Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo Lygos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo Lygos skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims esant Uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys", Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas", Uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys", Uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys", dėl nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Remdamasi Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos ir Vandens įstatymo 31 straipsnio nuostatomis, Komisija šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas skaičiuoja vadovaudamasi būtinųjų sąnaudų nustatymo ir susigrąžinimo principais. Visos būtinosios šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei pardavimo paslaugos sąnaudos įvertinamos galimose paslaugos pirkimo vietose, taip pat daugiabučio namo įvade ir bute, pagal suskaičiuotas sąnaudas nustatoma kaina.

Daugiabučių namų butų gyventojai, remiantis CK normomis, gali įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę susitardami, kad vanduo būtų tiekiamas iš įvado.

Nurodo, kad dvejopos kainos nediskriminuoja vartotojų, o leidžia butų savininkams, bendru sutarimu įgyvendinantiems savo teises ir perkantiems vandenį daugiabučio namo įvade, įsigyti jį pigiau. Kainos pasirinktame pirkimo taške tos pačios kategorijos vartotojams yra vienodos. Daugiabučio namo įvadui nustatytomis kainomis paslaugas faktiškai perka daugiabučių namų statybos bendrijos ir daugiabučio namo savininkas - fizinis asmuo. Komisijai nenustačius kainos daugiabučių namų įvaduose, daugiabučio namo savininkai, pasirinkę bendros dalinės nuosavybės valdymo būdą, suteikiantį teisę pirkti paslaugas įvade, prarastų galimybę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas įsigyti pigiau, nes įvade mažesnės sąnaudos (b.l. 36-40).

II.

Kainų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Komisija derina šalto vandens kainas, įvertindama būtinas sąnaudas pagal Komisijos patvirtintą metodiką. Vandens įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąnaudas, patirtas siekiant įgyvendinti vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens naudotojai.

Skundžiamais nutarimais daugiabučių namų butų savininkams, perkantiems vandenį daugiabučių namų įvaduose, nustatytos žemesnės šalto vandens kainos, nei jį perkantiems pagal apskaitą daugiabučių namų butuose. Kainos pasirinktame pirkimo taške tos pačios kategorijos vartotojams nustatytos vienodos.

Daugiabučių namų vandens tiekimo tinklų bendraturčiai pagal CK 4.72-4.91 straipsnių nuostatas įgyvendina bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Tokią teisę, vadovaujantis Civilinio kodekso 6 knygos IV dalies LI skyriaus nuostatomis, turi ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Įgyvendindami bendrosios nuosavybės teisę, daugiabučių namų butų savininkai gali nuspręsti pirkti vandenį ne kiekvieno gyventojo bute, o daugiabučio namo įvade. Teisės aktai nedraudžia visiems savininkams bendru sutarimu įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisės. CK normos leidžia vartotojui sutartyje su vandens tiekėju nustatyti kitokį apmokėjimo už faktiškai suvartotą vandenį skaičiavimo būdą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju.

LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo" Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui moka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartyje nenustatyta kitaip. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui, kurioje vandens tiekėjas įrengia geriamojo vandens apskaitos prietaisą, nustatoma sutartyje. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai nustato sutartyse su vandens tiekėju. Esantis teisinis reglamentavimas numato alternatyvą.

Teismas taip pat nurodė, kad Metrologijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagamintos ar pataisytos matavimo priemonės turi atitikti teisės aktų ir (arba) gamintojo techninių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jos turi būti naudojamos laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų (Metrologijos įstatymo 13 str. 1 d.). LR Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įdiegia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patikrinimas (b.l. 144-147).

III.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija, remdamasi Vandens įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas privalo skaičiuoti vadovaudamasi būtinųjų sąnaudų nustatymo ir susigrąžinimo principais. Taigi pirmosios instancijos teismas vadovavosi viešai paskelbtais ir skundžiamų nutarimų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.

Komisija šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas skaičiuoja vadovaudamasi būtinųjų sąnaudų nustatymo ir susigrąžinimo principais. Visos būtinosios šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei pardavimo paslaugos sąnaudos (tarp jų — ir technologiniai nuostoliai) įvertinamos galimose paslaugos pirkimo vietose, taip pat daugiabučio namo įvade ir bute. Pagal suskaičiuotas sąnaudas nustatoma kaina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl to, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2006 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 03-22 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Trakų vandenys" šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų", 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 03-29 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas" šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų", 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 03-28 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys" šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų" ir 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 03-31 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys" suderino šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei pardavimo dvejopas kainas: šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute, kainas ir šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas įvade, kainas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimu Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliantė prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Dėl kainos nustatymo, įtraukiant į ją technologinius šalto vandens nuostolius.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai, spręsdami ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, patikrina, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. A7-323/2007 konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainą pagrindžia būtinosios sąnaudos, susijusios su viešojo vandens tiekimo veikla, be to, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą (tai sudaro sąlygas mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius), derinamos kainos nepagrįstumas turi būti įrodomas šalies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus. Tai turi būti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų išvadų pagrindu.

Iš byloje pateiktų pažymų dėl UAB „Trakų vandenys“ (b.l. 50-62), Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (b.l. 70-79), UAB „Plungės vandenys“ (b.l. 85-88), UAB „Vilkaviškio vandenys“ (b.l. 95-98) šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų derinimo matyti, kad nustatant kainas prie sąnaudų buvo pridedamos technologinių netekčių vidaus namo tinkluose sąnaudos.

Pažymėtina, jog Vandens įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąnaudas, patirtas siekiant įgyvendinti vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens naudotojai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2001 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 119 patvirtino, o 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 03-96 iš esmės pakeitė, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodiką (toliau - Metodika). Metodikos tikslas - nustatyti bendruosius šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus. Metodikos 46 punktas numato, kad kainos nustatomos 5 etapais. Pirmasis etapas yra planuojamas įvadinių ir (ar) skaitiklių butuose skaičius (vnt.), vandens pardavimai bei nuotekų šalinimo apimtys (tūkst. m³). Šios apimtys skaičiuojamos atsižvelgiant ir į planuojamą netektį vandentiekio tinkluose; šios netekties leistinus kiekius tinkluose koreguoja Komisija, atsižvelgdama į faktines, tačiau ne didesnes negu 20 proc. (nuotekų tinkluose infiltracija ne didesnė už 25 proc., o esant mišriai kanalizacijai ne didesnė už 35 proc). Papildomai pardavimams daugiabučiuose namuose, įvertinus netektis vidaus tinkluose, Komisija nustato iki 10 proc. vandens netekčių (Metodikos 47.2.5.punktas). Skundžiamų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 03-22, 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 03-28, 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 03-29, ir 2006 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 03-31 priėmimo metu galiojo tiek Vandens įstatymas, tiek Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 119 patvirtinta, o 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 03-96 iš esmės pakeista, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodiką. Pareiškėjas nepateikė ir nenurodė įrodymų, atitinkančių anksčiau paminėtus kriterijus, kuriais remiantis galima būtų paneigti atsakovo derintų kainų apskaičiavimo pagrįstumą. Todėl ši apeliacinio skundo dalis nepagrįsta.

Dėl netinkamų teisės aktų taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, rėmėsi ne tik Lietuvos Respublikos kainų įstatymu, Vandens įstatymu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 119 patvirtinta, o 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 03-96 iš esmės pakeista, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodiką, bet ir skundžiamų nutarimų priėmimo metu dar negaliojusiu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, kuris įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintu atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu, kuris įsigaliojo 2007 m. vasario 8 d. Pažymėtina, kad teisės aktas taikomas tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda tiems teisės aktams įsigaliojus, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta kitaip. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog buvo taikyti ne tie teisės aktai, yra pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą dėl to, kad teismas vadovavosi nutarimų priėmimo metu dar negaliojusiais teisės aktai, nėra pagrindo, kadangi ginčas išspręstas iš esmės teisingai. Naikinti sprendimą dėl to, kad teismas vadovavosi negaliojančiais teisės aktais būtų pagrindas tuomet, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad skundžiamus nutarimus atsakovas priėmė kompetencijos ribose, juos priimant norminiai aktai nepažeisti, todėl nutarimai teisėti ir pagrįsti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.