Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad galimai kaltinime nurodytu laiku, būdamas neblaivus, nes buvo gėręs degtinės, važiavo savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), raidžių nebeatsimena. Norėjo važiuoti į Krekenavos pusę. Važiuojant jį iš galo pradėjo stabdyti policija, įjungė sireną. Suprato, kad jis yra stabdomas. Nusprendė nuvažiuoti, padidino greitį, norėjo pabėgti, nes buvo išgėręs, suprato, kad už tai turės atsakyti, paspaudė greičio pedalą. Pripažino, kad važiuodamas viršijo greitį, tačiau kokiu greičiu važiavo neatsimena, bet po įvykio jam pasakė, jog smūgio metu jo greitis buvo 180 km/h. Įvažiavęs į miestelį sumažino greitį, tačiau išgirdęs sirenas greitį vėl padidino ir tai buvo prieš įvykį. Praėjus sekundėms įvyko smūgis į sieną. Kad priešais jį važiavo kitas automobilis nepastebėjo. Jis tik girdėjo policijos sirenas ir galinio matymo veidrodėlyje matė šviesas, suprato, kad policininkai arti privažiavo, kokiu atstumu – nežino. Pripažįsta, kad savo žvilgsnį buvo nukreipęs į galinio matymo veidrodėlį, į priekį nežiūrėjo, žiūrėjo tik atgal. Pripažįsta, kad norėjo pabėgti nuo policijos, tačiau nuo kur policininkai jį vijosi - neprisimena, galėjo būti, kad jį vijosi nuo Kėdainių, prisimena, kad jį stabdė prieš įvykį, kad įvyko avarija. Daug ko neprisimena, nes buvo girtas. Pradžioje kaltu neprisipažino, nes nesuvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės, galvojo, kad jis avariją padarė Kėdainiuose. Lietuvoje yra vieną kartą baustas už greičio viršijimą, apie kitas jam paskirtas nuobaudas nežino, nes negavo jokių dokumentų. Mano, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. (duomenys neskelbtini) turi vieną nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m. Jo paties sveikata šiuo metu normali, neįgalumo neturi. Įvykio metu jis taip pat buvo sužalotas. Prisipažino, kad vairavo neblaivus, bėgo nuo policijos pareigūnų, nestojo stabdomas, viršijo leistiną greitį, nesilaikė atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės, trenkėsi į kitą važiuojančią transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės. Nurodė, kad yra kaltas, nukentėjusiesiems reiškia nuoširdžius apgailestavimus - kad taip atsitiko, prašė atleisti, jeigu gali.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad K. Ž. yra jos sūnus, kuris su seserimi A. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). K. į Lietuvą grįžo 2019 metais prieš Kalėdas ir planavo pasibūti kiek ilgiau. Lietuvoje jis vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-06-26 apie 9 val. Anglijos laiku jai paskambino (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra A. ir pasakė, kad K. žuvo eismo įvykyje. Ji iš karto tą pačią dieną išskrido į Lietuvą. Iš dukters sužinojo, kad eismo įvykyje žuvo ir geriausias K. draugas M. N.. Eismo įvykio aplinkybes žino tik iš spaudos. Visas laidojimo išlaidas apmokėjo ji viena. Dėl sūnaus netekties labai išgyvena, jai yra padaryta didžiulė moralinė trauma (I tomas b. l. 71-73).

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad K. Ž. yra jos vienintelis brolis. Jie su juo kartu apie pusantrų metų gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 metais prieš Kalėdas K. grįžo į Lietuvą, tačiau jie nuolat palaikė ryšį. 2020-06-26 dirbo naktinėje pamainoje ir telefono programėlėje Facebook pamatė informaciją apie eismo įvykį, įvykusį Kėdainių r. Kadangi ji pati prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) gyveno Kėdainių rajone, todėl straipsniu susidomėjo, nes buvo parašyta, kad eismo įvykis įvyko Josvainiuose, o tai buvo netoli jų namų ir tame miestelyje gyvena daug pažįstamų. Buvo parašyta, kad žuvę du asmenys, vienas iš jų (duomenys neskelbtini) metų gimimo, o tai sutapo su jos brolio gimimo metais. Po to pažiūrėjo, kad įvykio laikas atitinka, kai K. dažniausiai tokiu laiku su savo automobiliu „Audi“ grįždavo namo. Ji iš karto puolė skambinti K. į mobilų telefoną, tačiau niekas neatsiliepė. Skambino apie pusę valandos. Galvojo, kad jis gal išsijungęs telefoną, todėl nusprendė jam paskambinti ryte. Tada skambino K. kitam draugui T. ir jo klausė, kur K.. T. pasakė, kad K. buvo mieste su M. ir pažadėjo paskambinti į policiją. Nesulaukusi T. skambučio vėl jam paskambino. T. atsiliepus išgirdo, kad labai verkia jo mama, tuomet ji iš karto suprato, kad tai K. su M. papuolė į eismo įvykį ir abu žuvo. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) gyvenančiai mamai ir iš karto pirko bilietus į Lietuvą. Dėl brolio netekties labai išgyvena, jai tai didžiulė trauma, su juo nuolat palaikė ryšį, dėl jo netekties jai padaryta didžiulė moralinė žala (I tomas b. l. 81-83).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad M. N. yra jos sūnus. Dar turi du vaikus, M. buvo vyriausias vaikas. Jis gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, baigė (duomenys neskelbtini) klasę. Su sūnumi nuolat bendraudavo, nes kartu gyveno. 2020-06-25, dienos metu, tikslaus laiko nepasakys, jos sūnus išvažiavo pas draugą K. Ž.. Jai sūnus sakė, kad važiuoja pas K. padėti aptvarkyti jo tėvų namą. Apie 17-18 valandą sūnus M. grįžo namo, persirengė ir pasakė, kad su K. važiuos į Kėdainius pavalgyti. 2020-06-26 jai paskambino jų kaimo parduotuvės vedėja M. ir pasakė, kad avarijoje žuvo jos sūnus. Ji labai išgyvena, iki šiol ji vartoja raminamuosius vaistus, negali naktimis užmigti, visą laiką verkia. Dėl sūnaus žūties jai padaryta didžiulė moralinė žala (I tomas b. l. 94-97).

