Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-25 · Administracinė byla Nr. AS-492-697-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-12-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
AS-492-697-13
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01227-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Administracinė byla Nr. AS492-697/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01227-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 60. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-61-289/2013 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (t. I, b. l. 2-4, 22), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 95 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Virginijui Stankevičiui (t. II, b. l. 112-113).

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad teisėjas neišsprendė pareiškėjo patikslintame skunde pareikštų prašymų. Netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam prieš teismo posėdį, kuris vyko 2013 m. birželio 4 d. 13.30 val., susipažinti su nagrinėjama byla. Per teismo posėdžio pertrauką teisėjas leido susipažinti su byla tik dvidešimt minučių, o 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su nagrinėjama byla tik 5 minutes. Teisėjas V. Stankevičius 2013 m. birželio 5 d. pradėjo posėdį iš karto nuo byloje esančių dokumentų išvardijimo, nors turėjo būti toliau apklausiamas atsakovo atstovas, kadangi 2013 m. birželio 4 d. posėdis baigėsi apklausiant atsakovo atstovą. Teisėjas neprijungė prie bylos pareiškėjo teiktų įrodymų, apmetė prašymus dėl liudytojų apklausos. Teisėjas teismo posėdžio metu elgėsi nekorektiškai, pertraukė pareiškėją, moralizavo, reiškė pareiškėjo atžvilgiu susierzinimą. Teisėjas nepagarsino visų byloje esančių dokumentų. Visi šie veiksmai rodo teisėjo šališkumą.

Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Marytė Švažienė 2013 m. birželio 7 d. nutartimi (t. II, b. l. 117-120) pareiškėjo nušalinimą teisėjui Virginijui Stankevičiui atmetė ir skyrė pareiškėjui 1 000 Lt baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjo G. K. skundas šioje byloje buvo gautas 2012 m. spalio 25 d. Teismo posėdis paskirtas 2013 m. sausio 21 d., tačiau jis neįvyko neatvykus pareiškėjui, kadangi jis savo prašymu išvyko į Panevėžio apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą. Teismo posėdis, vykęs 2013 m. kovo 13 d., buvo atidėtas, suteikiant galimybę pareiškėjui ištaisyti pateikto patikslinto skundo trūkumus, taip pat buvo patenkintas pareiškėjo prašymas išreikalauti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentus, susijusius su socialiniu-reabilitaciniu darbu, pateikti pareiškėjo įskaitos kortelę. Teisėjas nutarė sudaryti sąlygas pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga po teismo posėdžio. Teismo posėdis, paskirtas 2013 m. gegužės 2 d., buvo atidėtas, kadangi pareiškėjas išvyko į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę dėl Panevėžyje vyksiančių teismo posėdžių. Byloje pateiktas teisėjo Virginijaus Stankevičiaus raštas, adresuotas Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodyta, kad teismo posėdžio data buvo suderinta su proceso dalyviais, skiriant teismo posėdį buvo atsižvelgta į tai, kad nei 2013 m. gegužės 2 d., nei kitomis gretimomis dienomis (2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas G. K. nedalyvauja teismo posėdžiuose kituose teismuose. Teismo posėdis 2013 m. birželio 4 d. pradėtas 13.30 val., pertrauka paskelbta 16.27 val., pareiškėjui iki teismo darbo laiko pabaigos (17.00 val.) buvo sudarytos sąlygos susipažinti su bylos medžiaga, taip pat teisėjas, prieš paskelbiant pertrauką, informavo pareiškėją, kad prieš tęsiant teismo posėdį 2013 m. birželio 5 d. 9.30 val. pareiškėjas turi teisę atvykti į teismą 9.00 val. ir susipažinti su bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, yra nepagrįsti.

Nutartyje pažymėta, kad teisėjui išsprendus pareiškėjo 2013 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu pareikštus prašymus, pareiškėjas nušalinimo teisėjui Virginijui Stankevičiui nereiškė.

Nutartyje taip pat konstatuota, jog susipažinus su bylos medžiaga, teismo posėdžių garso įrašais darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog teisėjas Virginijus Stankevičius teismo posėdžių metu elgiasi nekorektiškai, pastoviai pertraukia pareiškėjo kalbą, moralizuoja, trukdo užduoti klausimus, patarinėja atsakovo atstovui yra nepagrįsti ir neteisingi.

