- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-13521-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07256-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. N. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sūnus A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį faktiškai valdyti (el. b. l. 1–5).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I. N.. Pareiškėjas nepraleisdamas įstatymu nustatyto šešių mėnesių termino priėmė palikimą likusį po palikėjos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Palikėjos vardu buvo įregistruotas šis turtas: žemės sklypas – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Iki pat savo mirties palikėja gyveno ant žemės sklypo stovinčiame gyvenamajame name, kuris viešame nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui (pareiškėjui). Pareiškėjas būdamas įsitikinęs, jog esant testamentui į notarų biurą kreiptis nereikia, pradėjo palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas yra vienintelis pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl jokie kiti asmenys į atsiradusį palikimą nepretendavo. Paveldėjimo byla po palikėjos mirties, atsižvelgiant į jos gyvenamąją ir nekilnojamojo turto buvimo vietą užvesta nebuvo. Palikimą po savo motinos mirties, pareiškėjas, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – priėmė ir naudojosi kaip savo palikėjai iki mirties priklausiusiais asmeniniais daiktais – indais, baldais, įvairiais įrankiais buvusiais jos gyvenamojoje vietoje – name stovinčiame ant žemės sklypo. Pareiškėjas pradėjo rūpintis ir dirbti palikėjai priklausiusiame žemės sklype. Pareiškėjas taip pat mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, taigi pradėjo šį nekilnojamąjį turtą administruoti ir juo naudotis kaip savo turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 55–56).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui įrodžius palikimo priėmimo faktą, neprieštaraus dėl pareiškimo tenkinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (el. b. l. 65–67).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra I. N. sūnus (el. b. l. 7, 8). Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad I. N. mirė ištuokoje, vaikas A. N. (el. b. l. 47). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos vardu nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas (el. b. l. 10–12). Pareiškėjas nurodo, kad iki pat savo mirties palikėja gyveno ant žemės sklypo stovinčiame gyvenamajame name, kuris viešame nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas (el. b. l. 30–41). Pareiškėjo motina buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui (el. b. l. 13). Kauno raj. 4-asis notaro biuras pateikė informaciją, jog paveldėjimo byla po I. N. mirties nebuvo užvesta (el. b. l. 14). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 15). Pareiškėjas pateikė sąskaitas, mokėjimo nurodymus, sutartį dėl elektros energijos pardavimo–pirkimo, iš kurių matyti, kad pareiškėjas mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius (el. b. l. 16–29). Pareiškėjas nurodo ir pateikia nuotraukas, kad palikimą po savo motinos mirties, pareiškėjas, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – priėmė ir naudojosi kaip savo palikėjai iki mirties priklausiusiais asmeniniais daiktais – indais, baldais, įvairiais įrankiais buvusiais jos gyvenamojoje vietoje – name stovinčiame ant žemės sklypo. Pareiškėjas pradėjo rūpintis ir dirbti palikėjai priklausiusiame žemės sklype (el. b. l. 42–46).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 1998 m. lapkričio 24 d. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po motinos mirties prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu, name gyvena iki šiol, prižiūri ir naudojasi žemės sklypu. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėjas yra I. N. vaikas – pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į I. N. turtą, nėra.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.