Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su kreditorės UAB Bobutės paskola pareiškimu dėl negrąžinto kredito, kredito mokesčio, palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo iš skolininko A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 str., 2012 m. vasario 11 d. Kredito išdavimo sutartimi Nr. b6yrxpc2, kuria kredito gavėjui A. M. buvo suteiktas 500 Lt kreditas 30 d. terminui bei pagal kurią kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2012 m. balandžio 16 d., prašo priteisti 500 Lt kreditą, 45 Lt kredito mokestį, 52,50 Lt palūkanas už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gegužės 21 d., viso 35 d. (metinė palūkanų norma – 109,50 %, dienos palūkanų norma 0,3 %), 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt žyminį mokestį bei 363 Lt UAB Bobutės paskola patirtas išlaidas už pareiškimo teismui parengimą iš skolininko A. M..

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d. numato, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką (teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismams yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03), pareiškimo reikalavimų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.

Kreditorė prašo priteisti iš skolininko 52,50 litų palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, tai yra 109,50 % dydžio metines palūkanas (dienos palūkanų norma – 0,3 %) už vėlavimą grąžinti kreditą nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną – šiuo atveju nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gegužės 21 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-830, konstatavo, kad palūkanos gali būti dvejopos paskirties – kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi pinigais, ir kaip kompensacija už kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat suformavo praktiką, kad mažinamos palūkanos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais pagal CK 6.210 ir 6.621 straipsnius (t. y. atitinkančiais 0,02 proc. dydžio delspinigius) ar su realiais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Nors šalys metinę palūkanų normą nustatė tarpusavio susitarimu – sutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-908/2001m.). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas.

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. 4 d. nurodyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato, kokios didžiausios netesybos gali būti taikomos vartojimo kredito gavėjui pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais (Įstatymo 11 str. 8 d.) ir bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (Įstatymo 21 str. 2 d.).

Kreditorė prašo priteisti 52,50 Lt palūkanas už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Atsižvelgiant į CK 6.188 str. 2 d. 8 p., 6.256 str., 6.261 str., laikytina, jog šiuo reikalavimu kreditorė prašo priteisti netesybas, ir todėl negali viršyti 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Įstatymo 11 str. 8 d.). Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, t. y. 109,50 % dydžio metinės palūkanos (dienos palūkanų norma – 0,3 %) už kiekvieną pradelsto termino dieną kreditorė privalo juos įrodyti (CK 6.261 str.), taigi kreiptis į teismą ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka, nes prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.).

Taip pat pažymėtina, kad kreditorė prašo priteisti 363 Lt už UAB Skolų valdymo biuras jai suteiktas teisines paslaugas. Nors prašoma priteisti suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.6 p. rekomenduojamo priteisti maksimalus užmokesčio dydis už pareiškimo parengimą, tačiau teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, sprendžia, kad teisinės paslaugos teikiamos kompleksiškai, byloje iš esmės nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo prasme klausimai, ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais konstatuoja, kad kreditorės patirtos 363 Lt išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą nėra pagrįstos.

Minėti kreditorės reikalavimai priimant teismo įsakymą negali būti visiškai patenkinti, o nagrinėjant bylas šia teisena nėra galimybės iš dalies tenkinti kreditorės reikalavimų, todėl pareiškimą atsisakytina priimti, laikant, jog dalis kreditorės pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d.).

Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti arba, primokėjus žyminio mokesčio dalį, pateikti ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d., teisėjas

nutaria:

kreditorės UAB Bobutės paskola, įmonės kodas 302447985, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyti priimti.

Grąžinti kreditorei pareiškimą ir prie jo pridėtus dokumentus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.