Liudytojas N. S. parodė, kad 2020-06-25 apie 24.00 val., su drauge K. A. jam priklausančiu automobiliu, kurį vairavo K., važiavo J. Basanavičiaus gatve link miesto centro, važiavo link Kėdainių autobusų stoties. Važiuojant J. Basanavičiaus gatve, sankryžoje su Žemaitės gatve, iš Žemaitės gatvės staiga išsuko lengvasis automobilis „Mercedes Benz“, kurio numerių tuo metu neįsidėmėjo, kuris pasuko link miesto centro. Jis jiems „užkišo“ savo automobilį, išvažiavo labai greitai ir sukėlė avarinę situaciją, draugė turėjo stabdyti automobilį. Jie važiavo paskui tą automobilį ir matė, kad šis automobilis pradėjo laviruoti po kelią šiek tiek išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir vėl grįždamas, ratais atsitrenkdamas į bordiūrą ir vėl grįždamas į savo eismo juostą. Tai jam sukėlė įtarimą, todėl nusprendė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Jis paskambino ir pranešė, kad Kėdainių mieste galimai neblaivus vairuotojas laviruoja po kelią, pasakė visus duomenis, automobilio markę, valstybinius numerius. Nusprendė sekti šį automobilį, kad žinotų, kur jis važiuoja. Aplenkę to automobilio jie nebuvo, važiavo iš paskos. Prie galinės „Maximą“, parduotuvės, esančios J. Basanavičiaus, juos pralenkė atvažiavęs policijos automobilis, kuris buvo su švyturėliais ir nuvažiavo paskui automobilį „Mercedes Benz“. Suprato, kad policininkai tą automobilį nusivijo. Matė, kad už žiedo „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas padidino greitį ir dideliu greičiu nuvažiavo link Josvainių miestelio, o policijos automobilis jį nusivijo. Kokiu greičiu važiavo automobilis „Mercedes Benz“, važiuodamas nuo pareigūnų automobilio, nežino, bet mano, kad virš 100 km/h, tai yra didesniu negu 100 km/h greičiu. Jie važiavo iš paskos ir nuvažiavo iki pat Josvainių miestelio, kurio pagrindinėje gatvėje pamatė dešinėje į medį atsitrenkusį automobilį Audi. Maždaug už 20 metrų pamatė, kad automobilis „Mercedes Benz“ yra atsitrenkęs į nuosavą gyvenamąjį mūrinį namą. Jie sustojo ir nuėjo pasižiūrėti. Nuėję iki automobilio „Audi“, kuris buvo atsitrenkęs į medį, pro keleivio pusės priekinių durelių išdaužtą stiklą matė sėdintį asmenį, vairuotojo sėdynėje buvo antras asmuo. Automobilio stogas buvo stipriai įlenktas. Tie žmonės nejudėjo, buvo prispausti. Policijos pareigūnai jau buvo iškvietę pagalbą. Atvažiavo gaisrinė, greitoji pagalba. Matė, kaip iš automobilio „Audi“ ištraukė du vyriškius, kuriuos medikai gaivino, bet, kaip suprato, jų gyvybių išsaugoti nepavyko. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas buvo gyvas, sėdėjo vairuotojo sėdynėje, sukinėjo galvą, mano, kad jis buvo sąmoningas (II tomas b. l. 57-60).

Liudytojai A. V. ir M. B. – policijos pareigūnai, davė analogiškus parodymus, tai yra parodė, kad 2020-06-26 apie 01.21 val., dirbdami iš budėtojo gavo pranešimą, kad Kėdainių mieste, Basanavičiaus gatvėje, automobilį „Mercedes“, Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galimai neblaivus asmuo, o pranešėjas važiuoja iš paskos. Važiuodami nurodyta kryptimi, prie degalinės „Baltic Petroleum“, pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apsisuko ir prisiviję stabdė tarnybiniu automobiliu įjungę raudonos-mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, tačiau automobilis, įtartinai manevruodamas po kelią, važiavo toliau ir nestojo. Privažiavęs prie žiedo automobilis pristabdė, lyg norėdamas sustoti, tačiau jiems susilyginus su automobiliu, jo vairuotojas nesustojo, važiavo toliau ir įvažiavęs į žiedą jame pradėjo rodyti posūkio signalus į vieną ir į kitą pusę, pavojingai manevruoti po kelią ir žiede pasuko link Josvainių krypties, padidino greitį. Apie situaciją radijo ryšiu informavo budėtoja. Automobilis nestojo, didino greitį ir pavojingai manevravo po kelią vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ar kelkraštį, tolo nuo jų, nereagavo į švyturėlius bei garsinį signalą. Jų tarnybinio automobilio greitis tuo metu buvo apie 160 km/h. Netoli Josvainių mstl. nuo persekiojamo automobilio jie buvo atsilikę apie 400-500 metrų. Prasilenkę su iš priekio atvažiuojančiu sunkvežimiu, iš tolo pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Kaip įvyko eismo įvykis nematė, tik iš tolo pamatė dulkių kamuolį. Privažiavę prie įvykio vietos pamatė, kad į Josvainių mst., Kėdainių g. gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini) verandą yra įvažiavęs jų vytasis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje buvo prispaustas vairuotojas, kuris buvo sąmoningas, buvo prispaustos tik jo kojos. Ties Kėdainių g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) į medį buvo atsitrenkęs automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo matyti stipriai sužalotas prispaustas žmogus. Buvo iškviesta pagalba, kadangi visi eismo įvykio dalyviai buvo prispausti automobiliuose ir jie jų išlaisvinti negalėjo. Įvykio vietoje taip pat sustojo apie neblaivų vairuotoją informavęs N. S., kuris paaiškino, kad galimai neblaivų vairuotoją pastebėjo Kėdainių mieste, ties Žemaitės g., todėl pradėjo jį persekioti ir informavo policiją, nes automobilis pavojingai ir įtartinai manevravo po kelią. Iš pradžių nesuprato ar automobilis „Audi“ važiavo ar stovėjo, tik vėliau pamatė, kad dega automobilio „Audi“ priekiniai žibintai, tada suprato, kad automobilis „Mercedes Benz“, prieš įvažiuodamas į namo verandą, atsitrenkė į važiavusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio Audi buvo ištrauktas sunkiai sužalotas keleivis, kaip vėliau nustatyta M. N., kuris gaivinamas mirė GMP automobilyje. Taip pat tame pačiame automobilyje buvo rastas prispaustas miręs vairuotojas K. Ž.. Nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spidometras buvo užstrigęs ties 180 km/h greičiu. Apžiūrėjus „Mercedes Benz“ automobilį bagažinėje rasta tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų. R. K. buvo išvežtas į Kėdainių ligoninę, kur blaivumą tikrintis atsisakė. Josvainių miestelyje nedegė gatvės apšvietimas, tačiau kelio danga buvo sausa, asfaltuota (II tomas b. l. 40-43, 51-54, 66-69, 70-73).

