- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- II-328-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01272-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Advokatai
- Dovilė Užkurėnė
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną atsisakyta pradėti, S. M.,
nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. Č., jo atstovei advokato padėjėjai Dovilės Užkurėnės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokato padėjėjos Dovilės Užkurėnės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Arturo Kulbackio (Artur Kulbackij) 2018 m. gegužės 3 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Arturas Kulbackis 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu nutarė S. M. atžvilgiu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. apie 16.29 val. (duomenys neskelbtini), pasak pareiškėjo R. Č., jo kaimynas S. M. apgadino namo laiptinės tambūre esančias medines duris, dėl ko jos nukrito nuo vyrių. Remiantis pateiktu vaizdo įrašu, jame nėra matyti minėtas laiptinės tambūras ir jame esančios medinės durys. Taip pat pareiškėjas pats nematė durų apgadinimo fakto, dėl ko tikslinga S. M. atžvilgiu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (b. l. 5, 40).
Šalies argumentai
R. Č. pareiškime nurodyta, kad šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)) apie 16.00 val. Kaimynas L. B. pakvietė padėti uždėti laiptinės antrųjų durų kojelę. Jie taip ir padarė. Po kelių minučių pastebėjo einantį S. M. gyvenantį (duomenys neskelbtini). Buvo girdimas medienos trenksmas, smūgiai. Išėjus į laiptinę pastebėjo, kad yra sugadintos laiptinės antrosios durys bei pirmųjų durų atraminė kojelė. Po išgirsto triukšmo jis išėjo laiptinę, girdėjo, kad kaimynas S. M. jau buvo kitame aukšte ir sparčiai užsidarė savo bute. Daugiabutį administruoja „Antakalnio būstas“. Visa tai gali patvirtinti kaimynas L. B., kuris taip pat buvo įvykio eigoje (b. l. 10).
Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėjo R. Č. atstovė advokato padėjėja Dovilė Užkurėnė pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo teiseną S. M. atžvilgiu. Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra absoliučiai nemotyvuotas, nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas netinkamai įvertinus visas aplinkybes. Pareiškėjo atstovės teigimu, nutarime melagingai nurodoma, kad pareiškėjas nematė durų apgadinimo fakto, nes pareiškėjas išgirdo trenksmą, tada priėjęs prie durų, pro akutę pamatė, kad prie laiptinės tambūro durų stovi kaimynas S. M., kuris nedelsiant nubėgo nuo durų. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo apklaustas liudytojas L. B., kuris gali patvirtinti šias aplinkybes (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir nurodė, jog institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. S. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, kadangi medžiagos tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad S. M. tyčia sugadino svetimą turtą. Negauta svarių įrodymų ar liudininkų, galinčių patvirtinti ar suteikti vertingos informacijos dėl įvykio, o kilę prieštaravimai yra traktuojami pažeidėjo naudai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriuje R. Č. 2018 m. balandžio 16 d. pareiškimo nagrinėjimo metu buvo apklausti visi galimi liudytojai, išnaudotos visos priemonės ir būdai medžiagoje atlikti visapusišką ir objektyvų tyrimą bei priimti logišką procesinį sprendimą. Kylančios konfliktinės situacijos tarp minėtų kaimynų yra labai dažnos (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nepradėta, S. M. paaiškino, jog buvo toks atvejis, kai jis ėjo traukė rankeną ir durys pradėjo kristi ant jo, šiek tiek sutrenkė galvą. Jis prirėmė prie sienos tas duris ir lipo laiptais aukščiau. Iš 7 buto, kur gyvena Č. išbėgo L. B. ir rėkė ne savo balsu, neva jis sugadino duris. Jie iškvietė policiją, jis nesivėlė su jais į konfliktą ir nuėjo. Išėjo iš 11 buto kaimynai, pradėjo B. raminti. Gadina jas Č. ir Č., velia pastoviai į konfliktus, auklėja su kumščiais. Durys buvo nuo vyrių nukeltos ir pastatytos, jos kristi pradėjo ant jo, durys yra sunkios, gal 80 kg. Jis buvo visą dieną darže, nežino, kas su tomis durimis buvo, žmona ėjo prieš jį gal 10 minučių ir viskas buvo tvarkoje. Turbūt Č. su B. nukėlė tas duris, jam tokia provokacija. Durys nebuvo remontuojamos, prieš tai buvo remontuotos. Jis nesivelia į konfliktus, bet Č. yra vartojęs fizinį smurtą jo atžvilgiu. Jis jokių reikalų su juo neturi ir nenori turėti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad viskas buvo išdėstyta, mano, kad nėra fakto, jog būtent S. M. apgadino duris. Nemato pagrindo, dėl kurio jis turi būti nubaustas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nors pareiškėjo atstovė ir nurodo, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą nesiaiškino visų pareiškimo aplinkybių bei netinkamai jas įvertino, tačiau su tuo teismas nesutinka, kadangi iš byloje esančių surinktų duomenų bei paties nutarimo matyti, kad tikrinant galimai padaryto nusižengimo aplinkybes buvo patikti visi reikiami veiksmai įrodymams surinkti. Gauti duomenys buvo aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas nei padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, ar pripažinti, kad jų sprendime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. Skunde pateikiami samprotavimai apie netinkamą įrodymų pakankamumo vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.
ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nei pareiškėjas R. Č. nei jo nurodytas liudytojais L. B. nematė durų sugadinimo fakto. Abu asmenys teigė girdėję trenksmą ir tai, kad matė laiptais kylantį S. M.. Taigi skunde nurodytas argumentas, kad R. Č. matė kaip buvo sugadintos laiptinės durys yra neteisingas. Be to, nepagrįstas ir skunde nurodytas teiginys, kad nebuvo apklaustas liudytojas L. B., nes byloje yra jo apklausos protokolas (b. l. 24). Pažymėtina, kad minėtas liudytojas apklausos metu nurodė, kad nežino, kas sulaužė duris, tik pasakė, kad matė nueinantį kaimyną S. M.. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose durų sugadinimo faktas taip pat nėra užfiksuotas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad buvo filmuojama prie mano esantis automobilių stovėjimo aikštelė, o ne laiptinė, kurioje neva buvo padarytas administracinis nusižengimas (b. l. 32). Pažymėtina, kad skunde nėra nurodyta kokie kiti papildomi veiksmai turėjo ar galėjo būti atlikti siekiant atskleisti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl nepagrįstu laikytinas skunde nurodytas argumentas, kad nebuvo imtasi visų galimų ir reikiamų procesinių veiksmų.
Šiuo atveju nėra surinkta pakankamai konkrečių duomenų leidžiančių teigti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje, o jį padarė S. M.. Tiek institucijai nagrinėjant pareiškimą, tiek nagrinėjant skundą teisme, nebuvo gauta neginčijamų įrodymų, kad S. M. būtų tyčia sugadinęs svetimą turtą. Skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti S. M. kaltę padarius turto sugadinimą ar sunaikinimą pagal ANK 115 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjui yra nepalankus, nesuteikia pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes nutarimą priėmusi institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo S. M. veiksmuose, kurių skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Teismas nemato jokių galimybių gauti objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, ar S. M. apgadino duris, ar jis padarė kitus veiksmus, kurie galėtų užtraukti administracinę atsakomybę. Taigi susidariusioje situacijoje visi neaiškumai yra vertintini S. M. naudai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo atstovės skundas netenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Arturo Kulbackio 2018 m. gegužės 3 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. Č. atstovės advokato padėjėjos Dovilės Užkurėnės skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Arturo Kulbackio (Artur Kulbackij) 2018 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.