- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-296-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- D. L., L. V.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Danutė Valošinaitė Baudž. byla Nr. 1A–296-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.4, 1.2.14.3.1, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. V. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal BK 178 str. 3 d. dėl automobilio „Ford Transit“ vagystės – laisvės atėmimu ketveriems metams;
pagal BK 178 str. 3 d. dėl automobilio BMW 530D vagystės – laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams;
pagal BK 187 str. 1 d. dėl automobilio BMW 530D sugadinimo – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės dėl automobilio BMW 530D vagystės bei turto sugadinimo subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., pastaroji bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu kitomis bausmėmis pagal BK 180 str. 1 d. bei BK 178 str. 3 d. ir nustatyta galutinė ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2008 m. kovo 28 d.
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams;
pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė – trejiems metams devyniems mėnesiams pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. kovo 28 d.
Iš D. L. priteista 14262,25 Lt V. G. bei 3660 Lt E. K..
Priteista iš D. L. ir L. V. solidariai 3450 Lt Ž. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 4 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, priėjo prie E. K. ir G. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui ranka sudavus E. K. vieną smūgį į kairės pusės smilkinį ir kumščiu sudavus vieną kartą G. J. į nosį, papurškė E. K. į akis iš dujinio balionėlio. Po to kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pastūmę parvertė E. K. ant žemės bei spyrė 3–4 kartus į kairės pusės krūtinės ląstą, tokiu būdu pavartodami fizinį smurtą, atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis ir nukentėjusiajam padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, nuplėšė nuo E. K. peties 100 Lt vertės vyrišką rankinę, kurioje buvo 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG D520, 2300 Lt, ir pabėgo, tokiu būdu pavartodami fizinį smurtą pagrobė E. K. turto už 3200 litų.
Be to, D. L. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 5 d., nuo 14 val. 45 min. iki 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), plėšimo metu pagrobtu automobilio signalizacijos pultu atrakinęs automobilio FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dureles, pagrobtu automobilio rakteliu užvedęs automobilio variklį, pagrobė UAB „Hansa lizingas“ priklausantį 67786,13 Lt vertės automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. G. individualiai įmonei priklausantį 86 Lt vertės darbinį kombinezoną.
Be to, D. L. ir L. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami grupe, 2008 m. kovo 25 d., apie 02 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužę automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelių spynelę ir užvedę automobilio variklį pagrobė Ž. U. priklausantį 34500 Lt vertės automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Be to, D. L. ir L. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami grupe, 2008 m. kovo 25 d., apie 02 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), pagrobdami automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sulaužė automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės vairuotojo pusės durelių spynelę, 300 Lt vertės vairuotojo durelių rankenėlės mechanizmą, 600 Lt vertės automobilio užvedimo spynelę su vairo užraktu. Tokiu būdu sugadino Ž. U. priklausančio turto už 1100 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Nurodo, kad su nuosprendžiu jis nesutinka. Teigia, kad byloje neaiškios automobilio BMW 530D (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo aplinkybės, nes nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to, jis suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis turi interesą prisiteisti asmeniškai sau kuo didesnę sumą žalos atlyginimui. Taip pat nurodoma, kad Ž. U. yra remontavęs automobilį, tokiu būdu žymiai pagerindamas jo būklę, tačiau toks faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Kaip matyti iš UAB „BRC“ 2008-11-20 atsakymo į paklausimą ir liudytoja byloje apklaustos tyrėjos R. U. parodymų, transporto priemonė nebuvo pateikta vertinti kompetentingam specialistui. Šios aplinkybės yra reikšmingos kvalifikuojant inkriminuotą veiką. Šių aplinkybių teismas neaiškino ir prieštaravimų nepašalino, todėl jo veiksmų kvalifikacija turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas nuosprendis dėl priteistos žalos atlyginimo, nes nei pats nukentėjusysis Ž. U., nei prokuroras baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio. Mano, kad civilinis ieškovas privalo paruošti civilinį ieškinį (procesinį dokumentą), kuris turėjo būti pateikiamas teismui iki įrodymų tyrimo pradžios. Kadangi civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, todėl nuosprendis dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. U. priteisimo yra neteisėtas. Dar nurodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas, nes besąlygiškai palaikė kaltintojo poziciją, neaiškino ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nešalino prieštaravimų, esančių byloje, nepaneigė pareikštų nušalinimų, nepagrįstai nagrinėjo ir patenkino civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, įvairiomis replikomis viso teismo proceso metu demonstravo savo negatyvią išankstinę nuostatą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant šį nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Dėl nuteisimo už plėšimą nurodo, kad liudytojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra itin prieštaringi. Abejoja parodymų tikrumu, nes jis po pusės metų vykusioje apklausoje nurodė detalesnius užpuolikų požymius, įvykio vietą ir pan. Teigia, kad tokie jo parodymai prieštarauja kito nukentėjusiojo E. K. parodymams. Mano, kad tokia detali vėlesnė apklausa įvyko dėl to, kad pas jį buvo rasti automobilio FORD TRANSIT dokumentai bei rakteliai, siekiant jį nepagrįstai apkaltinti padarius visus su tuo susijusius nusikaltimus. Kitos apklausos metu G. J. nurodė, kad jis jo paties apibūdinto užpuoliko veido visai neįsidėmėjo, todėl ir negali patvirtinti, kad apeliantas dalyvavo plėšime. Nurodo, kad apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje įrašydamas frazę – „leidžiančią pagrįstai manyti“, jog jis įvykdė plėšimą, padarė prielaidą. Taigi pažeidė įstatymo reikalavimą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. nesutinka su teismo išvada dėl iš jo paimtų automobilio FORD TRANSIT dokumentų, praėjus pusei metų po šio įvykio. Teigia, kad jei šie dokumentai iš tiesų būtų buvę rasti jo kelnaitėse ir paimti, tai būtų buvę pažymėta asmens kratos protokole.
D. L. nurodo, kad automobilio FORD TRANSIT jis nevogė. Jis neneigia, kad pas jį buvo rasti šio automobilio rakteliai bei dokumentai. Jis vos tik sužinojęs, kad automobilis yra vogtas, policijai nurodė, kur jis stovi. Būtent dėl jo parodymų šis automobilis ir buvo rastas. Teigia, kad jeigu jis būtų pagrobęs automobilį, jis šio automobilio nesiruoštų grąžinti. Jis nežinojo, kad šis automobilis yra vogtas, nes ruošėsi automobilį parduoti, įdėdamas internete skelbimą su jo nuotraukoms. Šis mikroautobusas buvo itin individualus (buvo visas aprašinėtas), todėl tokie jo veiksmai būtų buvę keisti. Abejoja automobilio vagystės faktu. Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės, remiantis pareigūno tarnybiniu pranešimu, buvo pradėtas jau 2007 m. spalio 5 d., t. y. vagystės dieną, tačiau pareiškimas dėl šio automobilio vagystės buvo parašytas tik praėjus savaitei po šio įvykio. Iš pareigūno tarnybinio pareiškimo išeina, kad į policiją kreipėsi E. K., kuris nurodė, kad pagrobtą automobilį jis pastatęs 2007 m. spalio 5 d., apie 12 val., S. Nėries g. 14 namo kieme. Policijai apie vagystę pranešė ne šio automobilio savininkas V. G., o E. K.. Remiantis nukentėjusiojo E. K. parodymais, automobilio rakteliai buvo iš jo pagrobti prieš dieną, t. y. 2007 m. spalio 4 d., o atsarginiai automobilio rakteliai buvo V. G. firmoje, todėl tiek E. K. veiksmai, tiek ir pats vagystės faktas apeliantui kelia pagrįstų abejonių. V. G. pareiškime nurodoma, kad automobilio vagystė buvo įvykdyta dieną iki E. K. apiplėšimo, kurio metu buvo pagrobti rankinėje buvę šio FORD TRANSIT automobilio rakteliai. Analizuojant nuketėjusiojo E. K. parodymus matyti, kad iš karto po įvykio E. K. apklausos metu nurodė, kad FORD TRANSIT dokumentai buvo palikti pavogtame mikroautobuse. Apeliantas spėja, kad E. K. matyt supratęs, kad esant tokiems parodymams draudimo išmoka už automobilio vagystę greičiausiai nebus išmokėta, šiuos savo parodymus patikslino, nurodydamas, kad automobilio dokumentai buvo iš vakaro pagrobtoje rankinėje. Nurodo, kad tokius nesutapimus gali paaiškinti tas faktas, kad minėtas automobilis buvo apdraustas nuo vagysčių ir įvykio metu priklausė ne V. G., o „Hanza lizingui“. Taip pat teigia, kad apylinkės teismas nurodė prielaidą, kad jeigu jis būtų sąžiningai nusipirkęs šį automobilį, tai neslėptų jo dokumentų savo kelnaitėse, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės.
