Kauno apygardos teismo nutartis

2006-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-81-2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-23
Bylos Nr.
1A-124-81-2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskiene (pirm.), Kestutis Dargužis, Romas Aikevicius
Nukentėjusysis
A. Š., A. P.
Nuteistasis
L. B., I. N.
Advokatai
Stefanija Bukelienė, Julis Dumbliauskas
Pranešeja R. Cemnolonskiene Baudž. byla Nr.1A-124-81/2006Teisejas K. Petkevicius Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.2.1;2.4.6.3.4.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2006 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Cemnolonskienes, teiseju Romo Aikeviciaus, Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Rutai Žaltauskaitei, nukentejusiajam A. Š., jo atstovui advokatui Juliui Dumbliauskui, nukentejusiajam A. P., gynejai advokatei Stefanijai Bukelienei, nuteistajam L. B., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. B. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams ;

pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2d. laisves atemimu 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d. bausmes iš dalies sudetos paskiriant laisves atemima 4 metams. Remiantis LR BK 63 str. 9 d. ši bausme subendrinta su Kauno miesto apylinkes teismo 2003-10-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme , nustatant galutine subendrinta laisves atemimo bausme 8 metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteista I. N., taciau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis L. B. nuteistas už tai, kad jis 1999 metu rugsejo menesio pabaigoje - spalio menesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas su A. C., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2005-04-21 nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95str, BPK 3str.ld.2p., A. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) , ikalbedamas pastaraji duoti igaliojima V. D. (V. T.) valdyti ir tvarkyti visa jam priklausanti turta, neva reikalinga V. D. (V. T.) buto, adresu (duomenys neskelbtini) , dalies (32,08 kv. m.) privatizavimui, 1999-10-04 Kauno m. 5-ajame notaru biure adresu (duomenys neskelbtini) , pasinaudodamas apgaule igytu A. Š. pasitikejimu, iš pastarojo gavo igaliojima, kuriuo V. D. (V. T.) igijo turtine teise i A. Š. nuosavybes teise priklausancias buto, adresu (duomenys neskelbtini) , 23/100 dalis (22.55 kv. m.), ir toliau tesdamas nusikalstama veika, 1999-10-07 Kauno m. 5-ajame notaru biure adresu (duomenys neskelbtini) , pasinaudodamas minetu igaliojimu bei V. D. (V. T.) teisiniu neišprusimu, A. Š. nežinant, pardave A. C. jam nuosavybes teise priklausancias buto, adresu (duomenys neskelbtini) , 23/100 dalis (22.55 kv. m.) už 20000 litu, taciau A. Š. pinigu neperdave, tuo padarydamas nukentejusiajam A. Š. 28000 litu turtine žala, t.y., padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. ld.

Be to, L. B., veikdamas bendrininku grupeje, melagingai iskunde istaigai, turinciai teise pradeti baudžiamaji persekiojima, nekalta asmeni kaip padariusi nusikalstama veika, suklastojo irodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradeti, del ko šis asmuo pradetas persekioti, o butent:

iš anksto susitares ir veikdamas bendrai su I. N., 2000m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) , Kauno m. VPK Dainavos PK melagingai iskunde nekalta asmeni, budamas kartu su policijos pareigunais bute (duomenys neskelbtini) , kuriame tuo metu miegojo A. P., šalia jo lovos tycia numete I. N. priklausanti laikrodi, kuris neva buvo pagrobtas apiplešimo metu, ir taip suklastojo irodymus A. P. baudžiamajam persekiojimui pradeti, o I. N., budama pasirašytinai ispeta pagal Lietuvos Respublikos BK 291str. (Lietuvos Respublikos 1999m. lapkricio 25d. istatymo Nr.VIII-1439 redakcija) del žinomai melagingo pranešimo apie nusikaltima, melagingai praneše policijai, kad 2000-10-21 apie 02.15 val. prie (duomenys neskelbtini) , A. P., veikdamas su nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizini smurta, ja apipleše, del ko A. P. atžvilgiu 2000m. spalio 21 d. buvo iškelta baudžiamoji byla Nr.26-1-1379-00 pagal Lietuvos Respublikos BK 272str.2d. (Lietuvos Respublikos 1995m. birželio 8d. istatymo Nr.I-962 redakcija), tai yra, L. B. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 236str.2d.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2005-12-21 nuosprendi panaikinti ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad nuosprendis turi buti panaikintas del teises i gynyba pažeidimo, netinkamo istatymo aiškinimo ir taikymo bei procesines teises pažeidimo. Apeliantas mano, kad nebuvo faktiniu duomenu, leidžianciu padaryti nuosprendyje minimas išvadas. Teisme išnagrineti irodymai neduoda pagrindo kategoriškai teigti, jog irodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas. Nuteistojo teigimu, teismas buvo šališkas - pareiškus teisejui nušalinima, šis nenusišalino. Taip pat buvo pažeista teise i gynyba, nes nebuvo leista pasikviesti norima gyneja ir taip tinkamai pasiruošti bylai.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas visu kaltinamuju atžvilgiu netinkamai aiškino ir taike istatymus. Nuteistojo manymu jo veikoje nera sukciavimo sudeties. Teismas netinkamai ivertino notares P. parodymus ir irodymus del melagingo pranešimo apie nusikaltima. Liudytojo D. K. parodymai negali buti laikomi objektyviais, nes jis yra piktas ant apelianto del neatsiskaitymo, piktnaudžiauja alkoholiu, tris kartus teistas. Nukentejusysis A. P. ir D. B. yra išgeriantys. Ju parodymai nekonkretus, prieštaringi, nenuoseklus ir nesutampa su liudytojo J. P. parodymais. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ivertino liudytojo J. P. parodymus. Del šiu aplinkybiu nuosprendis paremtas prielaidomis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principa.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeide LR BPK 3 str. 3 d. nuostata, privalejo aptarti Amnestijos ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymo klausimus, taciau to nepadare. Be to, teismas neatsižvelge i jo sveikatos bukle- 2 gr. invalidas. Teigia, kad paskirtoji bausme per griežta.

Nukentejusysis A. P. atsikirtimuose i nuteistojo L. B. apeliacini skunda nurodo, kad jis nukentejo del L. B. veiksmu.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo, jo gynejos, prašiusiu skunda patenkinti del jame išdestytu motyvu, nukentejusiuju, atstovo, prokurores, prašiusiu skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi buti patenkintas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, kad nuteistojo L. B. padarytos nusikalstamos veikos yra irodytos ir kvalifikuotos teisingai.

LR BK 182 str. 1 d. numato, kad sukciavimas yra tada, kai apgaule savo ar kitu naudai igyjamas svetimas turtas ar turtine teise, išvengiama turtines prievoles ar ji panaikinama. Nukentejusiojo A. Š., liudytojos V. T. (D.) parodymais nustatyta, kad L. B. ikalbejo nukentejusiji A. Š. duoti igaliojima V. D. valdyti ir tvarkyti visa A. Š. priklausanti turta, neva reikalinga V. D. buto privatizavimui pasinaudodamas apgaule igytu A. Š. pasitikejimu, iš pastarojo gavo mineta igaliojima ir 1999-10-07 Kauno m. 5-ajame notaru biure, pasinaudodamas igaliojimu bei V. D. (T.) teisiniu neišprusimu, A. Š. nežinant, pardave A. C. A. Š. priklausancia buto, esancio Vaižganto g. 14-1, Kaune dali, taciau pinigu A. Š. neperdave. Ir nukentejusysis A. Š., ir V. D. pasitikejo L. B., suprato, kad pasirašytas igaliojimas tvarkyti visa A. Š. turta reikalinga tam, kad butu privatizuota V. D. buto dalis, o veliau visas butas bus parduotas, V. D. ir A. Š. mainais suteikiant atskiras gyvenamasias patalpas. L. B. apgaule, t.y. pranešdamas V. D., kad A. Š. už jo buta pinigai sumoketi, suklaidino pastaraja ir ji šios apgaules itakoje pasiraše sutarti del A. Š. priklausancios buto (duomenys neskelbtini) , dalies pardavimo A. C..

