- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2-103-901/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08179-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- BUAB „ARUMBA“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo BUAB „ARUMBA“ bankroto administratoriaus UAB „TYTUS“ atstovei advokato padėjėjai S. V.-G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ARUMBA“ ieškinį atsakovei A. J. dėl piniginės prievolės priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „ARUMBA“ prašo priteisti iš atsakovės A. J. 4699,99 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. BUAB „ARUMBA“ bankroto administratorius UAB „TYTUS“ ieškinyje nurodė, kad bankroto administratorius įvertinęs ieškovo finansinius dokumentus ir nustatęs, kad atsakovė A. J. pagal PVM sąskaitą faktūrą LAR Nr. 00000906 įsigijo langų bei palangių, tačiau už įsigytas prekes neatsiskaitė, sutinkamai su LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis jis kreipėsi į teismą dėl skolos už minėtas prekes priteisimo. Ieškovas vykdė gana plačią ekonominę veiklą. Viena iš veiklos rūšių - plastikinių gaminių gamyba, mažmeninė prekyba. Ieškovui vykdant savo įprastą ūkinę veiklą, 2008-12-12 su atsakove sudarė sandorį dėl langų bei palangių pirkimo – pardavimo, atsakovei yra parduoti 5 plastikiniai langai ir 5 palangės už bendrą 4699,99 Lt kainą. Nors rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau sandorio sudarymą patvirtina PVM sąskaita faktūra LAR Nr. 00000906. Nepaisant to, kad atsakovė gavo paslaugas iš UAB „Danvytas", ji taip pat turėjo teisę kreiptis į BUAB „Arumba" bei užsakyti prekes iš šios bendrovės, ką, ieškovo teigimu, ji ir atliko (b.l.26). Ieškiniu reikalaujama skolos priteisimo, o ne žalos atlyginimo. Kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, ieškovas, jo atstovės teigimu, nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Posėdžių metu savo reikalavimus palaikė.
Atsakovė A. J. tiek procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovu BUAB „ARUMBA“ niekada jokių reikalų neturėjo, ji net nežinojo, kad tokia bendrovė egzistuoja (b.l.18,34-35). Atsakovė 2008-09-17 sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Danvytas“ dėl 5 langų pagaminimo už 3750 Lt. 2008 m. gruodžio mėnesį šios bendrovės darbuotojai jai sumontavo 5 didelius langus ir dar papildomai užsakytus 3 mažus langus už 1200 Lt. Kaip buvo numatyta sutartyje sumokėjo 1000 Lt avansą, o likusius 3950 Lt (1000 Lietuvos litais ir 700 Didžiosios Britanijos svarų sterlingais) asmeniškai sumokėjo UAB „Danvytas“ direktoriui V. B. (b.l.18,58). Langai buvo dedami į jos namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad 2007-2009 metais dirbo užsienyje (UK). Po langų sumontavimo jai grįžus į Lietuvą, ji V. B. sumokėjo visus pinigus už langus. Jos namus prižiūrėjo E. B., kuri matė, kaip ieškovė V. B. atidavė likusius pinigus. Tris metus jos niekas neieškojo, nesiuntė jokio priminimo, kad skolinga, niekas neskambino. Nurodo, kad ieškovo pateikta 2008-12-12 PVM sąskaita - faktūra Nr. 00000908 (ieškinyje minimas kitas faktūros numeris) ir pateiktas 2009-11-09 Pinigų priėmimo kvitas Nr. 8904095 yra niekiniai dokumentai ir jokios įrodomosios galios neturi, nes yra surašyti vienašališkai paties ieškovo, juose nėra atsakovės parašų, faktūroje visai nėra parašų, o ant kvito tik ieškovo buvusio darbuotojo parašas. Nesutinka su ieškovo tvirtinimu, kad jis iš jos reikalauja ne žalos atlyginimo, bet skolos priteisimo, todėl ieškovo reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Posėdžių metu savo atsikirtimus palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. Statybos rangos sutartimi UAB „Danvytas“ įsipareigojo užsakovei A. J. pagal parengtą sąmatą pagaminti 5 plastikinius langus, vidaus ir išorės palanges, adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 3750 Lt medžiagų ir darbų kainą, numatant 1000 Lt avansą (Sutarties 1.1 p. - 2.2 p., 3.1p., b.l.20-21).A. J. 2008-09-17 sumokėjo grynais minėtai bendrovei 1000 Lt avansą (b.l.22). Minėta sutartis galiojanti, nebuvo nuginčyta. Atsakovės teiginius, kad jai būnant užsienyje 2008 m. gruodžio mėnesį šios bendrovės darbuotojai atsakovei sumontavo 5 didelius langus ir dar papildomai užsakytus 3 mažus langus už 1200 Lt ir kad atsakovė pilnai atsiskaitė su langus montavusios UAB „Danvytas“ direktoriumi patvirtino liudytojai E. B., kuri prižiūrėjo atsakovės namus šiai būnant užsienyje, bei langus atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), montavęs UAB „Danvytas“ darbuotojas V. L. (b.l.28,46-50,59).