Dėl automobilio BMW vagystės apeliantas paaiškina, kad jis negalėjo nurodyti šio automobilio įsigijimo fakto, asmens, iš kurio įsigijo automobilio, telefono numerio, jo gyvenamosios vietos, jokių kitų duomenų. Tačiau tokių duomenų nenurodė ir nukentėjusysis Ž. U., tačiau apylinkės teismas tokius nukentėjusiojo įrodymus įvertino priešingai. Be to, nukentėjusysis Ž. U. kategoriškai atsisakė pateikti tiek patį automobilį, tiek ir bet kokius kitus su juo susijusius duomenis. Atliekama apžiūra nebuvo įforminta taip, kad būtų užfiksuoti individualūs šio automobilio požymiai, leidžiantys šį automobilį identifikuoti, todėl nekiltų abejonių dėl klaidos ar sąmoningo tyrimo objekto sukeitimo galimybės. Automobilis yra daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti, ir jis turi būti laikomas prie bylos ar pareigūno nurodytoje vietoje, todėl šiuo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 92 str. reikalavimas. Minėtas automobilis nukentėjusiajam Ž. U. buvo grąžintas ne tik kad tinkamai neapžiūrėtas, dėl ko šiuo metu nebeįmanoma jo identifikuoti, bet ir neįvertintas. Todėl nebegalima patikrinti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų, kaip numatyta BPK 289 str. Taip pat apeliantas nesutinka su šio automobilio vertės nustatymu, abejoja nustatyta automobilio verte, ginčija specialisto E. S. išvadas, liudytojo E. P. parodymus. Mano, kad nukentėjusiojo Ž. U. parodymai apie automobilio įsigijimo kainą arba neatitinka tikrovės, arba yra sąmoningai slepiamos, todėl turi būti įvertintos kritiškai ir atmestos kaip keliančios pagrįstų abejonių. Dar nurodo, kad buvo prašoma patikrinti šioje byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tai nebuvo padaryta. Byloje nėra pateikta duomenų, kada ir kokia technika buvo įmontuota į BMW automobilį, kada ir kokioms aplinkybėms esant ji buvo paimta, kada garso ir vaizdo kaupiklyje esanti informacija buvo perrašyta į CD diską. Nėra duomenų, kokias operatyvines priemones pareigūnai naudojo atlikdami šiuos operatyvinius veiksmus, kokie konkrečiai operatyviniai veiksmai buvo atlikti, nepateikti techninių priemonių pastatymo bei panaudojimo aktai, prieštaringi šiuos operatyvinius veiksmus atlikusių policijos pareigūnų parodymai. Operatyvinių veiksmų pagalba gauti duomenys nėra patikrinti. Apeliantas daro išvadą, kad nėra surinkta jokių objektyvių duomenų (išskyrus policijos pareigūnų parodymus, kurie kelia pagrįstų abejonių), kad realiai iš viso buvo įvykdyta BMW automobilio vagystė. Pripažindamas kaltu dėl šio epizodo, apylinkės teismas pažeidė apkaltinamajam nuosprendžiui surašyti keliamus reikalavimus. Tokie padaryti pažeidimai, priimant nuosprendį, laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliantas mano, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, nuosprendis paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl plėšimo ir automobilio FORD TRANSIT vagystės
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. L. pripažino kaltu dėl plėšimo ir automobilio FORD TRANSIT vagystės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvados.
Apeliantas D. L. neigia savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tokia jo versija tinkamai paneigta byloje surinktais ir jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tokie įrodymai yra nukentėjusiųjų E. K., G. J. parodymai (t. 1, b. l. 41–42, 44–53, 140, 145–147), asmens parodymų atpažinti iš jo nuotraukos, asmens parodymų atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 148–152; t. 2, b. l. 16–19), liudytojų parodymai V. G., I. K., Ž. U. parodymai (t. 1, b. l. 84–86, 101–103, 135–137, t. 2, b. l. 61–62), specialisto išvada Nr. G 2355/07 (03) (t. 1, b. l. 57), įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 19–21, 22–30, 39, t. 2, b. l. 162–182), asmens kratos protokolas (t. 2, b. l. 160), teisiamojo posėdžio protokolas (t. 4, b. l. 33–48, 110–121).
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. abejoja liudytojo G. J. parodymais, nurodydamas, kad jo parodymai yra nenuoseklūs ir „pritempti“, siekiant jį apkaltinti plėšimo padarymu. Iš G. J. apklausos, vykusios 2007 m. spalio 8 d., protokolo matyti, kad jis nurodė jį užpuolusių asmenų išorinius požymius: ne tik šviesius plaukus, bet ir plaukų ilgį, apytikslį ūgį ir amžių, vilkėtus drabužius. Kitos apklausos metu jis taip pat nurodė analogiškus asmens išorinius požymius. Skunde teigiama, kad vėlesnėje apklausoje liudytojas nurodė daugiau jį užpuolusio asmens požymių, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia ankstesnių parodymų tikrumo, nerodo jų prieštaringumo, o tik juos dar labiau patikslina ir patvirtina. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, plėšimas padarytas tamsiu paros metu, kai nėra gero apšvietimo, todėl asmenys ne visada gali tiksliai įsiminti visus atsitiktinai pamatytų ir jiems nepažįstamų asmenų požymius, tuo labiau akivaizdaus plaukų šviesumo ar tamsumo, kai plaukai yra trumpai kirpti. Be to, duomenų, kad skirtingų apklausų metų liudytojo G. J. nurodyti požymiai būtų akivaizdžiai skirtingi ar prieštaringi, nėra. Todėl asmens parodymo atpažinimas ir yra tas tyrimo veiksmas, kuriuo siekiama patikrinti liudytojo duotus parodymus ir išsiaiškinti, ar jis gali identifikuoti asmenį pagal atmintyje išlikusius vaizdinius ir tokiu būdu patikrinti galimybę atpažinti asmenį. Skunde nurodomas ir nukentėjusiųjų parodymų nesutapimas dėl galimybės įsiminti užpuolikus tamsiu paros metu. Tačiau iš nukentėjusiųjų apklausų matyti, kad nukentėjusysis E. K. neįsiminė užpuolikų. Jis nurodė priežastis: buvo tamsu, užpuolimas įvyko per trumpą laiką, užpuolimo metu jam į akis buvo papurkšta dujų. Be to, jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Tačiau kitas nukentėjusysis užpuolikus įsiminė labiau, todėl jis apklausos metu nurodė, kad apšvietimas įsiminti tam tikrus požymius, nurodytus jo apklausose, jam buvo pakankamas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija tokio parodymų nesutapimo, neatitikimo arba prieštaringumo, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nevertina kaip prieštaringų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tiki nukentėjusiųjų parodymais.
Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad automobilis buvo pagrobtas po to, kai išvakarėse buvo apiplėštas E. K., o ne prieš apiplėšimą, kaip teigiama D. L. apeliaciniame skunde. Aplinkybė, kad V. G. pareiškime nurodyta ne ta data, nesudarė kliūčių nustatyti automobilio pagrobimo fakto. Atitinkamai V. G. apklausos protokole teisingai nurodyta automobilio pagrobimo data (t. 84–86).
Plėšimo metu iš E. K. buvo pagrobta rankinė su šio automobilio raktais bei signalizacijos pulteliu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. atpažino D. L., kuris kartu su dar vienu asmeniu įvykdė plėšimą prieš jį ir E. K.. Įvykių chronologija patvirtina, kad apiplėšimas padarytas 2007 m. spalio 4 d. vakare, apie 22.30 val., o automobilis pagrobtas jau kitą dieną apie 15 val. D. L. buvo sulaikytas dėl kito automobilio vagystės 2008 m. kovo 28 d. Pas jį buvo rastas automobilio raktelis su signalizacijos pultu, automobilio dokumentai. D. L. nurodė, kur stovi automobilis FORD TRANSIT. Apžiūros protokolas patvirtina, kad jokių automobilio įsilaužimo požymių nėra. Automobilis atsirakino ir automobilio variklis buvo paleistas iš D. L. paimtu raktu (t. 2, b. l. 22–23). Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad į automobilį nebuvo įsilaužta: nebuvo sugadinti nei variklio paleidimo, nei patekimo į automobilį mechanizmai, todėl neabejotinai automobilis buvo pagrobtas pasinaudojus iš E. K. pagrobtu automobilio rakteliu.