Iš aprašytų 11 failų vaizdo įrašų, filmuotų iš policijos tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad filmavimas vyko tamsiu paros metu, girdisi įjungtas tarnybinio automobilio garsinis signalas ir pareigūno balsas, kad lengvasis automobilis nestoja. Matyti, kaip lengvasis automobilis tolsta nuo pareigūnų. Įžiūrėti automobilio markės ir valstybinių numerių negalima. Besivejant matosi priešinga kryptimi važiuojančios transporto priemonės žibintų šviesos, policijos automobilis prasilenkia su sunkiasvoriu automobiliu. Pasigirsta pareigūnės balsas, kad Josvainiuose įvyko avarija, reikia kviesti medikus. Matyti nufilmuoti sugadinti automobiliai. Aprašytuose apžiūrėtuose 12 ir 13 failų nufilmuotų BODY kamera, reikšmingos informacijos nėra, matyti padrikas filmavimas to, kas vyksta įvykio vietoje jau po įvykusio eismo įvykio (II tomas b. l. 105-106).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1524(20)/11-1688(20) nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz 180“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Audi“ galinę dalį. Šių transporto priemonių susidūrimas įvyko dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint automobilių važiavimo kryptimi. Automobilis „Mercedes Benz C 180“, judėdamas didesniu greičiu nei automobilis „Audi“, priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Audi“ galinę dalį ir po ja palindo, tokiu būdu sugniuždydamas automobilio „Audi“ galinę dalį ir deformuodamas savo priekinę dalį. Susidūrimo metu automobilių išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos tokioms. Automobilio „Audi“ kairiojo šono vidurinė dalis buvo sugniuždyta atsitrenkus į medį. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz C180“ vairuotojo R. K. veiksmai, kuomet važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse didesniu nei automobilio „Audi“ greičiu atsitrenkė į ta pačia kryptimi dešine kelio važiuojamosios dalies puse judėjusį automobilį „Audi“, dėl ko nuo smūgio automobilis „Audi“ buvo nublokštas į priekį ir į dešinę, bei atsitrenkė į medį - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (II tomas b. l. 148-156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 547/2020(02) nurodyta, kad K. Ž. mirties priežastis – politrauma. Ant jo kūno fiksuoti sužalojimai būdingi autoįvykio metu padaromiems sužalojimams. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atvejų tapo K. Ž. mirties priežastimi (II tomas b. l. 123-127).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 548/2020(02) nurodyta, kad M. N. mirties priežastis - politrauma. Ant jo kūno fiksuoti sužalojimai būdingi autoįvykio metu padaromiems sužalojimams. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atvejų tapo mano N. mirties priežastimi (II tomas b. l. 128-132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-A 3402/2020(01) nurodyta, kad R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,24 ‰ (promilės) etilo alkoholio (II tomas b. l. 138).

Iš R. K. 2020-06-26 02.28 val. medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto (II tomas, b. l. 134) matyti, kad jis gydytojui nurodė, jog vienas išgėrė 1 litrą degtinės. Nurodyta, kad R. K. sąmoningas, apie įvykį prisiminė miglotai.

Žuvusiųjų nukentėjusiųjų kraujuje ir šlapime alkoholio ar narkotinių/psichotropinių medžiagų nerasta (II tomas b. l. 141-144).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir įvykio schemoje/priede buvo apžiūrėta įvykio vieta, fiksuota/matuota įvykio aplinka, nurodyta transporto priemonių būklė, kt. Buvo apžiūrėtos ir aprašytos abi transporto priemonės, nurodyti apgadinimai, fotografuota, tame tarpe padangų stabdymo žymės. Buvo apžiūrėtas žuvęs M. N. (I tomas b. l. 19-44, 54, nuotraukos CD b. l. 57). Abi transporto priemonės papildomai buvo apžiūrėtos saugojimo aikštelėje, aprašyti transporto priemonių apgadinimai, nurodyti rasti daiktai, fotografuota (II tomas b. l. 74-104).

Automobilio Audi S4, Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (I tomas b. l. 57).

Automobilis Mercedes Benz C 180, Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-02-18 priklauso R. K. (I tomas, b. l. 58).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų/ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta ir įrodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 01.30 val., R. K., kelyje Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis, Kėdainių r., Josvainių mstl., Kėdainių gatvėje, vairavęs savo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz C 180“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto (toliau - ir p.) reikalavimą - numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidė KET 129 punkto reikalavimą - numatantį gyvenvietėse visų transporto priemonių leidžiamą važiavimo greitį ne didesnį kaip 50 km/h, pažeidė KET 126 punkto reikalavimą - numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, viršydamas leistiną greitį važiuodamas gyvenviete atsitrenkė į ta pačia eismo kryptimi dešine kelio važiuojamosios dalies puse važiavusio automobilio “Audi S4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) galinę dalį, po ko nuo smūgio automobilis „Audi S4“ buvo nublokštas į priekį ir į dešinę, bei atsitrenkė į medį, dėl ko eismo įvykio metu žuvo automobilį „Audi S4“ vairavęs K. Ž. ir jo keleivis M. N..

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, važiuodamas gyvenvietėje viršijo leistiną greitį - žino, kad po įvykio jo automobilyje sustojęs spidometras rodė 180 km/h greitį, nesilaikė tokio atstumo iki kitos - nukentėjusiųjų transporto priemonės, kad savo vairuojamą transporto priemonę galėtų sustabdyti, nukentėjusiųjų automobilio nematė, nes į priekį nežiūrėjo, per galinio matymo veidrodėlį stebėjo jį besivijusius policijos pareigūnus, dėl ko sukėlė eismo įvykį - trenkėsi į priešais važiavusią nukentėjusiųjų transporto priemonę, dėl ko žuvo joje važiavę du žmonės.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra liudytojų N. S., A. V. ir M. B. parodymai, kad kaltinamasis automobiliu važiavo pavojingai kelyje manevruodamas, stabdomas nesustojo, padidinęs greitį šalinosi, gyvenvietėje sukėlė eismo įvykį, kad kaltinamojo automobilio spidometras įvykio vietoje buvo užstrigęs ties 180 km/h greičiu, kad nuvežtas į ligoninę kaltinamasis pradžioje atsisakė tikrintis blaivumą; ir rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausi yra teismo medicinos specialisto išvados, kurios patvirtina, kad nukentėjusieji žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kad kaltinamojo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,24 ‰ (promilės) etilo alkoholio, taip pat įrodo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis, važiavęs didesniu greičiu nei nukentėjusiojo vairuotas automobilis, priekine dalimi trenkėsi į ta pačia eismo kryptimi važiavusio nukentėjusiojo automobilio galinę dalį, dėl ko nukentėjusiųjų automobilis buvo nublokštas bei atsitrenkė į medį - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje nukentėjusiojo vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti, nėra.

