Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, dalyvaujant pažeidėjai, išnagrinėjusi L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-05 pažeidėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-10-05, 12.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorė L. P. atvyko į Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postą ir muitiniam tikrinimui pateikė T1 MRN 15NO09161D1094C604, kurios tranzito terminas muitinės išvykimo įstaigoje buvo nustatytas iki 2015-09-07. Krovinys, transportavimo įranga - piramidės, svoris 4000 kg. Atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad pažeistas tranzito procedūros (T1 MRN Nr. 15NO09161D1094C604) atlikimo terminas, o krovinys iškrautas iš transporto priemonės, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) be muitinės pareigūno raštiško leidimo, nepateikus prekių muitiniam tikrinimui. L. P., kaip prekių gavėjas, per išvykimo muitinės įstaigos nustatytą tranzito terminą neužbaigusi tranzito procedūros, pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitines kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 356 str. l p. Iškrovus prekes iš transporto priemonės, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), be muitinės pareigūno raštiško leidimo pažeidė muitinio tikrinimo vietų tvarką, numatytą 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio l punktą. Nepateikus prekių muitiniam tikrinimui pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos Muitinės Kodeksą, 69 str. l d.

Teismo posėdžio metu pažeidėja prisipažino padariusi pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi.

Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas - muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų (ATPK 209 str. 1 d. 4 p.).

Muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimai - neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas (ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p.); laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka (ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p.), užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

Vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, pažeidėjos parodymais teismo posėdžio metu konstatuotina, kad pažeidėja savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 209 str. 1 d. 4 p. ir ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. ir 2 p. Pažeidėjos kaltė įrodyta. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėja gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pašalino pažeidimu padarytą žalą valstybės nustatytai valdymo tvarkai (muitinės sistemai), t.y. atliko visus su muitinės procedūromis susijusius formalumus, dėl kurių buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – pažeidimas savo esme buvo neatsargus, padarytas dėl įmonės darbuotojų kaltės, muitinės procedūrų nežinojimo, iš esmės jokių pasekmių nesukėlė, pažeidėjos asmenybę – nebausta už analogiškus pažeidimus, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad pažeidėjai paskyrus net ir minimalias baudas, numatytas ATPK 209 str. 1 d. 4 p. ir ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. ir 2 p., tai būtų neproporcinga pažeidimo sunkumui nuobauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., kadangi administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnes nuobaudas nei sankcijose numatytos minimalios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., kadangi pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu, yra nustatytos net dvi pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėja padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė valstybės nustatytos valdymo tvarkos, kadangi pažeidėja reikalingas muitinės procedūras nedelsdama atliko ir tuo pašalino visus padarytus pažeidimus. Pažeidėja tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, dėl kitų įmonėje dirbusių asmenų muitinės procedūrų ypatumų nežinojimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnes nuobaudas nei įstatymo numatytos minimalios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., ATPK 209 str. 1 d. 4 p., ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

L. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p. už pažeidimą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

L. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. už pažeidimą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

L. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. už pažeidimą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. galutinę nuobaudą L. P. paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 15052158522 ir pažeidėjos vardą, pavardę bei asmens kodą, bylos Nr. A2.11.-4335-606/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.