- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- I-1038-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03997-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 2017-09-13 sprendimą Nr. 96-4193; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017-11-09 sprendimą Nr. 2S-6746; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4 940 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui naudotis dušu dažniau negu kartą per savaitę.
Paaiškino, kad 2017-08-21 kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė prašymą leisti jam pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę, kadangi kol kas tokia galimybė Lukiškių TI-K nėra suteikiama. 2017-09-13 Lukiškių TI-K sprendimu Nr. 96-4193 šį pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą. Departamentas 2017-11-09 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutinka. Jo teigimu jam neužtenka vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu tam, kad būtų užtikrinta būtina kūno higiena. Teigė, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui pasinaudoti dušu pagal poreikį ir dažniau nei vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad Departamentas, skundžiamame sprendime nurodė, jog dėl dažnesnės galimybės pasinaudoti dušu pareiškėjas turėtų kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą. Kadangi Sveikatos priežiūros tarnyba, nustačiusi, jog pareiškėjas turi sveikatos problemų, gali konstatuoti, kad jam būtina praustis dažniau nei kartą per savaitę ir tokiu atveju Lukiškių TI-K tokią galimybę jam suteiktų. Pareiškėjui tokie Departamento argumentai nėra suprantami, juos pareiškėjas laiko nepagrįstais, jo manymu galimybė praustis po dušu sveikam asmeniui yra reikalingesnė, negu tam, kuris turi sveikatos problemų. Pareiškėjas savo skundo argumentus grindžia Europos Ministrų Komiteto patvirtintomis Europos kalėjimų taisyklėmis, kuriose įtvirtinta, kad kalinimo įstaigoje turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimato sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tam kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Nurodė, kad dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų, t. y. nesuteikiant jam galimybės dažniau praustis po dušu, buvo pažeminta jo savigarba, orumas, jis tapo irzlus ir nervingas.
Atsiliepimas
Atsakovas bei atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–50) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Lukiškių TI-K raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Teigė, kad skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, jame pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus nėra nustatyti, raštas yra informacinio pobūdžio.
Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodė, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kilo ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017-09-13 sprendimo Nr. 96-4193 ir Departamento 2017-11-09 sprendimo Nr. 2S-6746 teisėtumo ir pagrįstumo bei 4 940 Eur neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jam Lukiškių TI-K nebuvo suteikiama galimybė naudotis dušu daugiau negu kartą per savaitę.
Dėl Lukiškių TI-K 2017-09-13 sprendimo Nr. 96-4193 ir Departamento 2017-11-09 sprendimo Nr. 2S-6746
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K skundžiamu 2017-09-13 sprendimu Nr. 96-4193 (b. l. 17–18) atsakė į šiuos Lukiškių TI-K užregistruotus pareiškėjo skundus: Nr. 29-2622, Nr. 29-2626, Nr. 29-2628, Nr. 29-2633, Nr. 29-2635 ir Nr. 29-2636. Nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas tik dėl 2017-08-21 pareiškėjo skundo (reg. Nr. 29-2636) ir atsakymo į jį. Todėl teismas, neperžengdamas skundo ribų, nagrinėjamu atveju pasisakys tik dėl skundžiamame sprendime esančio atsakymo į šį skundą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-08-21 pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundu nurodydamas, kad jam neužtenka tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu ir prašė suteikti galimybę nusiprausti dažniau (b. l. 15–16).
Lukiškių TI-K 2017-09-13 sprendimu Nr. 96-4193 atsakydamas į minėtą pareiškėjo skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. I-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pareiškėjui yra suteikiama galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Sudaryti sąlygas dažniau nei kartą per savaitę pareiškėjui praustis duše Lukiškių TI-K neturi techninių galimybių (b. l. 17–18).
Nesutikdamas su Lukiškių TI-K priimtu sprendimu, pareiškėjas 2017-10-11 kreipėsi su skundu į Departamentą, kuriuo prašė panaikinti Lukiškių TI-K sprendimą ir įpareigoti Lukiškių TI-K leisti jam pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę (b. l. 30–32).
2017-11-09 Departamentas sprendimu Nr. 2S-6746 atsakė į pareiškėjo skundą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo sprendimą panaikinti. Paaiškino, kad jei pareiškėjas turi sveikatos problemų ir jam yra reikalingas dažnesnis maudymasis duše, jis gali kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą, kuri patvirtins (jei bus nustatyta) reikalingumą dažniau maudytis, tada Lukiškių TI-K sudarys tokią galimybę (b. l. 14).
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl to, jog jam tik kartą per savaitę yra suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Su priimtais Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimais pareiškėjas nesutinka ir teigia, kad teisės aktai nedraudžia jam pasinaudoti dušu pagal poreikį ir dažniau nei vieną kartą per savaitę. Be to, pagal Europos kalinimo taisykles kaliniui turi būti suteikiama, jeigu galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau maudytis duše.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo taisyklių 19.4 punktas nustato, kad atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti.
Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir Taisyklės nustato pareigą pataisos įstaigoms suteikti galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjui Lukiškių TI-K ši galimybė yra suteikiama, be to, šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas yra teisus teigdamas, kad teisės aktai nedraudžia pagal poreikį ir dažniau nei vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tačiau pažymėtina, kad tokios galimybės susiteikimas yra pataisos įstaigos teisė, o ne pareiga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta Europos kalinimo taisyklių nuostata, kuria skunde remiasi pareiškėjas, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas pagrįstai skundžiamuose sprendimuose atsisakė pareiškėjui suteikti galimybę dažniau nei kartą per savaitę nusiprausti duše.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Įvertinęs skundžiamus sprendimus, teismas daro išvadą, kad jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra tinkamai pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei objektyviais duomenimis.
Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K 2017-09-13 sprendimas Nr. 96-4193 ir Departamento 2017-11-09 sprendimas Nr. 2S-6746 yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo jų panaikinti nėra, o pareiškėjo reikalavimas atmetamas.
Pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas dėl įpareigojimo Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui naudotis dušu dažniau negu kartą per savaitę, laikytinas išvestiniu, todėl nusprendus atmesti pareiškėjo reikalavimus dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas.
Be to, teismas pažymi, kad skundžiamame Departamento sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, kad Lukiškių TI-K gali būti įpareigojamas suteikti galimybę dažniau nei kartą per savaitę nusiprausti duše tuo atveju, kai Sveikatos priežiūros tarnyba nustato, jog tai būtina dėl asmens sveikatos problemų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (LVAT 2017-12-21 nutartis administracinėje byloje A-2061-520/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės naudotis dušu tik 1 kartą per savaitę atmestini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
VAĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 4 940 Eur neturtinės žalos priteisimo taip pat atmetamas. Šiuo atveju buvo konstatuota, kad Lukiškių TI-K, suteikdama galimybę pareiškėjui kartą per savaitę nusiprausti duše, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. R. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.