Taigi byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytus KET 14., 126. ir 129. punktų reikalavimus. Šiuo atveju kilusius padarinius – kaltinamojo sukeltą eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės, tiesiogiai sąlygojo kaltinamojo vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršytas leistinas greitis, saugaus atstumo nesilaikymas, tai yra kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Byloje buvo nustatyta, kad kaltinamojo sukeltą autoįvykį sąlygojo ypač grubūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, tai yra sunkus neblaivumas, žymiai viršytas leistinas greitis, neatidumas, sąlygojęs negalėjimą automobilio valdyti laikantis saugaus atstumo, todėl kaltinamojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, vertintina kaip pavojinga.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaip vairuotojas privalėdamas žinoti ir žinodamas Kelių eismo taisykles, turėdamas pakankamą vairavimo patirtį, neblaivus išvažiavęs pasivažinėti, nestojęs buvus aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, stipriai padidinęs automobilio - padidinto pavojaus šaltinio greitį, bėgęs nuo policijos pareigūnų, dideliu greičiu įvažiavęs į miestelį, privalėjo suvokti ir suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, tačiau nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo nakties metu važiuojant per miestelį gali atsirasti ypač sunkūs padariniai, todėl nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo du žmonės.

Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas esant neblaiviam, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis buvo/yra laikinai sulaikytas/suimtas bei suėmimas pratęstas - nuo 2020-06-26.

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau neteistas kaltinamasis padarė, nors ir neatsargų, tačiau sunkų nusikaltimą, turi ryšių užsienyje, nes yra ne ES užsienio valstybės pilietis, laisvėje nebeturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iki sulaikymo negyvenęs deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, Lietuvoje nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, šioje byloje nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, darytina išvada, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nuosprendžio įvykdymo (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 7 dalis), todėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, išliekant galioti suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kuriais siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje nukentėjusieji buvo pareiškę tokius civilinius ieškinius/patikslintus civilinius ieškinius (1 t., b. l. 142-154, 159-188; 4 t., b. l. 26-31, 53-63, 97-104), kuriuose prašė priteisti:

1. L. P. (žuvusio M. N. mama): 1792,53 Eur turtinę ir 35000 neturtinę žalą;

2. L. N. (žuvusiojo močiutė): 20000 Eur neturtinę žalą;

3. L. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. (žuvusiojo brolis): 25000 Eur neturtinę žalą;

4. D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. (žuvusiojo sesuo): 25000 Eur neturtinę žalą;

5. V. Ž. (žuvusiojo K. Ž. mama): 8485,93 Eur turtinę ir 35000 Eur neturtinę žalą;

6. S. Ž. (žuvusiojo tėvas): 3500 Eur turtinę ir 35000 Eur neturtinę žalą;

7. A. Ž. (žuvusiojo sesuo): 1603,06 Eur turtinę ir 25000 Eur neturtinę žalą.

Civilinis atsakovas draudimo įmonė Ergo Insurance SE nukentėjusiesiems atlygino/neatlygino tokią žalą (1 t., b. l. 194-200; 2 t., b. l. 1-14; 4 t., b. l. 5-24, 32-40, 106-111):

1. L. P.: atlygino 1444,54 Eur turtinę (neatlygino 312 Eur, nes buvo gauta laidojimo pašalpa, ir neatlygino 36,18 Eur už pirktą alkoholį) ir 15000 Eur neturtinę žalą (neatlygino 20000 Eur neturtinę žalą);

2. L. N. neturtinės žalos neatlygino (20000 Eur);

3. L. N. neturtinės žalos neatlygino (25000 Eur);

4. D. N. neturtinės žalos neatlygino (25000 Eur);

5. V. Ž.: atlygino 8110,92 Eur turtinę (neatlygino 312 Eur, nes buvo gauta laidojimo pašalpa, ir neatlygino 58,61 Eur už notaro paslaugas) ir 15000 Eur neturtinę žalą (neatlygino 20000 Eur neturtinės žalos);

