Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1346-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
e2S-1346-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43232-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Medicinos bankas“
Atsakovas
S. T.
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1346-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43232-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.4..; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės S. T. prašymas sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovei S. T. dėl materialinės žalos atlyginimo nagrinėjimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. T. 48 000 Lt dydžio padarytą žalą. Nurodė, kad atsakovė yra banko darbuotoja. 2014-08-22 atsakovei nenustatytas asmuo pateikė galimai suklastotą banko kliento UAB „Baltparma“ direktoriaus išduotą įgaliojimą. Šio asmens nurodymu atsakovė iš minėto banko kliento banko sąskaitos padarė pavedimą 48 000 Lt sumai į kito kliento banko sąskaitą, vėliau minėta pinigų suma kitame banko klientų aptarnavimo poskyryje buvo išgryninta. 2014-08-25 ieškovas iš kliento UAB „Baltparma“ gavo skundą dėl 48 000 Lt sumos pervedimo, kuriame nurodyta, kad įmonė jokių įgaliojimų bei nurodymų dėl nurodytos sumos pervedimo kitiems asmenims nebuvo išdavusi, todėl klientas reikalavo minėtą sumą grąžinti. Dėl skunde nurodytų aplinkybių banke buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad atsakovė, iš banko kliento sąskaitos padariusi pavedimą 48 000 Lt sumai kitam asmeniui, netinkamai vykdė savo pareigas, nesilaikė banko vidaus teisės aktų reikalavimų bei padarė drausmės pažeidimus. 2014-08-29 bankas pateikė klientui atsakymą į skundą bei grąžino į jo sąskaitą neteisėtai pervestą 48 000 Lt sumą.

Atsakovė S. T. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus užbaigta baudžiamoji byla pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus galima nustatyti, ar ieškovui apskritai padaryta žala. Be to, pažymėjo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus galima įvertinti, kokia dalimi atsakovės padaryti pažeidimai lėmė ieškovui padarytos žalos dydį, ir kokia dalimi kitų banko darbuotojų neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo. Atsakovė pabrėžė, kad nustatyti, ar pateiktas atsakovei notarinis UAB „Baltparma“ įgaliojimas iš tikrųjų buvo suklastotas, bus galima tik kai bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Prašyme taip pat nurodė, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus sudarytos sąlygos įvertinti, koks UAB „Baltparma“ vaidmuo padarant žalą atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ su atsakovės prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, jog jam 48 000 Lt dydžio žala buvo padaryta 2014-08-22 atsakovei neteisėtai iš kliento UAB „Baltparma“ sąskaitos padarius pavedimą 48 000 Lt sumai. Akcentavo, kad baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės, ar pavedimą 48 000 Lt sumai padarė ir pinigus iš M. S. banko sąskaitos išgrynino tas pats asmuo, UAB „Baltparma“ vaidmuo padarant žalą bei kitos faktinės aplinkybės reikšmės atsakovės padarytam darbo drausmės pažeidimui neturi. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatyta, kokia dalimi kitų ieškovo darbuotojų veiksmai prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo. Atkreipė dėmesį, kad kitų ieškovo darbuotojų pažeidimų pervedant ir išgryninant 48 000 Lt nenustatyta. Be to, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra informacijos apie kitų banko darbuotojų neteisėtus veiksmus. Ieškovas akcentavo, kad civilinėje byloje pateikė įrodymus, jog UAB „Baltparma“ įgaliojimas buvo galimai suklastotas. Šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl, išnagrinėjus baudžiamąją bylą bei patvirtinus įgaliojimo suklastojimo faktą, civilinėje byloje nauji faktai nebus nustatyti. Ieškovas nurodė, kad stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nėra pagrindo, nes baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra svarbios nustatant kaltus asmenis, tačiau atsakovės padarytam pažeidimui, materialinės atsakomybės taikymui bei teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui šios aplinkybės didelės reikšmės neturi, t. y. turės tik procesinę reikšmę kaip nauji įrodymai, patvirtinantys tam tikras aplinkybes, kurias šalys gali įrodinėti civilinio proceso metu. Pabrėžė, kad nepagrįstai užsitęsęs civilinės bylos nagrinėjimas neigiamai veikia abi ginčo šalis, todėl teisinės taikos atkūrimas darbdavio bei darbuotojo santykiams yra ypač svarbus bei reikalingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino – sustabdė civilinės bylos Nr. e2-4697-727/2015 nagrinėjimą iki bus baigtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo šalis informuoti teismą apie aplinkybių, buvusių bylos sustabdymo pagrindu, išnykimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai atsakovei dėl žalos atlyginimo yra susiję su trečiųjų asmenų veikomis, kurios, paties ieškovo manymu, turi nusikaltimo (sukčiavimo) požymių, ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas (ieškovas ikiteisminiame tyrime yra pripažintas civiliniu ieškovu). Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nustatyti faktai ir padarytos išvados turės įrodomosios reikšmės šioje civilinėje byloje sprendžiant ieškovo reikalavimų bei atsakovės atsakomybės masto klausimus. Teismas vertino, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui būtų aiškesnė atsakovės kaltės forma, kas šiuo atveju taip pat svarbu nagrinėjamo ginčo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad naudojasi proceso įstatyme numatyta teise ir neturi pagrindo manyti, jog bylos sustabdymas pažeidžia proceso dalyvių teises, vilkina bylos nagrinėjimą ar paneigia civilinio proceso tikslus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį.