Liudytojos R. P. parodymais nustatyta, kad tikrai notariškai buvo patvirtintas igaliojimas V. D. tvarkyti A. Š. turta bei pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. C. ir A. Š. igalioto asmens V. D.. Byloje surinkti irodymai- pirkimo-pardavimo sutartis, apžiuros protokolas (T.1 b.l. 18-19 ), liudytoju V. D. parodymai, akistatu protokolai (T.1 b.l. 63-64, 65-66) patvirtina, kad pinigai už A. Š. buta buvo sumoketi, taciau nei A. Š. nei V. D. tu pinigu negavo, o juos pasisavino L. B.. Tokiu budu nusikalstamais L. B. veiksmais buvo padaryta materialine žala A. Š..

Nusikaltima, numatyta LR BK 182 str. 1 d. L. B. padare tiesiogine tycia. L. B. suvoke, kad A. Š. ir V. D. juo pasitiki, nes jie buvo suinteresuoti bendra buta parduoti ir isigyti atskiras gyvenamasias patalpas L. B. pagalba. Meluodamas V. D., kad pinigai už A. Š. buto dali sumoketi ir paskatindamas pasirašyti A. Š. priklausancios buto dalies pardavimo sutarti, suvoke, kad taip veikdamas suklaidins ja ir nukentejusiji, nes V. D. juo pasitikejo, taip padarys nukentejusiajam turtine žala ir norejo taip veikti.

L. B. atitinka sukciavimo nusikaltimo sudeties subjekto požymius- nusikaltimo padarymu metu buvo pilnametis, byloje nenustatyta, kad buvo ar šiuo metu yra nepakaltinamas.

Teismas tinkamai ivertino liudytojos R. P. parodymus. Jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, o butent tai, kad buvo notariškai patvirtintas igaliojimas V. D. valdyti ir tvarkyti visa A. Š. turta ir buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis tarp A. Š. igaliotos V. D. ir A. C. del A. Š. priklausancio buto (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo. Šios aplinkybes patvirtintos ir byloje esanciais kitais rašytiniais irodymais: daiktu apžiuros protokolu (T.1 B.l.), nukentejusiojo A. Š., liudytojos V. D. parodymais. Liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad L. B. dažnai lankydavosi notarineje kontoroje.

Apylinkes teismas, surašydamas nuosprendi, nepažeide Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ reikalavimu. Teismas vadovaudamasis baudžiamojo proceso istatymu išsamiai ir nešališkai ištyre byloje surinktus irodymus, teisingai juos ivertino. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis istatymu nustate visas faktines bylos aplinkybes, išsamiai išanalizavo surinktus irodymus ir padare pagrista bylos faktiniais duomenimis išvada, kad L. B. veikoje yra visi sukciavimo nusikaltimo sudeties požymiai. Del šiu priežasciu apelianto argumentas, kad jo veikoje nera sukciavimo sudeties požymiu, nera faktiniu duomenu, leidžianciu padaryti nuosprendyje nurodytas išvadas, atmetamas kaip nepagristas.

Melagingas iskundimas ir pranešimas A. P. atžvilgiu.

Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, teisingai nustate faktines aplinkybes ir padare pagrista išvada, kad L. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. 2 d. ,požymiai.

LR BK 236 str. 1 d. numatyta atsakomybe už melaginga asmens iskundima istaigai, turinciai teise pradeti baudžiamaji persekiojima, jeigu del to asmuo buvo pradetas persekioti. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta griežtesne atsakomybe, jei asmuo padaro pirmoje dalyje numatyta veika ir dar suklastoja irodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradeti.