6. S. Ž.: atlygino 3000 Eur turtinę (neatlygino 500 Eur - už sugadintą automobilį) ir 15000 Eur neturtinę žalą (neatlygino 20000 Eur neturtinės žalos);

7. A. Ž.: atlygino 1603,06 Eur turtinę žalą, neturtinės žalos neatlygino (25000 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nukentėjusieji/jų atstovas prašė priteisti tokius galutinius civilinius ieškinius:

1. L. P.: atsisakė nuo ieškinio reikalavimo priteisti draudimo įmonės neatlygintą turtinę žalą, tai yra 312 Eur laidojimo pašalpą ir 36,18 Eur už laidotuvių metu pirktą alkoholį, prašė priteisti likusią neatlygintą neturtinę žalą – 20000 Eur;

2. L. N.: prašė priteisti visiškai neatlygintą neturtinę žalą – 20000 Eur;

3. L. N., atstovaujamas L. P., prašė priteisti visiškai neatlygintą neturtinę žalą – 25000 Eur;

4. D. N., atstovaujama L. P., prašė priteisti visiškai neatlygintą neturtinę žalą – 25000 Eur;

5. V. Ž.: atsisakė nuo ieškinio reikalavimo priteisti draudimo įmonės neatlygintą 312 Eur turtinę žalą, nes buvo išmokėta laidojimo pašalpa, tačiau prašė priteisti likusią neatlygintą turtinę žalą už notaro paslaugas – 58,61 Eur, ir likusią neatlygintą neturtinę žalą – 20000 Eur;

6. S. Ž.: atsisakė nuo ieškinio reikalavimo priteisti draudimo įmonės neatlygintą 500 Eur turtinę žalą už sugadintą automobilį, prašė priteisti likusią neatlygintą neturtinę žalą – 20000 Eur;

7. A. Ž. prašė priteisti visiškai neatlygintą neturtinę žalą – 25000 Eur.

Dėl turtinės žalos.

Draudimo įmonė atlygino nukentėjusiųjų prašytą turtinę žalą, nukentėjusieji likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginti nebeprašė, ieškininių reikalavimų dalyje atsisakė, išskyrus V. Ž., kuriai draudimo įmonė atsisakė atlygtini 58,61 Eur turtinę žalą už notaro paslaugas.

, atstovaujama atstovo advokato, pareiškė, kad paminėtą 58,61 Eur turtinę žalą prašo priteisti.

Nors atsisakydama atlyginti turtinę žalą už notaro paslaugas draudimo bendrovė nurodė, kad nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, už ką notarui buvo sumokėta, nukentėjusioji V. Ž./jos atstovas nurodė, kad 58,61 Eur buvo sumokėti už žuvusio sūnaus palikimo priėmimą.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, atstovaujamiems atstovo advokato, atsisakius nuo ieškinių reikalavimo atlyginti likusią civilinio atsakovo draudimo įmonės neatlygintą turtinę žalą, tai yra L. P. viso 348,18 Eur, V. Ž. 312 Eur ir S. Ž. 500 Eur turtinę žalą, procesą šiose civilinių ieškinių dalyse nutraukti.

Dėl neturtinės žalos.

Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji prašė priteisti neturtinę žalą ir argumentavo.

Žuvusiojo M. N. mama L. P., kuri atstovauja ir nepilnamečius nukentėjusiuosius L. N. ir D. N. – žuvusiojo brolį ir seserį, nurodė, kad ji turėjo labai artimus ir šiltus santykius su pirmagimiu sūnumi M. N., kartu gyveno. Jos sutuoktinis – M. tėvas, žuvo avarijoje, kai ji laukėsi M. Sūnaus netektis sugriovė jos gyvenimą, ateities planus, iki šiol ji negali atsigauti. Dėl pirmagimio sūnaus žūties ji patyrė psichologinę traumą, patiria emocijų kaitą, nerimą, tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Dėl psichologinės traumos jai sunku suvaldyti emocijas prisiminus sūnų, ji kasdien galvoja apie beprasmę sūnaus, baigusio (duomenys neskelbtini) klasę, gerai besimokiusio, planavusio studijuoti, žūtį. Nuolat vartoja raminamuosius vaistus, negali nei valgyti, nei miegoti, nieko negali. Turi dar du mažamečius vaikus L. N. ir D. N., kurių tėvas kitas. Sūnui (duomenys neskelbtini), o dukrai (duomenys neskelbtini) metai. Tarp jų ir M. buvo labai artimas ryšys. Mažoji mažiau ką supranta, bet vyresnysis verkia, net pražilo iš streso. Jai tenka kartais duoti vaikams nakčiai vaistų. Vaikų emocinė būklė prasta. Staigi vyresniojo brolio netektis turėjo ir neabejotinai turės ateityje didelę įtaką nepilnamečių raidai, sutrikdė jų visavertę emocinę ir socialinę raidą, bazinį saugumą, apsunkino gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis. Žinia apie brolio mirtį buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimą, išgąstį, pasimetimą, liūdesį. L. N. ir D. N. neteko jiems svarbaus žmogaus, galimybės patirti brolišką rūpestį bei padrąsinimą, kurio labai reikia tokio amžiaus vaikams. M. N. su broliu ir sese labai bendravo. Jiems dabar labai sunku. Žuvęs brolis veždavo juos maudytis, kartu eidavo į stadioną ir pan. Vyresnėlis visur mato žuvusį brolį, net namuose bijo būti kambaryje vienas, nes jų kambariai buvo vienas prieš kitą. Mažajai gal kažkiek lengviau, nes mažiau supranta.

Žuvusiojo M. N. močiutė L. N. nurodė, kad ji turėjo su anūku M. N. itin glaudų tarpusavio ryšį, nes nuo gimimo kartu gyveno, jį augino, vedė į mokyklą. Anūkas jai skyrė labai daug dėmesio, padėdavo atlikti įvairius buities darbus, buvo parama ir paguoda sunkiais gyvenimo atvejais. Kuomet jo mama dirbdavo, ji su seneliu ir augino anūką. Seneliui dėl ligos tapus paralyžiuotam ir gulint patale, anūkas 7 metus padėjo jį slaugyti, visą laiką buvo prie jo, ir pakeldavo, ir pasodindavo, viską darė anūkas, buvo vienintelis stiprus vyras namuose, buvo visų jų pagalbininkas. Senelis mirė (duomenys neskelbtini). Dėl anūko žūties iš esmės pasikeitė jos gyvenimas, ji negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, patirti išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos jos psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Po įvykio susirgo depresija, geria vaistus, anksčiau tokių vaistų niekada negėrė. Taip pat geria vaistus nuo nemigos. Po šio įvykio sutriko ir širdies ritmas, nors iki įvykio jautėsi gerai, negalint atstatyti ritmo reikia gulti į ligoninę. Anūkas prižiūrėdavo ir savo jaunesniuosius brolį ir seserį, kuriems dabar taip pat labai sunku. Vyresnėlis visur mato M., bijo būti namuose, bijo būti savo kambaryje, nes jo ir M. kambariai buvo šalia, labai pergyvena dėl brolio žūties. Mažoji mažiau supranta.

Žuvusiojo K. Ž. mama V. Ž. nurodė, jog turėjo labai artimus ir šiltus santykius su sūnumi, kasdien bendraudavo telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, dalydavosi džiaugsmu ir skausmu. Žinia apie netikėtą ir tragišką sūnaus žūtį sukėlė didelį sukrėtimą bei pasimetimą, kadangi žinia ją pasiekė būnant toli nuo Lietuvos, (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos psichologinės traumos iki šiol negali atsigauti, patiria emocijų kaitą, nerimą, tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Jai sunku suvaldyti emocijas prisiminus sūnų, ji kasdien galvoja apie beprasmę jauno žmogaus žūtį.

Žuvusiojo K. Ž. tėvas S. Ž. nurodė, kad sūnaus netektis jį labai sukrėtė, nes su sūnumi turėjo pagarbius ir artimus tarpusavio santykius, grįžęs į Lietuvą sūnus jam daug padėdavo, remontavo namus. Dėl sūnaus netekties ir patirto streso paūmėjo jo ligos.

Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu žuvusiojo K. Ž. sesuo A. Ž. nurodė, kad su mirusiuoju K. Ž. turėjo itin glaudų tarpusavio ryšį. Ji neteko ne tik brolio, bet ir draugo. K. buvo jos vienintelis brolis, daugiau brolių ar seserų neturi. Būdama Lietuvoje visada gyveno vienuose namuose su broliu. Kartu gyveno ir tuo laiku, kai abu gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo toje pačioje įstaigoje, bendraudavo kasdien, kartu keliavo, visur buvo kartu, buvo lyg geriausi draugai, nebuvo nei dienos, kad nesusisiektų. Broliui išvykus į Lietuvą, kasdien su juo palaikydavo ryšį telekomunikacijų priemonėmis. Su broliu vėl planavo važiuoti į (duomenys neskelbtini) kartu dirbti. Dėl įvykusios tragedijos ir brolio žūties iš esmės pasikeitė jos gyvenimas, ji negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nepasitikėjimo kitais asmenimis. Patirti išgyvenimai turėjo įtakos jos psichikos būklei bei fizinei sveikatai. Iš įpročio kiekvieną vakarą tikrina telefoną ar nėra žinučių. Stengiasi žiūrėti įrašus, kad nepamirštų brolio, labai bijo užmiršti jo veido bruožus, juokus. Dažnai skaito susirašinėjimus. Kartais sunkiai miega. Dažnai šneka su tėčiu ir mama. Mama kartais jaučia širdies permušimus, sunkiai užmiega, jos tėvams labai sunku.

Civilinė atsakovė – draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad pripažįsta tik žuvusiųjų tėvų neturtinės žalos dalies atlyginimą, žuvusiųjų tėvams pervedė po 15 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą. Siekiant didesnių neturtinės žalos sumų priteisimo, turi būti pagrįsti objektyviais įrodymais civiliniuose ieškiniuose pateikti argumentai. Tuo tarpu likusių nukentėjusiųjų, t. y. M. N. senelės L. N., brolio L. N. ir sesers D. N. bei K. Ž. sesers A. Ž. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta. Nurodė, kad neigiamus išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti turtinę žalą. Broliams seserims, seneliams, vaikaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio prašo atsižvelgti ir į teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad netikėtai ir tragiškai žuvus jauno amžiaus sūnums nukentėjusieji tėvai V. Ž., S. Ž. ir L. P. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, dėl netikėtos sūnų netekties buvo pažeisti jų lūkesčiai, kuriuos jie siejo su savo vaikų ateitimi bei parama patiems sulaukus garbaus amžiaus. Sukeltos pasekmės – dviejų jaunų žmonių mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis. L. P. gyveno kartu su sūnumi M. N., V. Ž. kasdien bendraudavo su savo sūnumi K. Ž., kuris būdamas Lietuvoje gyveno su tėvu S. Ž.. Nekyla abejonių, kad žuvusieji su tėvais turėjo itin artimus santykius. Nors byloje nėra jokių įrodymų apie civilinių ieškovų sveikatos pablogėjimą, depresiją ar pan., priimtini ir laikytini pagrįstais nukentėjusiųjų paaiškinimai apie išgyventą netektį, nerimą, sutrikusį miegą, pablogėjusią sveikatą ir kitus dvasinius išgyvenimus, dėl ko jiems tenka vartoti vaistus. Šias aplinkybes patvirtina ir A. Ž. bei L. N. parodymai teisiamojo posėdžio metu. Tėvams netekus vaikų, jų patiriami neigiami neturtiniai padariniai teismui yra visiškai akivaizdūs. Teismo vertinimu, žuvusiųjų tėvams patyrus iš esmės vienodai sunkius emocinius neigiamus padarinius, jų neturtinės žalos dydis neturi būti diferencijuojamas. Tą iš esmės pripažino ir draudimo įmonė, nukentėjusiesiems žuvusiųjų tėvams išmokėjusi vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamajam R. K. priklausantys daiktai, nurodyti išimtų daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 74–79): vyriška rankinė; (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mokymosi baigimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); atverčiama piniginė; fotonuotraukos su veido vaizdu (2 vienetai); taksi vizitinė kortelė; dublikato pažymėjimas (vienas lapas); medicininė kortelė; leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini); draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis; pažymos apie išmokas; kortelės (2 vienetai) – „Vigoda“ ir „Noriu“ Nr. (duomenys neskelbtini); Iki „Premija“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Drogo“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Euro vaistinė“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); Maximos „Ačiū“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); Visa kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); 20 eurų kupiūra Nr. UD441433952; 5 eurų kupiūra Nr. YA4345613549; 200 grivinų (2 vienetai) Nr. 4892535 ir Nr. 1177640; 50 grivinų Nr. 6015428; 20 grivinų Nr. 5495044; 10 grivinų Nr. 3233177; 5 grivinos (10 vienetų) Nr. 3588449, Nr. 5654087, Nr. 31201201, Nr. 7547302, Nr. 1764752, Nr. 4906238, Nr. 10800848, Nr. 8765626, Nr. 1054772, Nr. 1964314; 2 grivinos (3 vienetai) Nr. 8576338, Nr. 3595139, Nr. 4237687; 1 grivina (6 vienetai) Nr. 6324460, Nr. 2609606, Nr. 1166082, Nr. 5108511, Nr. 8700464, Nr. 3476210; Monetos „1“, „2“, 3“ (3 vienetai), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje (toliau ir Kauno AVPK KPV NVETS) (2020-09-29 kvitas Nr. 0042440, 2 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. K., įpareigojant saugotoją - Kauno AVPK KPV NVETS nurodytus daiktus perduoti įkalinimo įstaigos, kurioje kaltinamasis atliks bausmę, administracijai.

Vokas su kaltinamojo R. K. daiktais, paimtais asmens kratos metu (2 t., b. l. 175), tai yra: 2,55 Eur, balto metalo grandinėlė su pakabuku, akiniai, žiebtuvėlis, automobilio kvapukas, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje (2020-10-05 kvitas Nr. 0042441), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. K., įpareigojant saugotoją - Kauno AVPK KPV NVETS nurodytus daiktus perduoti įkalinimo įstaigos, kurioje kaltinamasis atliks bausmę, administracijai.