Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-749-278/2013

Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00004-2013-5

2013 m. spalio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovės I. B. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-504/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. B. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o atsakovės I. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2008-07-30 A. B. ir I. B. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, kuria I. B. šešiems metams išnuomojo 14,75 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi A. B. įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį – po 50 Lt už 1 ha (1 t., b. l. 62). Šalys sutarė, kad sutartis gali būti nutraukta nesumokėjus žemės mokesčio (sutarties 8 p.). Sutartis įregistruota VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 18-20). Iš bylos dokumentų matyti, kad 2010-12-10 ir 2011-12-15 A. B. už žemės nuomą sumokėjo I. B. po 737,50 Lt (1 t., b. l. 13-14). Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Iš byloje esančios privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarties matyti, jog nuomos mokesčio datos šalys nesutarė, tačiau visuotinai yra pripažinta, jog atsiskaitymų terminai yra metų pabaiga, nes minėtu metu yra vykdomi mokėjimai už parduotą produkciją. Be to, šią išvadą patvirtina ir ieškovo vykdyti mokėjimai 2010 ir 2011 metais. Kasos išlaidų orderiuose šalys nenurodė už kokį laikotarpį sumokėta nuoma, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad nuoma sumokėta už 2008-2009 m.m. laikotarpį ir atsakovės I. B. reikalavimą priteisti nesumokėtą nuomos mokestį tenkino pagrįstai (CK 6.552 str. 1 d.). Nors ieškovas teigia, jog šalys buvo susitarusios, kad žemės nuomos mokestis už 2008 m. nebus mokamas, nes žeme 2008 m. naudojosi kiti asmenys, tačiau šis teiginys vertintinas kritiškai, nes atsakovė šiuos teiginius neigia, o sutartyje toks susitarimas neaptartas (sutarties 7 p.). Ieškovas neneigia, jog nuomos mokestis atsakovei savalaikiai nebuvo mokamas. Šalių susitarimu šis faktas buvo vienas iš pagrindų nutraukti žemės nuomos sutartį (sutarties 8 p.). Tačiau CK 6.564 straipsnio 2 dalis nustato, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė I. B. pripažįsta, kad apie sutarties nutraukimą ieškovo neinformavo ir 2012-01-05 žemės sklypą išnuomavo A. V.. Atsakovė pažeidė imperatyvų įstatymo nuostatų reikalavimą, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, jog minėtu metu I. B. teisėtai nutraukė su A. B. sudarytą žemės nuomos sutartį. Ta aplinkybė, jog sutartyje šalys neaptarė žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, o atsakovė galimai nežinojo įstatymų reikalavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės I. B. elgesys buvo teisėtas, nes sudarytos sutartys šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, kurių nežinojimas neatleidžia nuo netinkamo vykdymo ir atsakomybės (CK 1.6 str., 6.189 str. 1 d.). Be to, ieškovas 2011-12-15 I. B. buvo sumokėjęs nuomą už vienerius metus, o įrodymų, jog jis ateityje ketino nevykdyti savo įsipareigojimų teismui atsakovė nepateikė, todėl pakankamo pagrindo nutraukti sutartį nebuvo. Manydama, jog nuomos dydis turėtų būti keičiamas, jį didinant, rašytinio pasiūlymo keisti nuomos sutarties 7 punktą, ieškovui I. B. nepateikė. Teigdama, jog ieškovas atsisakė didinti nuomą, ji turėjo teisę dėl sutarties pakeitimo kreiptis į teismą (CK 6.204 str. 3 d.). Be to, aplinkybė, jog žemės sklypas A. V. buvo išnuomotas ta pačia kaina, kaip ir A. B., leidžia abejoti atsakovės teiginiu dėl ieškovui teiktų siūlymų didinti nuomos mokestį (1 t., b.l. 47-54, 160 ).

Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovės I. B. neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, kurią sudaro netektos 5 782 Lt tiesioginės išmokos iš valstybės už išsinuomotame sklype vykdytą žemės ūkio veiklą, 7 000 Lt už dalyvavimą agrarinės aplinkosaugos programoje bei 41 221,60 Lt negautos pajamos už parduotus vasarinius kviečius. Prašė teismą priteisti iš atsakovės 41 221,60 Lt žalos atlyginimą bei procesines palūkanas (1 t., b.l. 2-6). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas patyrė 12 700,57 Lt žalą, nes negavo valstybės skiriamų išmokų bei įvertinęs, jog ieškovas, laiku nemokėdamas žemės nuomos mokesčio, įtakojo atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado A. B. patirti nuostoliai, šioje dalyje ieškinį mažino. Kitoje dalyje A. B. ieškinį teismas atmetė, konstatavus, jog ieškovas pateikė prieštaringus duomenis apie grūdų auginimo išlaidas ir nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti iš ginčo sklypo 2012 m. gautiną grūdų kiekį. CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Šio kodekso nuostatos nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Byloje neginčijami nustatyta, jog vykdydamas ūkinę veiklą išsinuomotame žemės sklype ieškovas dalyvavo agrarinės aplinkosaugos programoje, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovei išnuomavus sklypą kitam asmeniui, A. B. neteko valstybės skiriamų išmokų (1 t., b.l. 101, 106, 119-125). Be to, nepaneigta, jog žemės sklype, kuris buvo nuomojamas keleri metai ir įdirbtas, ieškovas ketino sėti vasarinius kviečius. Ieškovas nurodo, kad augindamas vasarinius kviečius iš 1 ha, įvertinęs 2011 m. derlingumo dydį šalyje, 2012 m. jis būtų gavęs po 4 tonas grūdų iš hektaro. Iš LR Statistikos departamento duomenų matyti, jog vasarinių javų derlingumo vidurkis Lietuvoje 2012 metais buvo 3,89 t/ha (1 t., b.l. 21, 2 t., b.l.138). Iš viešai skelbiamų duomenų žinoma, jog atskiruose rajonuose vasarinių kviečių 2012 m. buvo prikuliama ir po 4,5 - 5,5 t/ha. Įvertinus, jog nuomojamo žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 36.0 ir yra didesnis nei ieškovui priklausančių žemės sklypų našumo balas, o atsakovė neįrodė, jog jai priklausantis žemės sklypas yra nederlingas ir paneigė, jog, augindamas vasarinius kviečius, A. B. būtų prikūlęs po 4 t/ha grūdų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo kritiškai vertinti ir atmesti ieškovo teiginius (CPK 178 str.). Ieškovo pateiktos grūdų pirkimo-pardavimo sutartys taip pat patvirtina, jog grūdai iš jo buvo superkami vidutiniškai po 750 Lt /t.. Kadangi pagal viešai skelbiamus duomenis 2012 metais grūdų supirkimo kainos buvo ir ženkliai aukštesnės, todėl nepaneigta, jog iš nuomojamo žemės sklypo ieškovas A. B. būtų gavęs 42 000 Lt (14 x 750 = 42 000 Lt; 1 t., b. l. 24-27). Teismui ieškovas nurodė, jog augindamas javus jis būtų patyręs 13 560,40 Lt išlaidų (1 t., b.l. 28). Iš A. B. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje bei iš byloje esančių išlaidų pažymos matyti, jog į išlaidas ieškovas nėra įtraukęs išlaidų grūdų džiovinimui bei valymui. Nors ieškovas minėtų išlaidų dydžio nenurodė, kolegija daro išvadą, jog šios išlaidos nebūtų viršiję 2 000 Lt. Be to, ieškovas nenurodė kokias kuro išlaidas jis būtų patyręs. Iš byloje esančių ieškovo teiktų duomenų apie 2011 m. deklaruotų pasėlių išlaidas matyti, kad kuro išlaidos 1 ha sudarė 282 Lt, todėl nuomojamos atsakovės žemės apdirbimo kuro išlaidos būtų sudarę ne mažiau kaip 3 948 Lt (14 x 282 = 3 948 Lt , 1 t., b.l. 67). Išlaidas sudaro ir žemės nuomos mokestis 737,50 Lt. Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas, augindamas ir realizuodamas grūdus, būtų patyręs ne mažiau nei 20 245,90 Lt (13 560,40 + 2 000 + 3 948 + 737,50 = 20 245,90 Lt) išlaidų, todėl atsakovei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį ieškovas A. B. patyrė 34 454,67 Lt (12 700,57 + 42 000 – 20 245,90 = 34 454,67 Lt) žalą. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas nuostolių nepatyrė, nes išsinuomavo kitus žemės sklypus, tačiau A. B. šiuos teiginius neigia. Be to, iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis ūkininkauja ir plečia plotus, todėl neatmestina, jog ir nuomodamas atsakovei I. B. priklausantį žemės sklypą būtų nuomavęsis naujus žemės sklypus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės I. B. neteisėtus veiksmus įtakojo ir ieškovo veiksmai nesumokant nuomos mokesčio, be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovas yra ūkininkas, jo pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovės, todėl daro išvadą esant pagrindui iš atsakovės priteisti 25 000 Lt žalą (CK 6.253 str. 1 d.)

Dėl paminėtų motyvų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas keistinas ir iš atsakovės I. B. priteistos žalos dydis didintinas iki 25 000 Lt.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. už ieškinį yra sumokėjęs 400 Lt žyminį mokestį ir 837 Lt šio mokesčio dalis yra atidėta, todėl iš dalies patenkinus ieškinį (61%) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 750 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 87 Lt nesumokėto žyminio mokesčio. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 3 000 Lt atstovavimo bei 400 Lt kelionės išlaidų (1 t., b.l. 8, 32, 152-154, 172-173). Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės I. B. ieškovui priteistina 1 830 Lt atstovavimo išlaidų ir 244 Lt kelionės išlaidų bei 750 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 87 Lt nesumokėto žyminio mokesčio - valstybės naudai. Iš atsakovės priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu didintinos iki 12 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d.).

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 951 Lt bei patyrė 1 000 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (2 t., b.l. 107, 110). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (79 proc.), iš atsakovės priteistina 751 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt procesinio dokumento paruošimo išlaidų, viso 1 551 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. naudai.

Iš dalies patenkinus atsakovės I. B. priešieškinį, teismas iš ieškovo A. B. turėjo priteisti 50 Lt žyminio mokesčio, todėl iš ieškovo priteista 135,45 Lt žyminio mokesčio suma mažintina (CPK 80 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų A. B. ir valstybės naudai priteisimo iš atsakovės I. B. bei žyminio mokesčio iš ieškovo A. B. atsakovės naudai priteisimo, pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

I. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 044,79 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis litus 79 ct) nesumokėto žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. B. 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt Lt), o ieškovo A. B. 87 Lt (aštuoniasdešimt septynis Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovo A. B. naudai 1 830 Lt atstovavimo išlaidų ir 244 Lt atstovo kelionės išlaidų, viso 2 074 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei I. B. 50 Lt žyminio mokesčio ir 1 386 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1 436 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. B. 12 Lt (dvylika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. B. 751 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt procesinio dokumento paruošimo išlaidų, viso 1 551 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. naudai.