Ieškovas nurodė, kad vien tai, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Laiko, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prašant sustabdyti bylą būtina nurodyti, kokios konkrečios baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat, kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka. Ieškovo nuomone, atsakovė prašydama sustabdyti bylą turėjo pagrįsti, kad ikiteisminiame tyrime nustatinėjamas aplinkybes galima nustatyti tik specialiosiomis baudžiamojo proceso priemonėmis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės prašymu civilinėje byloje jau buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria atsakovė ir jos atstovė susipažino, todėl, ieškovo nuomone, aplinkybes, kurios turi reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, galima nustatyti civilinio proceso tvarka. Ieškovas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 str. 3 p. pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Mano, kad kasacinio teismo išaiškinimai dėl privalomo bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu, gali būti taikomi ir nagrinėjant bylos sustabdymą teismo iniciatyva, kai byla stabdoma CPK 164 str. 4 p. pagrindu. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva stabdydamas bylą, nenurodė, kad ikiteisminiame tyrime nustatytų faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia civilinėje byloje yra tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma civilinė byla negali būti išnagrinėta. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą. Šį savo nesutikimą apeliantas grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs išreikšdamas nuomonę dėl atsakovės prašymo sustabdyti bylą. Ieškovas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra dėl darbo santykių, o šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus ir savo iniciatyva turi rinkti įrodymus, kuriais nesiremia šalys, jei mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Būtinybė darbo ginčų bylas išnagrinėti per įstatymo nustatytus trumpus terminus, sudaro realias galimybes bylos šalims tinkamai įgyvendinti ir apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, laikantis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, kooperacijos principų (CPK 5, 7, 8 str.). Atkreipė dėmesį, kad šalių ginčo nagrinėjimas tęsiasi nuo 2014 m, rugsėjo mėn., atsakovė yra ieškovo darbuotoja. Nepagristai užsitęsęs civilinės bylos nagrinėjimas neigiamai veikia abi ginčo šalis, todėl teisinės taikos atkūrimas darbdavio bei darbuotojo santykiams yra ypač svarbus bei reikalingas, o civilinės bylos sustabdymas užvilkins bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovė S. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovė pažymėjo, kad civiliniame procese nustatyti ne tik privalomieji, bet ir fakultatyvieji, t. y. CPK 164 str. įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina. Tai reiškia, kad net ir nenustačius CPK 163 str. 3 p. įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti sustabdoma teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylos sustabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Atsakovė mano, kad įvertinus kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, jog CPK 163 str. 3 p. bei 164 str. 4 p. įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai iš esmės yra skirtingi. Taikant CPK 164 str. 4 p., byla yra sustabdoma išimtinai teismo nuožiūra, todėl teismų praktikoje suformuotos CPK 163 str. 3 p. taikymo taisyklės atitinkamai nėra taikomos. Sutapatinus šiuos pagrindus ir jų aiškinimui taikant vienodas taisykles, teismo diskrecijos teisė naudotis bylos sustabdymo institutu taptų apskritai neįgyvendinama, o CPK 164 str. 4 p. nuostata netektų prasmės. Atsakovė laiko, kad teismas visiškai pagrįstai, pasinaudodamas CPK 164 str. 4 p. jam suteikta diskrecijos teise, nusprendė jog būtina stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 10-1-00882-14. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo suklastotais dokumentais aplinkybės daug operatyviau ir lengviau yra nustatomos ir įrodinėjamos baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs, kad teismas gali neturėti galimybės gauti įrodymų civilinio proceso tvarka dėl to, kad bylai reikšmingas aplinkybes civiliniame ginče įrodinėja privatūs asmenys, o jų teisės renkant įrodymus yra ribotos, palyginti su baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo tvarka, būdais ir galimybėmis. Baudžiamajame procese, naudojant tik šiame procese taikomus įrodymų rinkimo būdus (krata, poėmis, asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, pasiklausymas, slaptas sekimas, galimybė atlikti tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir pan.), kuriuos gali taikyti tik įgaliotos valstybės institucijos, yra galimybių surinkti daugiau informacijos, galinčios būti įrodymais civilinėje byloje. Atsakovės nuomone, nepaisant to, jog, kaip teigia ieškovas, į bylą buvo pateikti visi įrodymai, neva įrodantys, jog atsakovė, pažeisdama ieškovo UAB „Medicinos bankas“ vidaus teisės aktus, neteisėtai pervedė 48 000 Lt į M. S. sąskaitą, civilinio proceso priemonėmis šių aplinkybių įrodinėjimas yra daug sudėtingesnis, negu tai darant baudžiamojo proceso tvarka. Akcentavo, kad sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas nebus vilkinamas, kadangi bylai reikšmingos aplinkybės bus nustatytos baudžiamojoje byloje taikant baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo priemones, kurias taikant užtikrinamas įrodymų rinkimo operatyvumas, taigi ir viso proceso koncentruotumas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas UAB „Medicinos bankas“ baudžiamojoje byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, todėl tuo atveju, jeigu civilinis ieškinys bus patenkintas, baudžiamojoje byloje bus nustatyta, jog ieškovui padarytą žalą nulėmė ne atsakovės veiksmai ir žala bus išieškota iš kaltų asmenų, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Pabrėžė, kad teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui yra būtina nustatyti baudžiamojoje byloje tiriamas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl byla pagrįstai sustabdyta iki bus užbaigta baudžiamoji byla Nr. 10-1-00882-14.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bylos sustabdymo klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2014-08-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, turinčios sukčiavimo požymių (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 48 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir yra pripažintas civiliniu ieškovu. Pagal į bylą pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenys buvo apklausiami apie įvykį, kurio metu iš UAB „Baltparma“ sąskaitos buvo padarytas pavedimas 48 000 Lt sumai. Šiame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai dviem asmenims, atliktos kratos.

