Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. RV-22-12076 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 1 punktu skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartimi:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu kvalifikuota nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir skirta 45 parų arešto bausmė; nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį – skirta 27 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir BK 64¹ straipsniu skirta 40 parų arešto bausmė;

2) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir skirta 40 parų arešto bausmė, nuskalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir BK 64¹ straipsniu skirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 80 parų arešto bausmė;

3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį – skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta – 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 90 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį ir skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį ir skirta 45 parų arešto bausmė. Nusikalstamos veikos iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 1 punktu skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė

Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 11 d., pabaiga – 2024 m. spalio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-12076 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nors nuteistasis deda tam tikras pastangas siekdamas šią riziką valdyti, tačiau konstatuotina, kad vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, taip pat nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio, šiuo metu atlieka šeštą realią laisvės atėmimo bausmę, administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis yra padaręs nemažai administracinių nusižengimų, tarp kurių vairavimas neturint teisės vairuoti, esant neblaiviam ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Komisija savo nutarime pažymi, kad piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnys, tiesiogiai siejamas su nusikalstama veika, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. B. šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą įstaigoje, tad net struktūruota aplinka nesulaikė jo nuo alkoholio vartojimo. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nesistengė elgtis nepriekaištingai, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir visos šios aplinkybės, Komisijos nuomone, leidžia daryti išvadą jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam, jau yra užtikrintas , kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. B. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vyrauja net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiimdavo0 veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; buvo būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholiu vartojimu; impulsyvus, agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2022 m. lapkričio 17 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; socialinių ryšių palaikymas; darbinės veiklos vykdymas), kurie mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog šie apsauginiai veiksniai egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstama veikas, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Nuteistasis net ir turėdamas darbą, šeimą bei pastovią gyvenamąją vietą vis tik nusikalto, ir prieš tai nurodytos aplinkybės niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai niekaip išimtinai necharakterizuoja nuteistojo ir neleidžia daryti išvados jog nuteistasis, egzistuojant šiems veiksniams, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai, bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jau būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o būtent tai, kad 2023 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos Nr. RV-22-11179 duomenimis, nuteistasis A. B. net septynis kartus yra šiurkščiai pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš kurių šeši pažeidimai yra susiję su alkoholiu vartojimu įstaigoje, o paskutinis toks pažeidimas padarytas 2023 m. sausio 13 d., be kita ko, po šio pažeidimo praėjus itin minimaliam laikotarpiui nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tai yra 2023 m. sausio 20 d., yra fiksuotas paskutinis nuteistojo padarytas pažeidimas, kai tuo tarpu per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas vos du kartus. Šios aplinkybės parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisyklių net esant struktūruotoje įstaigoje, kur alkoholio vartojimas yra itin griežtai draudžiamas, ir tai išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o nuteistojo skunde nurodytas argumentas, jog jis serga alkoholizmo liga yra visiškai nepagrįstas, kadangi nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos turi dėti maksimalias pastangas koreguodamas savo priešingą teisei elgesį ir siekdamas teigiamos dinamikos savo elgesį koreguoti taip, kad nekiltų abejonių jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas ne struktūruotoje įstaigoje. Vis tik, šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė dar nepasiekė savo tikslų, o nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis A. B. turi didelius finansinius įsipareigojimus, o būtent Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi sumokėti 8 154,46 Eur įsiskolinimą, išskaičiuota yra vos 62,17 Eur, taip pat nuteistasis turi mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, dėl ko taip pat yra susidaręs įsiskolinimas. Nuteistojo argumentas, jog jam pakako gaunamo darbo užmokesčio pragyvenimui bei šeimos ir savo poreikių patenkinimui, yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo problema susijusi alkoholio vartojimu skatino jį nusikalsti būtent dėl finansinio nestabilumo, o kadangi ši probleminė sritis nuteistojo elgesyje išlieka ypatingai aktuali ir šiuo metu, ir dar privalo būti maksimaliai koreguojama, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis turėdamas oficialias ir stabilias pajamas nebenusikals, o gaunamų pajamų pakaks ir įsiskolinimams dengti, ir savo bei artimųjų poreikiams patenkinti, kadangi neišspręsta alkoholio vartojimo problema gali tapti priežastimi nuteistajam vėl pakartotinai nusikalsti, todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas ir privalo būti tęsiamas nuteistajam A. B. esant struktūruotoje įstaigoje ir savo pakartotinį nusikalstamą elgesį koreguojant išimtinai teigiamo pokyčio linkme. Juo labiau, kad alkoholio vartojimo problemą identifikuoja ir pats nuteistasis, ką atskleidžia ir jo nagrinėjamas skundas, tačiau jis pats aktyvių veiksmų spręsti šią problemą nesiima, o tai teismui neleidžia spręsti, kad nuteistasis dabartinėje pataisos stadijoje yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir gali būti paleistas lygtinai.

Be kita ko, teismas pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo A. B. atžvilgiu teismas jau ankščiau buvo parodęs pasitikėjimą, tai yra jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, penkis kartus paleistas lygtinai, tačiau A. B. tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek paleistas lygtinai nekreipė savo elgesio išimtinai teigiamos dinamikos link, ir vis grįždavo prie įprasto jam gyvenimo būdo, tai yra darė teisės pažeidimus siekiant gauti finansinės naudos. Todėl teismas vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai, kadangi nuteistajam jau parodžius pasitikėjimą, pats asmuo to neįvertino, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, bei tuo parodė savo abejingumą visuomenėje vyraujančių vertybių ir elgesio normų atžvilgiu. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. RV-22-12076 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. RV-22-12076 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.