Nuteistasis D. L. neigia dalyvavęs plėšime, taip pat neigia pagrobęs automobilį. Jis nurodo, kad automobilį FORD TRANSIT įsigijo už 5000 eurų iš „Algelio, gyvenančio Gargžduose“. Šį asmenį jis pažįsta tik iš matymo. Apeliantas tvirtina, kad jis „Algeliui“ liko skolingas 1000 eurų, tačiau negalėjo nurodyti, kaip jis tą skolą jam būtų grąžinęs, nes negalėjo nurodyti jokių tokio pardavėjo koordinačių. Nuteistojo D. L. versija akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl nėra jokio pagrindo tikėti nuteistojo D. L. gynybine versija, kad jis šių nusikaltimų nepadarė, o automobilį FORD TRANSIT įsigijo už 5000 eurų iš „Algelio“. Tokia kaina yra neproporcingai maža rinkos kainoms. Be to, automobilis yra privalomai registruojamas turtas, todėl neįtikėtina versija, kad pirkdamas automobilį jis nesuprato, jog perka ne iš tikrojo savininko, ir nesidomėjo sandorio realumu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, tokia jo versija yra tinkamai paneigta ir vertintina kaip gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad D. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė prielaidą – „leidžiančią pagrįstai manyti“, jog jis įvykdė plėšimą, tokiu būdu pažeidė įstatymo reikalavimą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Tokia žodžių formuluotė paimta iš konteksto, neatspindi sakinio esmės, todėl neteisingai apelianto interpretuota. Nuosprendyje nurodyta: „Šie įrodymai pagrįstai leidžia manyti kad 2007 m. spalio 4 d., apie 22 val. 30 min., S. Nėries g. 14-o namo kieme, Klaipėdoje, D. L. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą“. Apylinkės teismas tokia žodžių formuluote padarė ne prielaidą, o išvadą, kuri paremta anksčiau aptartais įrodymais, kuriuos vertina kaip pakankamais D. L. kaltę nustatyti. Todėl tokie skundo argumentai atmestini.
Dėl automobilio BMW 530D vagystės ir svetimo turto sugadinimo
D. L. ir L. V. kaltė dėl automobilio BMW 530D vagystės ir turto sugadinimo įrodyta surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos įrodymų analize bei tinkamu vertinimu, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kad apkaltinamasis nuosprendis jiems paremtas Baudžiamojo įstatymo neleistinais neteisėtais įrodymais. Apeliaciniame skunde abejojama, kad operatyvinės veiklos priemonės – garso ir vaizdo įrašymo įranga – buvo įmontuotos į Ž. U. automobilį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai nurodyti D. L. ir L. V. kaltę patvirtinantys įrodymai: nukentėjusiojo Ž. U., liudytojų E. T., S. P., R. U. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 5–8, 9–12, 15–18, 51–54, 93–101, 102–107), išslaptinti dokumentai (t. 2, b. l. 23–50), specialisto išvada (t. 2, b. l. 110–111). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie įrodymai yra pakankami apeliantų kaltei konstatuoti.
Nukentėjusysis Ž. U. bei liudytojas E. T. patvirtino, kad į nukentėjusiojo automobilį BMW 530D buvo įmontuota vaizdo ir garso įrašinėjimo, automobilio sekimo ir apsaugos įranga. Ši įranga buvo skirta daryti vaizdo ir garso įrašus. Tokia įranga buvo sumontuota pagal Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimus, siekiant nufilmuoti galimos automobilio vagystės vykdytojus. Pritvirtinti itališki numeriai nepriklausė nukentėjusiojo automobiliui. 2008-03-24 automobilis buvo specialiai paliktas (duomenys neskelbtini). 2008-03-25, apie 2.30 val., iš automobilyje įmontuotos technikos buvo gautas signalas apie tai, kad į automobilį įsibrauta. Įmontuotos technikos pagalba kompiuterio monitoriuje stebėjo automobilio judėjimo kryptį. Automobilis Palangos mieste pradėjo judėti Sodų gatve, pasuko į Medvalakio gatvę, po to Lauko gatve nuvažiavo į Vėjų gatvę. Vėjų gatvės gale yra metalinių garažų masyvas. Tada pamatė, kad minėtas automobilis sustojo. Jie palaukė kelias minutes tikėdamiesi, kad automobilis įvažiuos į kokį nors garažą. Įvažiavus į garažų masyvą tarp pirmos ir antros eilės per vidurį pamatė stovintį Ž. U. automobilį su įjungtomis šviesomis, automobilis buvo užvestas. Automobilis pradėjo važiuoti link garažų gale esančio miškelio. Tarnybiniu automobiliu grįžo atgal į Vėjų gatvę, norėdami užkirsti BMW kelią iš kitos pusės. Privažiavus prie automobilio, stovinčio šalia miškelio, pamatė, kad BMW automobilyje žmonių nebėra. Pasižiūrėjęs vaizdo įrašą, užfiksuotą automobilyje įmontuota aparatūra, pažino ir pamatė, kad automobilio vagystėje dalyvavo policijai žinomi asmenys – D. L. ir L. V.. Tokie liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Šie parodymai buvo patvirtinti ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 56–57, 61–62, 81–84; t. 4, b. l. 40–43, 114–115; t. 5, b. l. 38–41).