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokios konkrečios baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat, kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nesant tam būtinybės. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 str. įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 str. 4 p. dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo tikslingumo reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Be to, teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo ir turi būti motyvuojamas. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 str. 4 p. numatytu fakultatyviu pagrindu, darė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nustatyti faktai ir padarytos išvados turės įrodomosios vertės civilinėje byloje, sprendžiant ieškovo reikalavimų, atsakovės atsakomybės masto klausimus, bus aiškesnė atsakovės kaltės forma. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien ikiteisminio tyrimo sąsajos su civilinėje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis savaime nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti. Būtina nustatyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų ypatumų ar kitų aplinkybių yra tikslinga palaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, užuot savarankiškai rinkus įrodymus civilinėje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojama, dėl kokių priežasčių šioje civilinėje byloje nėra galima rinkti įrodymų, susijusių su ieškovo reikalavimais, atsakovės atsakomybe bei kalte. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokios priežastys lemia tai, jog proceso operatyvumo, ekonomiškumo principų aspektu bylai reikšmingi įrodymai turėtų būti renkami ikiteisminio tyrimo, tačiau ne šios bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju būtinybės stabdyti civilinę bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra. Svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su darbo teisiniais santykiais, todėl vadovaujantis CPK 414 str. teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad siekiant teisingai išspręsti bylą yra reikalinga nustatyti aplinkybes, susijusius su ieškovo reikalavimų pagrįstumu, atsakovės atsakomybės apimtimi bei kalte, turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Be to, vertinant šioje byloje keliamą reikalavimą nėra pagrindo spręsti, jog civilinėje byloje yra sudėtinga ir neekonomiška rinkti byla reikšmingus įrodymus, todėl šiuos veiksmus turėtų atlikti ikiteisminio tyrimo institucija. Šiuo atveju dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos jau yra pateikta į bylą, o teisė kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją dėl papildomos reikiamos medžiagos pateikimo nėra apribota. Apibendrinant anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas nėra būtinas ir juo nebus pasiekti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų tikslai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės S. T. prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

nutaria:

Apelianto UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius