Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarimo R. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda, be transporto priemonės konfiskavimo, uždraudžiant įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, pradžios terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos. R. G. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 7 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalis), ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje R. G. ir A. G. prašė automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija neginčija R. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu: prašo skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, ir tinkamai nurodyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią. Taigi, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

8. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis), atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nei vieno ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyto punkto, dėl ko šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10. Bylos medžiaga liudija, kad transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pažeidėjo R. G. motinai A. G. (b. l. 7). Automobilio savininkei buvo tinkamai pranešta apie bylos, kurioje gali būti konfiskuojama minėta transporto priemonė, nagrinėjimą apylinkės teisme (b. l. 6). A. G. į teismo posėdį atvyko ir paaiškino automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo sūnui aplinkybes, t. y. nurodė, kad automobilis buvo duotas konkrečiam tikslui – statybinių medžiagų atsivežimui į remontuojamą butą. A. G. teigė nežinojusi, jog sūnus gali vairuoti jai priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. ji pasitikėjo sūnumi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. G. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, tik papildomai pažymėjo, jog žinojo, kad sūnus yra susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones. Sūnaus poelgį ji vertina neigiamai, kadangi pati alkoholio iš viso nevartoja, girtam asmeniui savo automobilio niekada neskolintų, tačiau sūnumi pasitikėjo, norėjo jam pagelbėti buto remonto darbuose. R. G. motinos nurodytą transporto priemonės perleidimo jam tikslą patvirtino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, t. y. nurodė, kad automobilis buvo duotas statybinių medžiagų parsivežimui į remontuojamą butą. Jis statybines medžiagas parsivežė būdamas blaivus, tačiau vėliau su butą remontuojančiais meistrais išgėrė alaus ir nejautė, kad stipriai apsvaigo, todėl vėl sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus.

11. Administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 8-14) liudija, kad 2014 m. birželio 25 d. nutarimu R. G. yra baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 1216 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 42 mėnesiams. Vairuotojo pažymėjimo sulaikymo data – 2014 m. birželio 13 d., vairuotojo pažymėjimo grąžinimo data – 2018 m. birželio 27 d. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 40) patvirtina, kad R. G. VĮ „Regitra“ Kauno filiale 2018 m. gegužės 9 d. išlaikė teorijos egzaminą, o 2018 m. birželio 27 d. – praktikos egzaminą. Kaip apeliacinės instancijos teisme paaiškino pažeidėjas, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 27 d., jis nuvyko į policijos komisariatą, kur jam buvo sugrąžintas vairuotojo pažymėjimas. Vadinasi, nusižengimo padarymo metu – 2019 m. sausio 7 d., jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau jau susigrąžinęs 2014 m. birželio 25 d. nutarimu atimtą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Todėl nėra pagrindo netikėti A. G. aiškinimu, kad ji žinojo apie sūnui sugrąžintą vairuotojo pažymėjimą. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad ji, perleisdama jai nuosavybės teise priklausantį turtą pažeidėjui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. A. G., žinodama, kaip ilgai sūnus buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones, tikėjosi, kad šį kartą sūnus vairuos itin atidžiai ir rūpestingai. Be to, ji teigė maniusi, jog sūnus pakeitė gyvenimo būdą ir alkoholį vartojo atsakingiau. Nors parodyto pasitikėjimo R. G. nepateisino, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad A. G. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Tai, kad transporto priemonė nebuvo užvaldyta prieš savininko valią, nekeičia fakto, jog automobilio konfiskavimas nėra galimas, nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad transporto priemonės „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas buvo netaikytas teisėtai ir pagrįstai.

12. Institucija apeliaciniame skunde taip pat prašo tinkamai nurodyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią. Apylinkės teismas specialiosios teisės atėmimo ketveriems metams laikotarpį nurodė skaičiuoti nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 28 d., tačiau ANK 602 straipsnio 4 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtina, kad kai įtariama, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1) patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones R. G. sustabdyta nuo 2019 m. sausio 7 d., t. y. nuo nusižengimo užfiksavimo dienos. Todėl nėra pagrindo sunkinti pažeidėjo teisinės padėties ir specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo teismo nutarimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos, tokiu būdu nepagrįstai prailginant pažeidėjui nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nustatydamas specialiosios teisės atėmimo termino pradžią, pažeidė ANK 602 straipsnio 4 dalyje numatytą taisyklę, todėl ši nutarimo dalis keistina.

13. Šioje nutartyje jau minėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. G. automobilį „Opel Zafira“ vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, VĮ „Regitra“ pažyma apie išlaikytus kvalifikacinius egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti buvo pateikta tik apeliacinės instancijos teismui, todėl apylinkės teismas, neišsiaiškinęs tikrosios situacijos, R. G. uždraudė įgyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo atimti iš pažeidėjo teisę vairuoti transporto priemones, o ne uždrausti ją įgyti. Nors Institucija šio netikslumo pateiktame apeliaciniame skunde nepastebėjo ir neprašė jo ištaisyti, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas pataisymas nepablogins R. G. teisinės padėties, priešingai, bus išvengta galimų neaiškumų skundžiamo nutarimo vykdymo procese. Daroma išvada, kad specialiosios teisės atėmimo formuluotės pakeitimas neišeina už pateikto apeliacinio skundo ribų, todėl apylinkės teismo nutarimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu patikslinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarimą pakeisti.

Nustatyti, kad R. G. specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimama 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 7 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.