Teisėja nurodė, jog nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnyje numatyto pagrindo nušalinti teisėją. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tvirtino, kad teisėjas neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Pareiškėjo nurodyti motyvai, kad teisėjas atsisakė prijungti prie bylos jo pateiktus dokumentus, neduoda pagrindo abejoti teisėjo, nagrinėjančio bylą, nešališkumu.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant administracinę bylą du paskirti ir su proceso dalyviais suderinti teismo posėdžiai neįvyko dėl pareiškėjo kaltės, kiti teismo posėdžiai buvo atidėti dėl pareiškėjo prašymų, pareiškėjas, vilkindamas procesą, reikalauja prijungti/išreikalauti medžiagą ir dokumentus, nesusijusius su nagrinėjama byla, pieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės pareiškėjas nušalinimo teisėjui nereiškė, tik 2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad reiškia nušalinimą, nes teisėjas neišsprendė jo 2013 m. kovo 13 d. skunde išdėstytų prašymų, konstatuota, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu ir jam skirta 1 000 Lt bauda.

II.

Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 139-141), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui paskirta bauda.

Nurodo, kad teisėja Marytė Švažienė nėra bylą nagrinėjanti teisėja, todėl ji neturėjo teisės paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Paaiškina, jog atsakovas pristato pareiškėją į teismo posėdžius pagal teismo nutarčių priėmimo, pristatymo į teismo posėdžius eiliškumą. Už pareiškėjo pristatymą į teismo posėdžius atsakinga Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri turi vykdyti teismo nutartis dėl konvojavimo. Teigia, jog teisėjas Virginijus Stankevičius nesuteikė pareiškėjui pakankamai laiko susipažinti su byla, kas rodo teisėjo šališkumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius kalėjimas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu nepagrįsto nušalinimo teikimas, kiti pareiškėjo veiksmai rodo pareiškėjo suinteresuotumą pasinaudoti procesinėmis teisėmis vilkinti bylos nagrinėjimą, jo nesąžiningą veikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 1 000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2 000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį (ABTĮ 84 str. 2 d.).

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 4 d. pareiškė bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimą. Abejones dėl teisėjo nešališkumo pareiškėjas grindė teisėjo V. Stankevičiaus atliktais procesiniais veiksmais: netenkinti pareiškėjo prašymai leisti jam prieš teismo posėdį susipažinti su nagrinėjama byla, proceso eigą nustatančių taisyklių nesilaikymas, netenkinti prašymai dėl įrodymų prijungimo prie bylos, liudytojų apklausimo. Nurodė, jog teisėjas teismo posėdžio metu elgėsi nekorektiškai, pertraukė pareiškėją, moralizavo, reiškė pareiškėjo atžvilgiu susierzinimą.

ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma administraciniuose teismuose (2001 m. spalio 6 d. nutartis Nr.A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo grindžiamas išimtinai teisėjo atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas, paprastai tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjas V. Stankevičius buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi.

Galimų žemesnių instancijų teismų klaidų šalinimas yra užtikrinamas teismų instancine sistema, todėl pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėją, kai jis nepagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis, yra nemotyvuotas, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos procesą. Manydamas, jog teisėjo atliekami procesiniai veiksmai, teismo posėdžio metu priimamos žodinės nutartys, kurios yra neskundžiamos, turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise apskųsti šį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta bauda, nurodo išimtinai formalų argumentą, kad nušalinimo klausimą sprendusi teisėja nėra bylą nagrinėjanti teisėja, todėl negalėjo jam paskirti baudos dėl piktnaudžiavimo procesu, o piktnaudžiavimas nušalinimo teise nebuvo nustatytas. Šie atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais, nes piktnaudžiavimas nušalinimo teise (ABTĮ 84 str. 1 d. 5 p.), nors išskirtas kaip atskiras atsakomybės pagrindas, taip pat yra ir piktnaudžiavimas administraciniu procesu. Įstatymo leidėjas piktnaudžiavimą nušalinimo teise išskyrė kaip atskirą pagrindą paskirti baudą ne dėl to, kad šis pažeidimas savo esme nėra piktnaudžiavimas administraciniu procesu, bet atsižvelgdamas į šio pažeidimo sunkumą ir nustatydamas už jį didesnę sankciją – iki 5 000 litų.

Laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja, sprendusi nušalinimo klausimą, pagal ABTĮ 47¹ straipsnio 7 dalį, turėjo teisę skirti baudą nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikšto nušalinimo klausimą sprendusi teisėja, nustačiusi, kad reikalavimas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją nėra pagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis, todėl laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, kuris apima ir piktnaudžiavimą nušalinimo teise, daro išvadą, kad ji turėjo teisę paskirti baudą pareiškėjui.

Atskirojo skundo argumentai, paremti išimtinai formaliu administracinio proceso aiškinimu, nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė