Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. C. ieškinį atsakovu A. I. S., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir A. I. S. priešieškinį ieškovei A. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (2 t., 104-105 b.l.) ir paaiškino, kad ieškovė su sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame name, gyvenimo sąlygos yra geros; ieškovė sūnui yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius; sūnus lanko Kauno rajono Noreikiškių darželį „Ažuolėlis“, tai leidžia vaikui integruotis į visuomenę; vaikui diagnozuotas lengvas autizmas, dėl ko tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas. Kaip matyti iš byloje pateikto santuokos liudijimo, šalys susituokė 2015-10-07 Londono CMB, Jungtinėje Karalystėje, įrašo Nr. 2044 (1 t., 7 b.l.). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus H. B. S., gim. (-) kuris šiuo metu yra nepilnametis (1t., 8 b.l.); šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2015 m. rugsėjo mėn.

Ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (CK 3.49 str. 2 d., CPK 177, 185 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti prigimtinę pavardę, nurodo, kad atsakovo pavardė po santuokos nutraukimo paliktina jo pasirinkimu. Atsakovas dėl šio reikalavimo neprieštarauja. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – C., atsakovui - S..

Dėl kaltės. Ieškovė laiko, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Dėl nepavykusios santuokos turėjo įtakos šalių religiniai, kultūriniai skirtumai, skirtingas požiūris į šeimą ir kiekvieno iš sutuoktinių pareigas šeimoje. Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės argumentų, tačiau teigia, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas: pasiėmė vaiką ir atsakovui viešint gimtinėje Turkijoje pabėgo iš šeimos gyvenamojo būsto. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovo nuomone, dėl ieškovės kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Ieškovės ieškinyje ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad santuoka iširo dėl to, kad ieškovė susituokė būdama labai jauna, neįvertino savo ir atsakovo religinių, kultūrinių, socialinių skirtumų. Atsakovas kaltindamas ieškovę dėl santuokos iširimo nurodo vieną aplinkybę, jog ji, atsakovui išvykus į Turkiją aplankyti giminių, pasiėmė vaiką ir nieko nesakiusi išvyko iš Jungtinės Karalystės gyventi į Lietuvą. Atsakovas laiko, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Byloje surinkta medžiaga, išdėstyti argumentai šalių procesiniuose dokumentuose, šalių atstovų paaiškinimai, priimti sprendimai dėl nepilnamečio vaiko H. B. S. grąžinimo į Jungtinę Karalystę, Jungtinės Karalystės Teisingumo teismo Šeimų skyriaus 2017-02-01 sprendimas dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos (3 t., 147-149 b.l.), nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 str.). Aptartos faktinės aplinkybės, kuriomis kiekviena iš šalių kaltino ar gynėsi dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai, galimai dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, religinių, kultūrinių, paprotinių skirtumų; šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 str. 2 d.). Dėl šalių tarpusavio išlaikymo. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Turtiniai klausimai. Šalys, gyvendamos santuokoje dalintino nekilnojamo ir kilnojamo turto neįgijo (1 t., 27-28, 29-30 b.l ).

Ieškovė, grįžusi į Lietuvą, 2015-10-14 asmeninės nuosavybės teise įsigijo automobilį Opel Astra, pirmos registracijos data 1999-11-03, v.n. (duomenys neskelbtini) (2t., 151, 153 b.l.), kurį prašo palikti jos nuosavybėje; atsakovas tam neprieštarauja, todėl automobilis nedalintinas ir paliktinas ieškovės nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši byla iškelta 2015-10-12, šalys kartu negyvena nuo 2015-09-13, todėl laikytina, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado nuo 2015-10-12 (CK 3.67 str. 2 d.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Šalys bendrų kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė gyvena viena kartu su savo sūnumi H. B. ieškovės motinai priklausančiame kotedžo tipo name, adresu Kauno r. Sūnus lanko Kauno rajono Noreikiškių darželį „-“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina; išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nepilnamečio vaiko H.B. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. C..