Nusikaltimo faktines aplinkybes bei nuteistojo L. B. kalte irodyta nukentejusiojo A. P., liudytoju D. B., J. P., R. N., K. M., J. P., D. K., D. G., J. L., kitu liudytoju parodymais, byloje surinkta medžiaga. Byloje nustatyta, jog I. N. tik L. B., o po to ir policijos pareigunams ivardijo A. P. kaip ja apiplešusi asmeni. Visiems kitiems- tevui, bendradarbiams, gydytojui, ji nurode, kad ja apipleše trys vyrai arba kaimynai, taciau ne vienam iš ju neivardijo, kad apiplešusiu asmenu tarpe buvo A. P.. Butent nuteistasis L. B. vakara po apiplešimo nuvede policijos pareigunus i A. P. buta Riomerio g. 9-20. Ir A. P., ir liudytoja D. B., jo sugyventine, parode, kad plešimo vakara nukentejusysis nebuvo išejes iš namu, miegojo savo lovoje. Nors liudytojas J. P. teige, kad tevas, t.y. A. P., buvo išejes ta vakara, taciau grižo apie 1 val. nakties ir nuejo miegoti. Šios aplinkybe parodo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. P. negalejo dalyvauti apiplešime, kuris ivyko po 2 val. nakties. Liudytojo J. P. parodymai neprieštarauja ir neitakoja kitu liudytoju parodymu bei faktiniu aplinkybiu. Nukentejusysis A. P. parode, kad atejus policijai jis miegojo, bet buvo pažadintas, prie lovos mate stovinti L. B., kuris rankoje laike laikrodi. D. B. parode, jog mate ir girdejo kaip L. B. pasake policininkams apie savo žmonos laikrodi ir parode ant grindu prie lovos laikrodi, kuri neva pagrobe A. P.. Netiketi minetu liudytoju parodymais, laikyti juos neobjektyviais teismas neturejo pagrindo. Ju parodymai nuoseklus, atitinka kitais duomenimis nustatytas faktines bylos aplinkybes. Policijos pareigunas K. M. parode, kad L. B. praneše apie laikrodi, taciau nei K. M., nei J. P., neparode, kad jie mate gulinti laikrodi šalia A. P. lovos ir kaip jie rado laikrodi A. P. bute tiksliai negalejo paaiškinti. Liudytojas J. P. parode, kad jam kažkas parode rasta laikrodi, kuri jis apraše, K. M. parode, kad laikrodi galejo paduoti pats L. B.. Visos aplinkybes duoda pagrinda pagristai manyti, kad butent L. B. šalia nukentejusiojo lovos numete I. N. laikrodi. Liudytoju I. K., D. K. parodymai patvirtina tai, kad L. B. sieke parduoti A. P. motinai priklausanti buta, nukentejusysis tam priešinosi, todel L. B. buvo naudinga pašalinti A. P. nuo buto pardavimo reikalu, apkaltinant ji laikrodžio pagrobimu. Šiu liudytoju parodymai patvirtina, kad L. B. turejo motyva apkaltinti A. P. nusikaltimo padarymu ir tai padare padedamas šalia jo lovos neva apiplešimo metu pagrobta laikrodi. Ir nukentejusysis, ir liudytojai buvo ispeti del atsakomybes už melagingu parodymu davima, atsakomybe suprato, prisieke sakyti tiesa . Objektyviu duomenu, kad nukentejusysis ar mineti liudytojai dave melagingus parodymus, byloje nenustatyta.

Teismas pagristai remesi liudytojo D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai motyvavo, kodel atmetami jo parodymai, duoti byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme. Liudytojos D. G., J. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodymus dave geranoriškai, spaudimas nebuvo daromas, dalyvavo advokatas, vienoje apklausoje dalyvavo ir prokurore, todel netiketi šiais parodymais teismas neturejo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Išanalizuotu aplinkybiu visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog L. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. 2d., požymiai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Apelianto argumentas, kad jo veikoje nera mineto nusikaltimo sudeties, nuosprendžio išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, atmetamas kaip nepagristas.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, kad byla išnagrinejo šališkas teismas, nes pareiškus teisejui nušalinima, šis nenusišalino. LR BPK 59 str. nustatyta, kad nušalinimas turi buti pareikštas ir motyvuotas iki irodymu tyrimo teisme pradžios. Veliau pareikšti nušalinima leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinima pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrinda sužino pradejus irodymu tyrima. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla nagrinejant apylinkes teisme kaltinamajam buvo išaiškintos jo procesines teises, tame tarpe ir teise pareikšti nušalinimus, taciau nei vieno posedžio metu nei kaltinamasis L. B., nei jo gynejas šia teise nepasinaudojo, nušalinimo teisejui nepareiške. L. B., teisiamam penkta karta, nušalinimo tvarka buvo gerai žinoma. Be to, teismo pirmininkas, atsakydamas i jo skunda del pirmininkaujancio teisejo procesinio elgesio, papildomai raštu išaiškino nušalinimo tvarka teismo procese /5t.b.l.38/. Del šiu priežasciu apelianto argumentas del šališko teismo yra nepagristas, todel atmestinas.

Kolegija atmeta apelianto argumenta, kad buvo pažeista jo teise i gynyba, neleista tinkamai pasiruošti bylai, kaip nepagrista. Byloje esantis teismo posedžio protokolas bei kita medžiaga patvirtina, kad nuo pirmosios teismo posedžio dienos L. B. interesus gyne gynejas advokatas V. G.. Remiantis LR baudžiamojo proceso normomis, teismas privalo užtikrinti kaltinamojo teise i gynyba. 2005-10-11 dienos posedyje kaltinamasis L. B. praše leisti jam pasikviesti kita gyneja, taciau nenurode motyvu ar priežasciu, kodel jo negaletu ginti dalyvaujantis posedyje gynejas, nepareiške jam nušalinimo, nepateike duomenu, kad butu sudarytas susitarimas su kitu gyneju, todel teismas pagristai atmete ši L. B. prašyma. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinejama ne viena diena, tarp posedžiu buvo dideles pertraukos, taciau L. B. ir po pertraukos nesudare susitarimo su kitu gyneju, kuris galetu ji ginti teisme. Teismo posedyje, kuris vyko 2005-12-19, L. B. pareiške prašyma, kad ji gintu dar kitas gynejas, taciau duomenu, patvirtinanciu susitarimo buvima su pageidaujamu gyneju, nepateike, nors laiko tam buvo pakankamai- posedis vyko po daugiau nei menesio pertraukos. L. B. nušalinimo savo gynejui ir šiame posedyje nebuvo pareiškes, priežasciu ar motyvu, kodel jo negali ginti jo gynejas, teismui nenurode. Del šiu aplinkybiu, apylinkes teismas pagristai atmete prašyma keisti gyneja. Kitokio pobudžio teises i gynyba pažeidimu nagrinejant byla apylinkes teisme nenustatyta.

