- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- I-7411-38/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Petras Viščinis (pran.), Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gedmantei Klenauskytei, atsakovo atstovei Onutei Adulčikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-28 įsakymą Nr. 30-366 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2007 metų specialiosios programos priemonių tvirtinimo“ (b.l. 2-3).
Pareiškėjas paaiškino, kad administracijos direktorius skundžiamu įsakymu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2007 metų specialiosios programos priemones (toliau – ir Specialiosios programos priemonės). Teigia, kad šis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai, t.y. draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. Pagal LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 str. 3 d. pareiga tvirtinti specialiosios programos priemones nustatyta tarybai, todėl savivaldybės administracijos direktorius, patvirtindamas Specialiosios programos priemones, viršijo savo kompetenciją. Apie minėto įstatymo normų pažeidimus Vyriausybės atstovas 2007-04-13 teikimu Nr. 1T-13 informavo administracijos direktorių, siūlydamas jam svarstyti aptariamo įsakymo panaikinimo klausimą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-04-20 raštu atsisakė patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą motyvuodama tuo, kad taryba 2003-12-17 sprendimo Nr. 01A-41-191 11 p. pavedė specialiosios programos priemones ir ataskaitą apie jų vykdymą, savivaldybės kolegijai pritarus, tvirtinti administracijos direktoriui. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimo išaiškinimo“ ir atsižvelgdamas į tai, kad LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme nėra numatyta, jog taryba gali pavesti administracijos direktoriui tvirtinti Specialiosios programos priemones, teigia, kad direktorius neturėjo teisės tvirtinti Specialiosios programos priemonių. Kadangi savivaldybės administracija atsisakė tenkinti Vyriausybės atstovo teikimą, toks atsisakymas yra nepagrįstas, todėl Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b.l. 8-9).
Atsakovas mano, kad skundžiamas įsakymas neprieštarauja LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, nes savivaldybės direktorius išleido įsakymą turėdamas tam suteiktus įgaliojimus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-12-17 sprendimu Nr. 01A-41-191 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos specialiąją programą ir įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemones. Vilniaus miesto savivaldybės taryba Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 11 punktu pavedė specialiosios programos priemones ir ataskaitą apie jų vykdymą, savivaldybės tarybos kolegijos pritarimu, tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos suteiktus įgaliojimus tvirtinti Specialios programos priemones reikia vertinti Konstitucijos 120 str. 2 d., nustatančios, jog savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, kontekste. Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinama kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms. Savivalda suponuoja tam tikrą veiklos laisvę ir savarankiškumą, nepriklausomą nuo valstybės valdžios institucijų. Todėl ypač svarbus yra savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, jog savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymą ir jame nurodymus motyvus pilnai palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-28 įsakymu Nr. 30-366 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2007 metų specialiosios programos priemonių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2007 metų specialiosios programos priemones (b.l. 5).
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 2007-04-13 teikimu Nr. 1T-13 (b.l. 4) siūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-28 įsakymo panaikinimo klausimą. Pareiškėjas teikime nurodė, kad pagal LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 str. 3 d. pareiga tvirtinti specialiosios programos priemones nustatyta tarybai, todėl savivaldybės administracijos direktorius, patvirtindamas Specialiosios programos priemones, viršijo savo kompetenciją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-04-20 raštu Nr. A51-7231(33-PD-4) iš esmės atsisakė tenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimą motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-12-17 sprendimu Nr. 01A-41-191 specialiosios programos priemones ir ataskaitą apie jų vykdymą pavedė tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (b.l. 6).
LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad specialiosios programos priemones tvirtina savivaldybės taryba. Taigi, nei ši nuostata, nei kitos šio įstatymo nuostatos nenumato teisės savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti specialiosios programos priemones. Atsakovas teigia, kad administracijos direktoriui tokius įgaliojimus buvo suteikusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-12-17 sprendimu, tačiau šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad savivaldybės taryba galėtų pavesti administracijos direktoriui tvirtinti specialiosios programos priemones tik tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai būtų nurodyta įstatymuose. Tačiau nei LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas, nei kiti įstatymai tokios galimybės nenumato. Todėl akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba negalėjo pavesti administracijos direktoriui tvirtinti specialiosios programos priemones.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Atsižvelgiant į tai, bei į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės priimti 2007-02-28 įsakymo Nr. 30-366, t.y. jis viršijo savo kompetenciją. Dėl šios priežasties minėtas įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-28 įsakymą Nr. 30-366 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2007 metų specialiosios programos priemonių tvirtinimo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.