- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1718-590/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- S. Č.
- Ieškovas
- N. Č.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo – „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo – „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš tėvo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų V. Č. ir D. Č. gyvenamąją vietą su motina; įpareigoti atsakovą S. Č. gyventi skyriumi nuo ieškovės. Nurodė, kad atsakovas ieškovei grasina fiziniu susidorojimu, turi ginklą, manipuliuoja vaikais, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, vaikų priežiūra ir auginimu rūpinasi viena ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 nutartimi ieškovės N. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. Č. nepilnamečiams vaikams V. Č. ir D. Č. laikiną išlaikymą kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai N. Č.; nustatė nepilnamečių vaikų V. Č. ir D. Č. laikiną gyvenamąją vietą su motina N. Č.; likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 1000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti iš tėvo priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, kuri tinkamai prižiūri savo nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad tarp vaikų ir motinos yra susiklostęs artimas ryšys, šalių nepilnamečių vaikų V. Č. ir D. Č. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovo gyventi skyrium, bus pažeidžiami ar nukentės ieškovės ar nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą S. Č. gyventi skyrium nuo ieškovės netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas S. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai. Nurodo, kad teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove N. Č., nenustatė faktinio tokios priemonės skyrimo pagrindo – atsakovo netinkamos įtakos nepilnamečiams vaikams bei būtinumo apsaugoti vaikus nuo atsakovo. Įrodymų dėl šių aplinkybių ieškovė nepateikė, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Pažymi, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nuo 2009-12-09 iki šiol yra su vaikais, tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovė, sąmoningai siekdama suklaidinti teismą, nurodė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo tėvai. Todėl visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas teismo nutarties motyvas nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kai abu tėvai gyvena kartu, kartu rūpinasi vaikais ir jų buitimi. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje teigdama, jog neva atsakovas moka tik už komunalines paslaugas, nutyli aplinkybes, jog atsakovas moka ir už vaikų išlaikymą bei būrelius, perka maistą, moka komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi ne tik šalių nepilnamečiai vaikai, bet ir pati ieškovė. Todėl ieškovės ir teismo teiginiai dėl didesnio ieškovės rūpinimosi vaikais yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad atsakovas nevengia išlaikyti savo vaikų, taip pat jais atitinkamai rūpinasi ir neketina išsikraustyti iš savo namų. Pažymi, jog už 2014 m. vasario mėnesį atsakovas išleido sūnaus D. ir dukters V. išlaikymui ne ką mažiau nei pati ieškovė. Tad teismo teiginys dėl tariamo atsakovo nesirūpinimo vaikais yra visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog teismas be teisinio pagrindo atsakovui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kadangi atsakovas tinkamai rūpinosi savo atžalomis ir iki tokių teismo sankcijų paskyrimo, todėl šiuo atveju tokių laikinųjų priemonių taikymas atsakovui yra visiškai betikslis.
Atsiliepimas
Ieškovė N. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina proceso metu, negali būti panaikintos dėl to, kad atsakovas visada gali pakeisti gyvenamąją vietą (nes nuosavybės teise turi kitas gyvenamas patalpas), be to, atsakovas tinkamai neužtikrintų esminės vaiko ir motinos teisės – bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė, kaip vaikų motina, nuolat tinkamai ir visapusiškai prižiūri, augina, ugdo ir auklėja vaikus, išskirtinai viena prižiūri jų sveikatos būklę, todėl jokių melagingų aplinkybių ieškovė, pateikdama teismui prašymą, nenurodė. Manipuliavimas vaikais, tėčio agresyvus elgesys mamos, bendraklasių atžvilgiu, policijos kvietimas mamai, vaikų atskyrimas gali vaikams sukelti ilgalaikes psichologines traumas ir neigiamas pasekmes jų psichologinei raidai. Pažymi, jog atsakovas neginčija vaikams priteistos laikino išlaikymo sumos kaip nepagrįstos, neįrodinėja, jog jis negali teikti vaikams minimalaus išlaikymo, iš viso nepateikia duomenų apie savo gaunamas pajamas. Atsakovas dirba, turi pastovias pajamas, yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl priteistas minimalus išlaikymas vaikams jam nesukelia jokių finansinių problemų. Pateikti elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovas žino, jog vaikų pilnaverčiam išlaikymui reikalinga ženkliai didesnė suma ir tėvai geba ją skirti. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas bendrauja su vaikais, turi papildomų išlaidų, buvo laikinai prašoma priteisti tik minimalų išlaikymą ir teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų interesus, tenkino prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, jog ieškovė N. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo S. Č. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekviena po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų V. Č. ir D. Č. gyvenamąją vietą su motina; įpareigoti atsakovą S. Č. gyventi skyrium nuo ieškovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. Č. nepilnamečiams vaikams V. Č. ir D. Č. laikiną išlaikymą kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina N. Č.; likusioje dalyje prašymą atmetė. Atsakovas S. Č., nesutikdamas su minėta 2014-05-27 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Tokiu atveju, teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nuo 2009-12-09 iki šiol yra su vaikais, tuo pačiu adresu – Jundos g., 46, Vilniuje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kai abu tėvai gyvena kartu, kartu rūpinasi vaikais ir jų buitimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šioje byloje sprendžiant tokį socialiai reikšmingą klausimą kaip laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, turi būti įvertintos visos teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, turi būti užtikrinti, visų pirma, prioritetiniais laikomi šalių nepilnamečių vaikų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių, t. y. ieškovės ir atsakovo, santykiai yra konfliktiški, todėl siekiant užkirsti kelią bet kokiems šalių nesutarimams ir ginčams dėl vaikų V. Č. ir D. Č. laikinos gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, tuo atveju, jei šalys nuspręstų gyventi skyrium ir pan., bei apsaugoti vaikus nuo dar didesnio traumavimo, teismas turėjo pagrindą taikyti CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su vienų iš tėvų – šiuo atveju su vaikų motina ieškove N. Č.. Byloje nėra duomenų, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus.
Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad teismas be teisinio pagrindo atsakovui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kadangi atsakovas tinkamai rūpinosi savo atžalomis ir iki tokių teismo sankcijų paskyrimo, todėl šiuo atveju tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui yra visiškai betikslis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, jog CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio (pastovaus) išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo pusės. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo 2014-05-27 nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus mokėti priteisto dydžio laikiną išlaikymą savo vaikams. Laikino išlaikymo priteisimas šiuo atveju užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo S. Č. nepilnamečiams vaikams V. Č. ir D. Č. laikiną išlaikymą kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.