LR BK 95 str. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstama veika, negali buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praeje metai, kai padarytas baudžiamasi nusižengimas; 2)penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tycinis nusikaltimas; 3) aštuoneri metai, kai padarytas sunkus nusikaltimas. Butina salyga, kad per ši laikotarpi asmuo nesislepe nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadare naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senatis yra besalyginis asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagrindas, todel šio teisinio instituto taikymas yra teismo pareiga, o ne teise. L. B. nuteistas už viena nesunku tycini nusikaltima- sukciavima (LR BK 182 str. 1d.) ir viena apysunki tycini nusikaltima- melagingai iskunde asmeni, kaip padariusi nusikaltima, (LR BK 236 str. 2 d.).Baudžiamasis istatymas numato, kad už pirmaja veika apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senatis sueina praejus 5 metams po nusikalimo padarymo, už antraja- praejus 8 metams. Sukciavimas buvo padarytas 1999 m. rugsejo-spalio menesiais, o melagingas iskundimas suklastojus irodymus padarytas 2000 m. spalio 21d., del ko senaties eiga nutruko ir ji už pirma nusikalstama veika – sukciavima pradedama skaiciuoti nuo tos dienos, kai padarytas naujas nusikaltimas, tai yra nuo 2000-10-21 / LR BK 95 str.4d./. Byloje nera duomenu, kad po šio nusikaltimo padarymo L. B. butu nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas po 2000-10-21, kad butu slapstesis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, todel remiantis LR BK 95 str. 1 d.b p., LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. yra pagrindas atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 182 str. 1 d. suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaciai., ko klaidingai nepadare pirmosios instancijos teismas, 2005-12-21 priimdamas apkaltinamaji nuosprendi ir pagal LR BK 182 str.1d. 5m. apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senatis suejo 2005-10-21.Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina. Tokia yra ir Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo praktika / kasacines bylos 2K-280/99, 2K-643/99 ir kt./. Atsižvelgus i tai, keistina ir galutine subendrinta bausme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme L. B. už nusikaltima, numatyta LR BK 236 str.2d., nepažeide bendruju bausmes skyrimo pagrindu (LR BK 54 str.), atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojinguma, kaltes forma, i tai, kad nusikaltimas apysunkis, padarytas tycia, nusikaltimas baigtas, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, sunkinancia atsakomybe aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltima padare bendrininku grupeje ir skyre bausme, specialiosios dalies straipsnio, už kuri L. B. nuteistas, ribose. Paskirtoji bausme, atsižvelgiant i padarytos veikos pavojinguma, i pasekmes, o butent tai, kad del šios tycines veikos nekaltas asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomyben, del ko jam skirtas priverstinis gydymas psichiatrijos ligonineje, nera aiškiai per griežta ir ja švelninti teisiniu argumentu ir pagrindu nera.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados del LR BK 236 str. 2d. numatyto nusikaltimo ivykio, nusikalstamos veikos sudeties, kaltes, paskirtos bausmes pagristos išsamiai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu, todel šioje dalyje nuosprendis yra teisetas ir pagristas.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. B. buvo nustatyta II invalidumo grupe terminuotai /2t. b.l. 42/, taciau ji nepratesta, ka L. B. nurode 2005-10-27 teismo posedyje /2t. b.l.215/, todel taikant istatymais numatytas lengvatas, tai nebeturi reikšmes.

Pagristas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas turejo apsvarstyti Amnestijos taikymo klausima. L. B., nuteistam pagal LR BK 236 str. 2d. / 1986, 1995m. teistumai išnyke, už veika, padaryta 2000-10-21, teisiamas pirma karta, veika tycine/ turejo buti taikomas 2002-11-07 Istatymo „Del Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 1d. 2p. ir paskirtoji bausme sumažinta ¼ dalimi.

Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, pažeisdamas LR BK 63 str.4d. nuostatas, apeliuojamuoju nuosprendžiu subendrino bausmes su 2003-10-13 nuosprendžiu skirta bausme, nes tuo nuosprendžiu buvo skirta didesne, nei 2005-12-21 nuosprendžiu paskirtoji bausme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2p., 326 str.1 d.2p.,3p., 327 str. 1d. 1p., 328 str.2, 4p.

nutare:

nuteistojo L. B. skunda tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkes teismo 2005-12-21 nuosprendi pakeisti.

Dalyje del LR BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos , už kuria L. B. nuteistas laisves atemimu 2 metams, nuosprendi panaikinti, byla L. B. atžvilgiu nutraukti, suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaciai. Panaikinti bausmiu subendrinima vadovaujantis LR BK 63str.1,4d.ir LR BK 63str. 9d.

L. B., nuteistam pagal LR BK 236 str.2d. – laisves atemimu 3 metams, taikyti Lietuvos Respublikos 2002-11-07 istatyma „Del Amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4str. 1d.2p. ir paskirtaja bausme sumažinti ¼ dalimi.

Vadovaujantis LR BK 63str.4, 9d., 2003-10-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme subendrinti iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu skirta ir sumažinta bausme už nusikaltima, numatyta LR BK 236 str.2d ir nustatyti subendrinta galutine bausme – laisves atemima 7 metams 6 men., bausme atliekant PN.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Priteisti iš L. B. 250 litu teismo išlaidu /5t. b.l.207/ A. Š..

Kolegijos pirmininke teiseja : Regina CemnolonskieneTeisejai : Romas AikeviciusKestutis Dargužis