Nagrinėjamoje byloje priimti sprendimai pagrįsti tiek duomenimis, gautais vykdant operatyvinę veiklą, tiek ir atlikus BPK numatytus veiksmus surinkta informacija.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu buvo išslaptinti dokumentai: Palangos miesto planas-schema automobilio maršrutu, automobilio maršruto laiko, koordinačių išklotinės, vaizdo įrašas. Šie dokumentai buvo pridėti prie baudžiamosios bylos (t. 2, b. l. 23–50). Nukentėjusysis Ž. U. patvirtino, kad jo sutikimu buvo sumontuota visa įranga į jo automobilį tam, kad būtų galima padaryti automobilį „gaudyklę“, nes turėjo informacijos apie Palangoje vagiamus tokius automobilius su itališkais numeriais.
Ž. U. automobilyje buvo sumontuota sekimo įranga, kuria buvo siekiama ieškoti bei nustatyti vykdomų automobilių vagysčių vykdytojus. Tokie operatyviniai veiksmai buvo atliekami ne prieš konkrečius asmenis, o prieš galimus vagystės vykdytojus apskritai, todėl motyvuota teismo nutartis sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą operatyvinėje veikloje nebūtina. Kaip minėta, policijos pareigūnai turėjo informacijos apie automobilių vagystes, todėl neabejotinai buvo pagrindas operatyviniam tyrimui, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 9 d., 9 str. 1 d.
Tokios slaptos priemonės yra leistinos Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 9 d.: „Techninių priemonių naudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat pokalbių telefonu kontrolę“. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininko E. T. 2009-09-11 raštas Nr. 30-35-S-1600 „Dėl išslaptintų dokumentų“. Todėl teisėjų kolegija neabejoja šių veiksmų teisėtumu.
Nepagrįsti D. L. apeliacinio skundo teiginiai dėl išslaptinto vaizdo įrašo datos neatitikimo kitų dokumentų, todėl yra abejojama tokiu turiniu. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte yra nurodyta vaizdo įrašo registracijos data – 2008-03-25. Tuo tarpu Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole šis vaizdo įrašas nurodytas 2008-03-28 data. Teisėjų kolegija tokį skirtingų datų nurodymą vertina kaip klaidą, nes įvykis fiksuotas 2008-03-25, o dokumento išslaptinimas 2008-03-28.
Įvykio vietos ir automobilio BMW 530D apžiūros protokolas patvirtina, kad metalinių garažų masyve, esančiame Vėjų g., rastas neužrakintas automobilis BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo durelių spynelė ištraukta, po rankenėle matosi apgadinimas, automobilio salone po vairu išlaužta plastikinė dalis, automobilio užvedimo spynelės ertmė tuščia, spynelė nukritusi prie sėdynės. Nukentėjusysis Ž. U. atpažino savo automobilį.
Todėl nustatytos faktinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuoti nuteistieji pagrobė būtent Ž. U. automobilį BMW 530D. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes juos patvirtina ne tik išslaptinti dokumentai, bet ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: automobilio radimo vieta, pats automobilis, automobiliui padaryti sugadinimai. Automobilio maršruto laikas, koordinačių išklotinė bei vaizdo įrašas detaliai sutampa su automobilio radimo vietos ir paties automobilio apžiūros metu fiksuotomis aplinkybėmis. Todėl ne pavieniai įrodymai, o jų visetas patvirtina nuteistųjų kaltę dėl Ž. U. automobilio vagystės bei turto sugadinimo.