Dėl bendravimo tvarkos.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais - nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. Bendravimo tvarka nustatyta teismo sprendimu, ginčų dėl to tarp šalių nekyla.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Pagal teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, vieno mėnesio išlaikymo vertė vienam vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą (2017 m.II ketv. – 380,00 Eur). Ieškovė ieškinyje detaliai nurodė, kad sūnaus Huseyin B. S. poreikiams išleidžia 410,00 Eur per mėnesį (maistui 150,00 Eur; higienos prekėms – 10,00 Eur; sauskelnėms – 20,00 Eur, mokesčiui už darželį – 30,00 Eur, drabužiams – 50,00 Eur, būsto išlaikymui, ryšio paslaugoms – 50,00 Eur, ugdymo ir kanceliarinėms prekėms – 10,00 Eur, vaistams, vitaminams, gydytojų paslaugoms, skiepams, odontologo paslaugoms - 30,00 Eur, laisvalaikiui, atostogoms, švenčių dovanoms – 50,00 Eur, papildomos nenumatytos ir neišvengiamos išlaidos – 20,00 Eur, lavinamieji žaislai ir priemonės – 10,00 Eur, kirpykla – 10,00 Eur, transportas (kuras transportui) dėl vaiko poreikių (į darželį, pas gydytojus) – 20,00 Eur; išlaidos higienos ir švaros reikmenims - 10,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidoms - 35,00 Eur; lavinimo priemonėms ir žaislams - 20,00 Eur; pramogoms, kultūriniams renginiams - 10 Eur; atostogoms, kelionėms - 10,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms - 10,00 Eur). 2016-11-04 vaikui diagnozuotas lengvas autizmas, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dėl ko atsiranda didesnės išlaidos rūpinantis jo sveikata, integracija į visuomenę (2 t., 104-105, 149 b.l.; 3 t., 3-5 b.l.).

H. B. S. yra skirta šalpos pensija po 168,00 Eur iki jo pilnametystės ir 50,40 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidoms (2 t., 155, 157 b.l.).

Ieškovė šiuo metu niekur nedirba; nuo 2016-09-01 iki 2018-05-31 mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre pagal masažuotojo mokymo programą; tam, kad galėtų gauti darbą ir išlaikyti sūnų (2 t., 159 b.l.); jokių išmokų negauna; jos vardu nėra registruoto nekilnojamo turto.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas tikrosios atsakovo turtinės padėties neturėjo galimybių nustatyti. Ieškovė ir atsakovas yra baigę aukštąjį mokslą. Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojama turto. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus (jam 31 m.), turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo įsidarbinimas yra apsunkintas ar negalimas, neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuris yra 3,5 m. amžiaus. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad daugiausia lėšų skiriama maistui, higieninėms prekėms, rūbams, avalynei, lavinimui, mokyklinėms reikmėms, integracijai į visuomenę, iš viso per mėnesį reikia apie 410,00 Eur, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos.

Atmestini atsakovo argumentai, kad jo mokamas 80,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, turėtų būti pakankamas, kadangi valstybė skyrė sūnui pensiją po 168,00 Eur; atsakovo paskaičiavimu, vaiko išlaikymui pakanka 160,00 Eur. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, kadangi gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, ir jam privalu vykdyti bent vieną iš tėvo pareigų – teikti išlaikymą savo vaikui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi stengtis susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikui. Teismas pažymi, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe.

Valstybės mokama šalpos pensija ir lėšų skyrimas vaiko išlaidoms padengti, yra tikslinė, laikina išmoka, todėl niekaip nesusijusi su tėvų pastovia pareiga išlaikyti savo vaiką. Teismo nuomone, jeigu valstybė prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tai priklauso nuo tos valstybės ekonominės politikos, tačiau nežiūrint į tai, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus nedingsta. Įstatyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam išlaikymą iš valstybės gali būti nepriteisiamas arba priteisiamas nepakankamas išlaikymas iš tėvo ar motinos, turinčio pareigą išlaikyti savo vaiką. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnyje, numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui H. B. S. priteistinas išlaikymas 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-10-12) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė motina A. C. (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas pilnai, priešieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Šalims buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nei iš vienos šalies nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. 1. Nutraukti ieškovės A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (-), Lietuvoje, Kauno m., ir atsakovo A. I. S., gim. (-), Turkijoje, Gaziantep, santuoką, sudarytą 2013 m. rugsėjo 20 d. Jungtinėje Karalystėje (Londone), (įrašo Nr. 2044), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečio vaiko H.B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (-) Jungtinėje Karalystėje, Hackney, gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove A. C..

3. Priteisti nepilnamečiui vaikui H.B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (-) išlaikymą iš vaiko tėvo A. I. S., gim. (-), periodinėmis išmokomis po 190,00 Eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-10-12; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. C., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priešieškinio netenkinti.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.