Nenustatyta, kad atsakovė būtų sudariusi su ieškovu raštu ar žodžiu kokią sutartį, kad nebuvo rašytinės sutarties tarp šalių neginčija ir ieškovo atstovė. Ieškovas savo teiginių, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis neįrodė, nes ir liudytojai – iki bankroto bylos UAB „ARUMBA“ iškėlimo buvę šios bendrovė darbuotojai buhalterė O. R. ir G. Ž., kuris buvo langų gamybos vadovas, bendraudavęs su tais klientais, - patvirtino, kad jie atsakovės nėra matę, kitaip bendravę. Kad atsakovė neturėjo jokių sutartinių ryšių ir prievolių vykdyti BUAB „ARUMBA“ įrodo ir tai, kad nei ant 2008-12-12 PVM sąskaitos – faktūros LAR Nr. 00000908, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą, nei ant 2009-11-09 pinigų priėmimo kvito Nr. 8904095 nėra atsakovės parašų (b.l.6,28). Pinigų priėmimo kvitas yra griežtos atskaitomybės buhalterinis dokumentas, kurio forma patvirtinta LR finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2002-11-06, Nr. 105-4709), ir pirkėjo, sumokėjusio pinigus, parašas bei kliento asmens kodas, jame yra būtini, kad patvirtintų mokėtoją bei įmokėtos sumos teisingumą, o šio parašo negali atstoti liudytojų parodymai. PVM sąskaitoje –faktūroje pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai (tame tarpe kodas) bei parašai taip pat būtini (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 p., 80 str., LR Vyriausybės 2002-05-29 nutarimas Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ ). Reikia pastebėti, kad ant PVM sąskaitos-faktūros nėra nei vienos iš šalių parašų. Minėti dokumentai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų yra niekiniai dokumentai ir jokios įrodomosios galios neturi, yra surašyti vienašališkai paties ieškovo, todėl ieškovas negali jais remtis (CPK 185 str., 202 str., 203 str.). Pinigų priėmimo kvite pasirašęs liudytojas G. Ž., taip pat UAB „ARUMBA“ buhalterė negalėjo patvirtinti, kad priėmė iš ieškovės kvite nurodytą 170 Lt sumą. Tai, kad minėta suma pagal išankstinio mokėjimo už įsigytus gaminius esmę ir pinigų mokėjimo laiką negalėjo būti laikoma atsakovės avansu už PVC gaminius kaip teigia ieškovo atstovė rodo ir tai, kad šis kvitas yra išrašytas (2009-11-09) praėjus maždaug metams po PVM sąskaitos faktūros išrašymo (2008-12-12) (CK 6.314 str. - 6.315 str.), be to, ieškovės atstovė net ir neteigia, kad tai galėjo būti viena iš tariamų įmokų pagal žodinę sutartį.
Ieškovė mano, kad jos vardas pavardė UAB „ARUMBA“ galėjo atsidurti UAB „Danvytas“ direktoriui V. B. galimai iš Šiaulių užsakius langus, kuriuos jai montavo UAB „Danvytas“. Liudytojo G. Ž. teigimu UAB „ARUMBA“ su UAB „Danvytas“ buvo sudariusi sutartį, šios bendrovės direktorius savo arba bendrovės vardu (kartais nurodant klientų vardus pavardes) iš ieškovo bendrovės užsisakydavo PVC gaminių, UAB „Danvytas“ užsiimdavo daugiau montavimu. Taigi jokių tiesioginių sutartinių santykių ieškovo bendrovė ir atsakovė neturėjo, nebuvo sudaryta ir kažkokia tarpininkavimo sutartis. Atsakovė su UAB „Danvytas“ sudarė ne langų montavimo, o būtent gaminimo sutartį, ir tai, kad ši bendrovė galimai sutarties įvykdymui pasitelkė trečiuosius asmenis atsakovės niekaip papildomai nesaisto ir neįpareigoja. Nenustatyta, kad A. J. būtų netinkamai įvykdžius savo prievolės pagal minėtą 2008-09-17 rangos sutartį su UAB „Danvytas“ ar kad nebūtų pilnai atsiskaičius už PVC gaminius ir darbus.
Ieškovas prašomas priteisti sumas pradžiai grindė normomis, susijusiomis su žalos atlyginimu, vėliau jau kaip pinigines prievoles, kylančias iš atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo – tariamo atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu už PVC gaminius. Nei ieškovui žalos padarymo fakto, nei atsakovės kaltės ar tariamų neteisėtų veiksmų nei priežastinio ryšio ieškovas neįrodė, taip pat nei iš bylos medžiagos, nei proceso dalyvių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nenustatyta, kad tarp UAB „ARUMBA“ ir atsakovės A. J. buvo susiklostę sutartiniai santykiai (CK 6.154 str., 6.162 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.256 str.).
Atsakovė prašo teismo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino paskirtis ne tik suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1123/2002, 2007-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008, 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2009). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovės teigimu apie galimą UAB „ARUMBA“ teisių pažeidimą ši bendrovė sužinojo šiai Šiaulių apygardos teismo 2011-01-13 nutartimi c.b. Nr. B2-572-368/2011 (dab. c.b. Nr. B2-259-368/2012) bendrovei iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui peržiūrėjus bendrovės turimus dokumentus. Teismas konstatuoja, kad nei sutrumpintas ieškinio senaties nei bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleisti, todėl nėra pagrindo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį.
Įvertinus byloje esančius įrodymus ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas dėl jau aukščiau minėtų teisės normų ir nustatytų aplinkybių, atsakovui visiškai neįrodžius tarp šalių egzistavusio susitarimo dėl PVC gaminių gaminimo ir montavimo atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pateikus teismui dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą ir įmokos kvitą be visų būtinų šiems dokumentams rekvizitų ir parašų, t.y. neatitinkančius teisės aktų reikalavimų ir negalinčių paliudyti kokių nors egzistuojančių atsakovės prievolių BUAB „ARUMBA“ (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovės prievolių ieškovas neįrodė ir savo kviestų liudytojų parodymais. Ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, todėl jis turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais jo reikalavimą. Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.
Atmetus ieškinį dėl pagrindinės skolos priteisimo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo.
Ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 8 p. yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Remiantis CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės. Reikia pažymėti, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t.y. iki baigiamųjų kalbų (CPK 98 str. 1 d., 253 str.). Nors atsakovės atstovas advokatas G. A. ir dalyvavo 2012-04-05 vykusiame teismo posėdyje, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir atidėtas sprendimo paskelbimas, tačiau tik kitą dieną po bylos išnagrinėjimo pateikė teismui prašymą dėl 460 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo. Kadangi prašymas dėl atstovavimo išlaidų ir išlaidas pagrindžiantis dokumentas pateiktas teismui nesavalaikiai, todėl sutinkamai su minėta teisės normas atsakovės atstovo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė ar jos atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nereiškė.
Valstybės biudžetui 9,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Atmesti atsakovės atstovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.