ ieškovė sumokėjo (t. 1, b. l. 114-115, t. 2, b. l. 85 a, 92). Pagal Sutarties 2.2 punktą patalpų nuomotojas (atsakovai) sutiko, kad nuomininkas (ieškovė) nuomos laikotarpiu atliktų darbus, kurie užtikrintų vaikų darželio veiklą, t.y. atliktų san. mazgo pakeitimus, įrengtų atskirus įėjimus (pagal architekto paruoštą projektą), atliktų vidaus durų vietos keitimus ar kt.. Iš paminėtos Sutarties nuostatos ir trečiojo asmens G. R. paaiškinimų matyti, kad ieškovės atlikti sanitarinio mazgo (WC) pertvarkymai nebuvo siurpriziniai, patalpų nuomotojui apie tai buvo žinoma ir jokių pretenzijų dėl to ieškovei pareikšta nebuvo. Pagal Sutarties 4.3 punktą, užstatas nuomininkui (ieškovei) grąžinamas sutarčiai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią Sutartį ir patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130 straipsnis), patalpoms padarytos žalos faktas nebuvo nustatytas, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl priešieškinio. Teismas atmetė atsakovų priešieškinį nenustatęs ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Visų pirma, kaip minėta, patalpų sanitarinio mazgo pertvarkymo darbai buvo atlikti su atsakovų (jų įgalioto asmens) žinia. Atsakovai 2012 m. gegužės 24 d. pardavė patalpas tretiesiems asmenims, prieš tai nepareiškę jokių pretenzijų ieškovei dėl patalpų netinkamos būklės, žalos (nuostolių) atlyginimo ar pan. Ieškovė nėra gavusi tokio pobūdžio pretenzijų ir iš naujųjų patalpų savininkų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsakovai neįrodė ir kitos savo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog buvo priversti parduoti patalpas už mažesnę nei rinkos kainą (vietoje 130 000 Lt už 108 000 Lt), t. y. neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens (ieškovės) veiksmais. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo teismas, tokie atsakovų argumentai prieštarauja faktinei bylos medžiagai (patalpų rinkos vertės nustatymo atskaitai, kurią paruošė profesionalus turto vertintojas) (t. 2, b. l. 33-59|). Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su teismo išvadomis, dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir nepažeidė procesinių teisės normų, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1500 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu (t. 3, b. l. 11-12). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Viešajai įstaigai „Linksmieji čiauškučiai“ (į. k. 302688776) iš atsakovės M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė