Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.6.2.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 21 d.

civilinio ieškovo – Kėdainių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje :

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, jo tvirtinimu registruotas darbo biržoje, turintis neįgalumą (darbingumas 45 procentai), gyv. (duomenys neskelbtini). sav., neteistas (2017-08-01 teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str.),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui vaikui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. kovo 15 d. apie 18.00 val., I. S., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, sudavė diržu vieną kartą asmeniui su kuriuo sieja artima aplinka – sugyventinės I. Z. mažamečiam sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), per krūtinę ir taip smurtaudamas sukėlė K. K. fizinį skausmą.

2017 rugpjūčio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, I. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sugyventinės I. Z. sveikatos sutrikdymo) ir BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui K. K.), tai yra dėl to, kad:

2017 m. liepos 16 d. apie 11 val., I. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė mažamečiui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, sukeldamas jam fizinį skausmą;

be to, 2017 m. liepos 16 d. apie 12 val., I. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sugriebė savo šeimos narei – sugyventinei I. Z. už plaukų, juos tempė ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį petį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Kaltinamasis I. S. prisipažino, kad 2018 m. kovo 15 d. apie 18.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, diržu sudavė vieną kartą sugyventinės Z. mažamečiui sūnui K. K. per krūtinę, suvokia, kad vaikui sukėlė fizinį skausmą, vaikas verkė. Kraujosruva, kuri buvo atsiradusi ant vaiko krūtinės, galėjo atsirasti dėl jo smūgio. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Buvo blaivus. Gailisi

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą apie tai, kad 2018 m. kovo 26 d., iš Kėdainių rajono Krakių M. K. gimnazijos buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2018 m. kovo 22 d., ant K. K. krūtinės buvo pastebėta gyjanti maždaug 5 cm skersmens „mėlynė“. Berniukas pasakojo, kad norėjo žiūrėti televizorių ir „tėčiui“ neleidus pradėjo verkti, todėl ir gavo su diržu į krūtinę, mamos tuo metu šalia nebuvo (I t., b. l. 17-18).

Liudytoja I. Z. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį, tai buvo laikotarpis nuo 14 d. iki 16 d., tiksliai datos nepamena, vakare, laiko visiškai nepamena, sūnus K. jai parodė mėlynę ant krūtinės. Iš kur ta mėlynė atsirado K. nesakė. Pats I. S. jai prisipažino, kad sudavė diržu K. per kažkurią vietą, per kurią nesakė. Nei kada, nei už ką, bei kurioje vietoje I. sudavė sūnui diržu nežino, jis apie tai jai nepasakojo (I t., b. l. 34-43).

Liudytoja K. S. nurodė, kad 2018-03-22 apie 09.00 val., pas ją kartu su vaiku K. K. atėjo psichologė R. M.. Vaikas papasakojo, kad „tėtis“ trenkė diržu, o psichologei paklausus ar yra mėlynių, parodančių, kad tai įvyko, berniukas pakėlė marškinėlius ir džemperį. Ant krūtinės kairėje pusėje matėsi maždaug 5 cm jau gyjanti „mėlynė“, gelsvos spalvos. Įvykis galėjo įvykti 2018 m. kovo 14-16 d., kadangi berniukas tuo metu nebuvo darželyje (I t., b. l. 103-106).

Liudytoja R. M. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. 2018-03-22 apie 09.00 val., kartu su darželio vedėja K. S. ji kalbėjosi su vaiku K. K. apie tai, ar jį namuose skriaudžia. Vaikas pasakojo, kad „tėtis“ trenkė diržu. Nei kur sudavė, nei kiek kartų - nesakė. Paklausus ar yra mėlynių, parodančių, kad tai įvyko, berniukas pakėlė marškinėlius ir džemperį. Ant krūtinės, kairėje pusėje, matėsi maždaug 5 cm gyjanti „mėlynė“, gelsvos spalvos (I t., b. l. 109-112).

Liudytoja V. J. nurodė, kad 2018-03-26 gavus informacijos apie patėvio I. S. naudojamą smurtą prieš K. K., tą pačią dieną buvo bendrauta su vaiku ir jo mama. Pokalbio su K. metu, kuriame dalyvavo ir jo mama I. Z., vaikas pasakė, kad „tėtis“ su diržu jam davė į krūtinę. Išsiaiškinta, kad tėčiu jis vadina I. S.. K. paaiškino, kad jis norėjo žiūrėti filmuką, tėtis neleido, todėl jis apsiverkė, todėl tėtis jam sudavė diržu per krūtinę. Vaikas kalbėjo apie vieną smūgį. K. parodė krūtinę, tačiau ant jos jokių išorinių sužalojimų nesimatė. 2018-03-29 su vaiku nuvykus pas ekspertus K. be jokios priežasties, žaisdamas mašinėle, pradėjo pasakoti, kad pats sau trenkė diržu per krūtinę. Paprašius žaisti tiesos žaidimą, kuriame negalima meluoti, K. pasakė, kad to žaidimo jis žaisti negali, nes jeigu pasakys tiesą, jo mama jam nieko nepirks, o jis labai nori, kad ji jam ką nors nupirktų. 2018-04-04 apklausos teisme metu K. neigė, kad tėtis jį mušė, o po apklausos vežant vaiką pas globėją pasakė, kad mama jam sakė, jog jei jis pasakys, kad tėtis jį mušė, mama jo nemylės (I t. b. l. 115-118).

Liudytoja J. J. nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tai galėjo būti 29 d., policijos automobiliu kartu su moterimi šviesiais plaukais, berniuku ir jo mama vyko pas ekspertus. Priėmimo skyriuje vaikas buvo tik su moterimi šviesiais plaukais. Vaikas žaidė mašinėle, o jo mama liko laukti lauke. Vaikas buvo atviras ir šnekus. Moteris šviesiais plaukais jo kažko klausė, tačiau kokius klausimus uždavė neįsidėmėjo. Kiek pamena iš bendros vaiko kalbos, jis sakė, kad tėvas jį muša, tačiau kokiu tiksliai tekstu berniukas tai išsakė neįsidėmėjo (I t. b. l. 121-124).

Kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė diržą, kuriuo sudavė smūgį K. K. (II t. b. l. 1-3). Diržas buvo apžiūrėtas ir perduotas saugojimui (II t. b. l. 4-9).

2018-04-04 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose, dalyvaujant psichologei A. J. (I t. b. l. 81-82) pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas mažametis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau apklausos metu jis neigė, kad tėtis I. S.būtų jį mušęs, o ką pasakojo mokyklos socialinei pedagogei ir psichologei nurodė nepamenantis.

Nukentėjusysis K. K. gimęs (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 84).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais liudytojų parodymais, nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. apie 18.00 val., I. S., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, sudavė diržu vieną kartą asmeniui su kuriuo sieja artima aplinka – sugyventinės I. Z. mažamečiam sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), per krūtinę ir taip smurtaudamas sukėlė K. K. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Kadangi nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo laiku buvo 6 metai, jis laikytinas mažamečiu.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino panaudojęs kaltinime nurodytą fizinį smurtą savo sugyventinės mažamečio sūnaus atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš mažametį asmenį patvirtina ištirti aukščiau aprašyti įrodymai: liudytojų parodymai, daiktinis įrodymas.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudoti smurtiniai veiksmai, patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažamečiui dėl jo atžvilgiu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Teismas, padaręs išvadą, kad I. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 4 dalimi, taip pat daro išvadą, kad 2017-08-01 Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), I. S. per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką – nusikaltimą, todėl, paminėtam Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti, I. S. privalo būti nuteistas paskiriant jam bausmes už paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytą jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. ir 140 str. 2 d., tai yra dėl to, kad 2017 m. liepos 16 d. apie 11 val., I. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė mažamečiui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, sukeldamas jam fizinį skausmą; be to, 2017 m. liepos 16 d. apie 12 val., I. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sugriebė savo šeimos narei – sugyventinei I. Z. už plaukų, juos tempė ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį petį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad 2017 m. sugyventinės ir mažamečio vaiko sumušimo epizoduose nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos tos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki, padaryti trys nusikaltimai; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš mažametį vaiką, moterį; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, tačiau jau 2013-06-07 buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d., galiojančių nuobaudų neturi, turi nepilnametį vaiką, nedirba, registruotas darbo biržoje, neįgalus, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apkaitą.

Kaltinamajam, atsižvelgiant į jo neteisėto elgesio priešistorę, į tai, kad jis išvadų nepadarė, skirtinos mažesnės nei vidurkis, tačiau laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str., 61 str.), bausmes, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes teismas neturi duomenų, kad ankstesnio smurto artimoje aplinkoje epizoduose kaltinamojo veikas siejo vieninga tyčia, subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką abejose bylose (BK 66 str.), ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, kad kaltinamajam dar galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu ir remiantis byloje esančia charakterizuojančia medžiaga, sąlygoja alkoholio vartojimas; bei, kartu su bausme, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Šioje byloje kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-28 iki 2018-03-30. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Atstovaudamas nukentėjusįjį Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo mažamečiam nukentėjusiajam (1 t., b. l. 90), kurį teisiamojo posėdžio metu atstovė prašė patenkinti.

Kaltinamasis sutiko su 500,00 Eur dydžio civiliniu ieškiniu.

Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo nevienkartinių smurtinių veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, jaučia nerimą, baimę, mano, kad mušamas todėl, kad yra blogas, po nusikaltimo vaikas buvo paimtas iš šeimos, apgyvendintas pas laikiną globėją.

Kadangi kaltinamasis sutiko atlyginti prašomą priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustačius, jog mažamečiui nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo tyčiniais kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. Diržas, saugomas Kėdainių r. PK (II t. b. l. 13), kaip nusikaltimo padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,81 Eur), nedaug viršija 3,00 Eur sumą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į priteistą civilinį ieškinį, į tai, kad išlaidų išieškojimo kaštai gali būti didesni nei priteista suma, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam vaikui 2018 m.), BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam vaikui 2017 m.), BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017 m.), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu - prie griežčiausios bausmės pridedant visas švelnesnes bausmes, ir paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti I. S.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligą (gydytis nuo alkoholizmo); 2) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – I. S. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-16 iki 2017-07-18 ir nuo 2018-03-28 iki 2018-03-30 (1:1).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo I. S. nukentėjusiajam K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktinį įrodymą – diržą, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).