Atmestinas ir skundo argumentas, kad rasto automobilio apžiūros metu nebuvo fiksuota, kad automobilyje yra vaizdo ir garso įrašymo įranga. Tokia įranga sumontuota slaptai, tam, kad ji nebūtų matoma nusikaltimo vykdytojams. Todėl automobilio apžiūros protokole ir nebuvo užfiksuota, kad rasta tokia įranga. Be to, informacija apie tokią įrangą buvo įslaptinta. Taip pat atmestini skundo argumentai dėl valstybinių numerių, nes automobilio registracija nepaneigia nusikaltimo dalyko. Atitinkamai nustatyta aplinkybė, kad valstybiniai numeriai nepriklausė šiam automobiliui, nepaneigia vagystės fakto.
Taip pat ginčijamas ir šio automobilio įsigijimo faktas, nurodant, kad nukentėjusysis negalėjo nurodyti automobilio įsigijimo fakto, asmens, iš kurio įsigijo automobilį, telefono numerio, jo gyvenamosios vietos, jokių kitų duomenų. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti, nes automobilio įsigijimo dokumentai byloje yra. Kad automobilis turi visus dokumentus, patvirtina šio automobilio registracija (VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2009-08-12 raštas Nr. (1.7)-24-383) ir prie šio rašto pridėtos registracijos dokumentų kopijos. Tuo tarpu D. L. negalėjo pateikti jokių dokumentų apie automobilio „Ford Tranzit“ įsigijimą. Todėl skunde nepagrįstai nurodoma, kad skirtingai vertinamos nukentėjusiojo ir nuteistojo automobilių įsigijimo aplinkybės. Taip pat apeliantas tvirtina, kad nebuvo išsaugotas automobilis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 92 str. Tačiau toks skundo teiginys nepaneigia apylinkės teismo išvados.
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad netinkamai nustatyta pagrobto automobilio vertė, o nukentėjusiojo parodymai dėl vertės laikytini šališkais, nes jis nori prisiteisti didesnę žalą. Tačiau pagrobto automobilio vertė buvo nustatinėjama ne tik pagal nukentėjusiojo parodymus, bet ir pagal pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis nukentėjusysis įsigijo bei pardavė automobilį už 10000 eurų, ekspertų V. P. bei E. S. parodymais, pavedimo sutartimi. Iš E. S. pažymos dėl automobilio vertinimo (t. 4, b. l. 30) matyti, kad automobilis įvertintas 30000–32000 Lt. Teisiamajame posėdyje E. S. parodė, kad tokia suma nurodyta, vertinant automobilį pagal dokumentus ir kainininką. Kadangi automobilis parvarytas iš Italijos, todėl jo vertė buvo sumažinta (t. 4, b. l. 112). V. P. parodė, kad tokio automobilio, kuris buvo paruoštas pardavimui, minimali vertė – 36000 Lt. Automobilio komplektacija buvo gera, todėl reali vertė daug didesnė (t. 4, b. l. 112). Be to, nukentėjusysis parodė, kad pirkęs automobilį, jis buvo papildomai pagerintas. Nors apeliantas L. V. ir suabejojo, kad toks pagerinimas galėjo būti po vagystės padarymo, tačiau tokia aplinkybe teisėjų kolegija nesiremia. Kadangi didelė vertė pagal BK 190 str. yra virš 250 MGL, tai yra 32500 Lt, todėl teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiojo nurodyta automobilio verte.
Nepagrįstas nuteistojo L. V. skundo argumentas, kad Ž. U. nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio kaip dokumento ir pateikęs iki įrodymų tyrimo pradžios. Byloje yra nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu Ž. U. dėl 3450 Lt sumos (t. 2, b. l. 63). Tokia suma priteista apylinkės teismo. Todėl toks nuteistojo teiginys atmestinas.
Atmestini teiginiai ir dėl apylinkės teismo šališkumo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas nesudarė kliūčių gynybai, tenkino jų prašymus apklausti jų nurodytą ekspertą, įpareigojo prokurorą pateikti informaciją pagal gynybos prašymus ir pan. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma, kuo pasireiškė apylinkės teismo šališkumas, tik deklaratyviai nurodoma, kad iš anksto palaikė kaltintojo poziciją, netyrė bylai reikšmingų aplinkybių ir pan. Be to, apylinkės teismas nušalinimo klausimą sprendė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 184). Buvo nurodyti taip pat analogiški nušalinimo pagrindai (t. 4, b. l. 182).
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų L. V. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti.