Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo, S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2016 m. balandžio 18 d., 6.08 val., Kaune, būdamas nepilnamečiu, gim. 1998-08-23, buvo pristatytas į Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių, kur jam medikai diagnozavo apsinuodijimą alkoholiu. Šiuo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178¹ str. 2 d. padarymą S. L. buvo paskirta - 10 Eur (dešimties eurų) bauda.Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismo nutartis rėmėsi tik spėliojimais ir prielaidomis. Gydytoja priėmusi apsinuodijusį pareiškėją nurodė tik abstraktų bendro apsinuodijimo kodą medicinos dokumentuose bei paaiškino policijai, kad jai, jos subjektyvia nuomone, asmeniškai atrodė, kad nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, bet jokių patvirtinančių įrodymų ji neturi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog jam inkriminuotas ATPK 178¹ str. 2 d., kurioje numatyta, kad asmenų nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, vartojimas ar jų turėjimas - užtraukia baudą nuo aštuonių iki keturiolikos eurų. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis ir būtų vartojęs alų, tai visiems yra žinomas faktas, kad alus yra gaminamas be spirito, todėl dėl pritaikyto neteisingo ATPK straipsnio pareiškėjo atžvilgiu pradėta byla turi būti nedelsiant nutraukta, nes nėra administracinio pažeidimo sudėties.Skunde pažymima, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio pažeidimo, o procesas pradėtas remiantis nenustatytos teisme medicinos darbuotojos asmeninės subjektyvios nuomonės išsakymais bei apkalbomis. Pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas šioje byloje formuoja klaidingą teismų praktiką, kai asmuo nuteisiamas remiantis apkalbomis, nepatikrintais duomenimis ir prielaidomis. Priešingu atveju įstatymo definicija įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik gėrimai kurių sudėtyje gaminant buvo naudojamas spiritas, iš to yra aišku, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn yra privaloma ištirti skysčio kurį neva vartojo pažeidėjas sudėtį ir nustatyti spirito buvimą jame.Pareiškėjo teigimu, teismo nenustatyta ir neapklausta sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja išsakė tik prielaidą, kad pareiškėjas galbūt yra apsinuodijęs alkoholiu, o dokumentuose įrašė bendrą apsinuodijimo kodą, nenustatydama ir netirdama tikslios apsinuodijimo priežasties, iš ko seka išvada, kad pareiškėjas yra nuteistas nesant neginčijamų įrodymų, kad vartojo spiritinį gėrimą. Teismas rėmėsi kitos liudytojos parodymais, kuri tik perrašinėjo dokumentus ir pareiškėjo net nematė. Tą patvirtino pati liudytoja I. B.. Pareiškėjo įsitikinimu teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi gydytojos parodymais, kuri nieko nežino apie esmines bylos aplinkybes ir net iki teismo nėra mačiusi pareiškėjo.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog niekas jokio alkoholio kvapo nenustatinėjo, nenustatinėjo gėrimo rūšies, sudėties, nebuvo paimtas pareiškėjo kraujas, nors tai nesunkiai galima buvo padaryti. Policininkai, kuriems buvo pranešta apie neva administracinį įvykį ir gydytoja pareiškėją paprasčiausiai dėl nesuprantamų priežasčių apkalbėjo, o policija tik po mėnesio iškvietė pareiškėją atlikti tyrimui, surašė formalų administracinio teisės pažeidimo protokolą ir be teisinio bei faktino pagrindo iškėlė pareiškėjui administracinę bylą.Atsiliepimu į apeliacinį S. L. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. L. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde S. L. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas S. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. L. kaltės padarius ATPK 178¹ str. 2 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ATPK 178¹ str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už asmenų nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, vartojimą ar jų turėjimą. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis ir būtų vartojęs alų, tai akivaizdu, kad alus yra gaminamas be spirito, todėl dėl pritaikyto neteisingo ATPK straipsnio pareiškėjo atžvilgiu pradėta byla turi būti nutraukta, nes nėra administracinio pažeidimo sudėties.Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad aiškinant sąvoką „alkoholiniai gėrimai“ negalima apsiriboti vien tik gramatiniu ATPK 178 str. 1 d., o taip pat atitinkamoje dalyje ir ATPK 178¹ str. 2 d. dispozicijos interpretavimu, o būtina atsižvelgti ir į kitų įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo l str. 2 d.), ATPK 178¹ str. 2 d. dispozicijoje vartojamą sąvoką „alkoholiniai gėrimai“ reikia suprasti taip, kaip ji yra išaiškinta Alkoholio kontrolės įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte sąvoka „alkoholiniai gėrimai“ yra apibrėžta kaip „gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento)“. Iš šio apibrėžimo matyti, kad spirito panaudojimas gamybos procese nėra būtinas alkoholinio gėrimo požymis. Tai reiškia, kad alus, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 0,5 procento, taip pat yra alkoholinis gėrimas. ATPK 178¹ str. 2 d. dispozicijoje nurodomas spirito naudojimo požymis siejamas ne su alkoholiniais gėrimais, o kitais svaigalais, kurie paprastai nelaikomi tinkamais gerti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N662–31/2010, Nr. N62-1230/2010). Pareiškėjo skundo argumentas jog ATPK 178¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai asmuo nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų vartoja alkoholinius gėrimus, pagamintus vartojant spiritą, nepagrįstas ir atmestinas.Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo 2002-12-11 Nr. 487 „Dėl alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ 2 dalies 3 punkte yra išaiškinta, jog alus – putojantis alkoholinis gėrimas, kuriame visas jame esantis etilo alkoholis ir visas anglies dioksidas ar jo dalis susidaro fermentuojant alaus misą alaus mielėmis, o etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 0,5 tūrio proc. Aukštesniojo teismo nuomone, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nebuvo nustatyta kokio stiprumo alų S. L. vartojo, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtą alaus sąvokos išaiškinimą, darytina išvada, jog pareiškėjo vartoto alaus tūrinė etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė kaip 0,5 procento. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas S. L. veiką tinkamai kvalifikavo pagal ATPK 178¹ str. 2 d.Nors pareiškėjas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kategoriškai neigė savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, teigdamas, jog išgėrė surūgusios giros, nuo ko jam pasidarė bloga, o procesas pradėtas remiantis nenustatytos teisme medicinos darbuotojos asmeninės subjektyvios nuomonės išsakymais bei apkalbomis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šie skundo argumentai yra tik nepagrįsta pažeidėjo gynybinė versija. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių medikių I. B. ir R. L., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, duotais parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jos gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. L. paaiškino, jog pagal iškvietimą S. L. vežė į vaikų priėmimo skyrių. Ji pildė greitosios lapą, parašė, kad apsinuodijęs alkoholiu, kadangi paklausus, jis pasakė, kad gėrė alkoholio. Jam buvo kritęs spaudimas, vėmęs, jautėsi alkoholio kvapas. Sakė ir pats, kad gėrė alų. Mama pasirašė kortelėje ir padėjo jį aprengti (b. l. 36). Apklausta liudytoja I. B. nurodė, jog atliko išleidimo iš ligoninės apžiūrą, buvo išsikėlusi kortelę. Į medicininius dokumentus įrašė intoksikacija alkoholiu, greičiausiai jai taip buvo perduota, ji pati nesugalvoja diagnozių. Išvadą padarė remiantis priėmusio daktaro dokumentais (b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas S. L. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą taip pat rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1, 2), policijos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad greitoji medicinos pagalba pranešė, kad jaunuolio tėvas iškvietė medikus, nes po krepšinio rungtynių sūnus išgėrė 4 bokalus alaus ir jam nepagerėjo sveikata (b. l. 3, 4), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formos kopija (b. l. 13), medicininio įrašo kopija, iš kurios matyti, kad pacientui nustatytas apsinuodijimas alkoholiu (b. l. 15), asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės kopija, iš kurios matyti, kad S. L. nustatyta intoksikacija alkoholiui (b. l. 16), paciento stebėjimo paslaugos lapo kopija, įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę kopija, iš kurių matyti, kad S. L. paaiškino, kad išgėrė 6 butelius alaus, grįžęs namo pasijuto blogai, daug kartų vėmė. Nuo S. L. sklido alkoholio kvapas. Padaryta diagnozė, kad S. L. apsinuodijo alkoholiu (b. l. 17; 18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 22). Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad S. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, nors pareiškėjas prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.Tai, kad į pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo iškviesta ir apklausta sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja, dalyvavusi priimant greitosios pagalbos pristatytą S. L. bei diagnozavusi apsinuodijimą alkoholiu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu. Netikėti ar abejoti paciento stebėjimo paslaugos lape (b.l. 17) įrašytais duomenimis bei nustatyta diagnoze, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog gydytoja pareiškėją paprasčiausiai dėl nesuprantamų priežasčių apkalbėjo bei išsakė asmeninę subjektyvią nuomonę, aukštesniojo teismo vertinimu yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis S. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.