Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2009-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
1A-340/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Rūta Mickevičienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
R. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-340/2009
Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.3.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.4; 2.4.6.4.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Viktoro Kažio, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjai Jolantai Bagdonienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šias bausmes ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtą ir iš dalies atliktą bausmę subendrinus apėmimo būdu, galutė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. K. priteista 359,92 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K. .

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už nužudymą ir vagystę. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2008 m. liepos 8 d., po 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, išgertuvėse kilusio konflikto metu R. K. tyčia dūrė A. K. peiliu ne mažiau kaip 9 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine-pjautine kiaurymine krūtinės dešinės pusės žaizda su dešinio plaučio ir IV-o šonkaulio sužalojimais, durtinėmis-pjautinėmis kiauryminėmis krūtinės kairės pusės žaizdomis su III-io šonkaulio ir kairio plaučio sužalojimais bei durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kaktoje, pakaušyje ir sprande. Dėl 4 durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės dešinės ir kairės pusių žaizdų su abiejų plaučių sužalojimais, sukėlusiais kraujo išsiliejimą į krūtinplėvės ertmes, nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu R. K. A. K. nužudė. Jis taip pat nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, pagrobė nukentėjusiojo A. K. turtą - 70 litų.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu, dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir padėjo policijai juos išaiškinti. Taip pat sutinka atlyginti padarytą žalą. Yra dar jauno amžiaus ir turi draugę, kuri augina du jo vaikus, jiems reikalinga jo pagalba. Nors oficialių duomenų apie darbą pateikti negali, anksčiau buvo išvykęs į užsienį ir ten uždarbiavo statybose. Nori greičiau vėl pradėti normalų gyvenimą, pažada daugiau nepažeidinėti įstatymų, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje R. K. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. R. K. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.). Nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1, 4 p.).

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis R. K. nesutinka tik su jam paskirta bausme, tačiau skundo argumentai ir suformuluoti prašymai yra bendro pobūdžio. Nors R. K. teismas paskyrė atskiras bausmes už dvi skirtingas nusikalstamas veikas, o galutinė subendrinta bausmė jam buvo paskirta subendrinant dar ir kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde suformuluotas tik bendro pobūdžio prašymas „sumažinti bausmę“. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis dėl apeliacinio skundo ribų, kolegija šioje byloje patikrina ne tik skundžiamo nuosprendžio dalį dėl griežčiausios už nužudymą paskirtos bausmės, bet ir tas nuosprendžio dalis, kurių pakeitimas ir kitokiu būdu palengvina nuteistojo teisinę padėtį.

Iš nuosprendžio matosi, kad R. K. nuteistas ne tik už A. K. nužudymą, bet ir už jo turto pagrobimą. Byloje įrodyta, kad po to, kai sudavė nukentėjusiajam smūgius peiliu, R. K. iš nukentėjusiojo piniginės paėmė ir pagrobė joje buvusius pinigus – 70 litų. Nors nuteistasis R. K. prisipažino pagrobęs šiuos pinigus, šioje dalyje nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pripažindamas R. K. kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 178 str. 1 d. teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus, o taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad paties BK 178 str. 5 d. nurodyta, jog už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas nusikalstamas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Iš šios bylos matosi, kad nei pats nukentėjusysis A. K. , nei byloje pripažintas nukentėjusiuoju nužudytojo giminaitis R. K. pareiškimų dėl A. K. turto vagystės nepareiškė. Byloje nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl vagystės. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal BK 129 str. 1 d., o pranešimą apie įtarimą ne tik pagal BK 129 str. 1 d., bet ir pagal BK 178 str. 1 d. surašė ir įtariamajam įteikė tyrėjas. Tai reiškia, kad esant jau nurodytai BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytai aplinkybei, baudžiamasis procesas dėl vagystės pagal BK 178 str. 1 d. negalėjo būti pradėtas, o jau pradėtas toks procesas turėjo būti nutrauktas. Šiai aplinkybei paaiškėjus teisminio nagrinėjimo metu, byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta teismo nutartimi vadovaujantis BPK 254 str. 4 d. nuostatomis. Nepaisant to, nurodyta teismo klaida pašalinama ne bylą pagal BK 178 str. 1 d. nutraukiant, o šią apkaltinamojo nuosprendžio dalį panaikinat ir priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį. Atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, o nesant vagystės kvalifikuojančių požymių, už vagystę numatoma ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. BK 178 str. numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę remiantis BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu. Pagal šį išaiškinimą šiame BK skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad nesant jokių BK 178 str. 2 d. ir 3 d. numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Kai turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, nusikalstama veika vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas ir kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d. Jei pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos, veika laikoma administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 50 str.). Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, jokių R. K. padarytą vagystę kvalifikuojančių požymių nebuvo nustatyta. Veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL dydis buvo 130 Lt, tuo tarpu R. K. pagrobto turto vertė buvo 70 Lt ir ši suma nesiekė 1 MGL dydžio. Todėl R. K. veika negalėjo būti kvalifikuojama ne tik pagal 178 str. 1 d., bet ir pagal BK 178 str. 4 d., nes šioje veikoje nebuvo objektyviųjų ir nusikaltimo, ir baudžiamojo nusižengimo požymių. 70 Lt pinigų pagrobimas atitiko tik smulkiojo svetimo turto pagrobimo, t. y. ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Dėl to nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. R. K. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Už nužudymą teismas pagal BK 129 str. 1 d. R. K. paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Ši bausmė paskirta atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes ir laikantis visų kitų bausmės skyrimą reguliuojančių baudžiamųjų įstatymų reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentus dėl šios bausmės dydžio kolegija atmeta, nes dalis jų yra nepagrįsti, o į kitas apelianto nurodomas aplinkybes skiriant bausmę teismas jau atsižvelgė. Tai, kad R. K. prisipažino padaręs nužudymą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teismas jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pagrįstai buvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats nuteistasis teisme pripažino, kad įvykio metu buvo girtas, o bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad R. K. girtumas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko konfliktas ir buvo padarytas nužudymas. Todėl vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis ir vertinant nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių pobūdį ir jų tarpusavio santykį, lengvinanti atsakomybę aplinkybė pagal savo reikšmę skiriamos bausmės dydžiui sunkinančios aplinkybės nenusveria. Švelninti R. K. paskirtą bausmę už nužudymą nėra pagrindo atsižvelgiant ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Nusikaltimas buvo baigtas ir kito žmogaus gyvybės atėmimas sukėlė ypač sunkias bei neatstatomas pasekmes. Nors nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad R. K. nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau jis tai padarė suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smūgius peiliu. Toks nužudymo būdas ir panaudoto fizinio smurto intensyvumas parodo padidintą nužudymo pavojingumo laipsnį. Bylos duomenys nuteistojo asmenybę irgi apibūdina iš esmės neigiamai. Apelianto argumentas, kad jis sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą vertinamas teigiamai, tačiau iš bylos matosi, kad iki šiol R. K. padarytos žalos atlyginti net nepradėjo, o jo turtinė padėtis dėl greito žalos atlyginimo galimybės kelia abejonių. Nors nuteistasis nurodo, kad anksčiau uždarbiavo užsienyje, byloje nustatyta, kad ir iki nusikaltimo padarymo, ir po to R. K. niekur nedirbo, gyveno pas savo motiną ir pats buvo jos išlaikomas. Apeliantas skunde dar nurodo, kad kažkokia jo draugė augina du jo vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba. Apie šią aplinkybę nuteistasis pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde, tačiau bylos duomenys apie R. K. šeimyninę padėtį to nepatvirtina. R. K. biologinės tėvystės galimybės atmesti nėra pagrindo, tačiau kiti bylos duomenys ir paties nuteistojo parodymai leidžia padaryti išvadą, kad jokiais savo vaikais nuteistasis niekada nesirūpino ir jų neišlaikė. Su jokiais vaikais nuteistasis taip pat negyveno ir jų neprižiūrėjo, todėl bausmės dydžio klausimą sieti su vaikų priežiūra nėra jokio pagrindo. Apelianto argumentai dėl jo jauno amžiaus taip pat abejotini, nes 1972 m. gimęs nuteistasis jau yra pasiekęs socialinę brandą ir įgijęs gyvenimišką patirtį, kuri šiuo konkrečiu atveju patvirtina jau susiformavusias jo antiįstatymines nuostatas. Byloje nustatyta, kad R. K. daug kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, be to, anksčiau jau yra teistas penkis kartus. Nors ankstesni jo padaryti nusikaltimai lengvesni ir kitokio pobūdžio, šie teistumai leidžia padaryti išvadą, kad ir nužudymo padarymas nebuvo visiškai atsitiktinis. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, R. K. pagal BK 129 str. 1 d. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė negali būti laikoma per griežta ir šią bausmę švelninti pagrindo nėra.

R. K. išteisinus pagal BK BK 178 str. 1 d., nuteistajam iš naujo turi būti skiriama galutinė subendrinta bausmė. Be to, ši nuosprendžio dalis keistina dar ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Teismas subendrino ne tik bausmes, paskirtas pagal BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., tačiau ir bausmę, kuri R. K. buvo paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., R. K. galutinė bausmė paskiriama „paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir su 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, ją įskaitant“. Toks nuosprendžio rezoliucinės dalies išdėstymas yra ydingas ir kelia neaiškumų. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrus bausmę už naują nusikalstamą veiką, ši bausmė subendrinama ne su atliktąja ar neatliktąja bausmės dalimi, o su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Tik po to į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitomas ne tik kardomasis kalinimas (suėmimas), bet ir bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Skiriant subendrintą bausmę R. K. šių reikalavimų teismas nesilaikė, todėl keičiant nuosprendį nurodyti jo trūkumai taip pat turi būti pašalinti. R. K. išteisinus pagal BK 178 str. 1 d., keičiama ir nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Iš nuteistojo R. K. teismas priteisė 359,92 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K. . Iš nuosprendžio matosi, kad apskaičiuojant turtinės žalos atlyginimo dydį, į jį buvo įtraukta ir R. K. pagrobtų 70 Lt pinigų suma. Nuteistąjį pagal BK 178 str. 1 d. išteisinus nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio dalis dėl turto pagrobimu padarytos 70 Lt žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, paliekama nenagrinėta. Dėl šios dalies žalos atlyginimo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 4 p., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

R. K. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo 2009 m. spalio 15 d. Į bausmės laiką įskaityti R. K. sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) bei iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2008 m. liepos 24 d. ir nuo 2009 m. sausio 3 d. iki 2009 m. spalio 15 d.

Iš nuteistojo R. K. priteisti nukentėjusiajam R. K. 289,92 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio dalį dėl 70 Lt turto pagrobimu padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Viktoras KažysRūta Mickevičienė