Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsituokusiai, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas L. K. surašytas už tai, kad ji 2017-06-17, apie 1 val. 33 min., (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė spec. tarnybas (policiją), kai pagalba nebuvo reikalinga. Tokiu būdu L. K. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. nepripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad pareigūnus kvietė, nes jos draugas Ž. S. buvo agresyvus, tą vakarą su juo susipyko, jis nenorėjo išeiti iš jai priklausančio buto, tampė ją, ji bijojo dėl savo sveikatos. Yra patyrusi smurtą nuo buvusio sutuoktinio, todėl bijojo. Atvykę pareigūnai tikrino Ž. S. blaivumą, išvarė Ž. S., jie prašė rašyti pareiškimą ant Ž. S., bet ji bijojo, kad saugiai iš darbo negalės grįžti. Atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes nenorėjo tikrintis, vartojo alkoholį kartu su Ž. S.. Nurodė, jog draugas jai spyrė, mušė. Policiją į savo butą kvietė 2-3 kartus, sesuo jai taip pat sakydavo kviesti policiją, jei draugas bus agresyvus. Kiek kartų kvietė policiją tiksliai nurodyti negali, tyrimo pradėti neprašė, galvojo tegul išvaro jį, nes jis be policijos neišeina, bijojo jo. Prašo jos nebausti, daugiau nebeįsileis draugo, tai bus pamoka jai.

Byloje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad kvietė į namus policiją, nes draugas ją įžeidinėjo, norėjo, kad pareigūnai išvarytų draugą iš jos namų, nes jis pats nėjo, pagalba jai tikrai buvo reikalinga, bijojo būti su draugu, nes jis buvo labai agresyvus (b. l. 10).

Liudytojas J. M. paaiškino, kad dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. L. K. asmeniškai nepažįsta, tačiau ši moteris ne pirmą kartą dėl smurto artimoje aplinkoje kvietė pareigūnus. Nuvykus pagal iškvietimą pirmą kartą ir aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad L. K. turi draugą, kuris nėra jos sugyventinis, tačiau pati jį pasikvietė į namus, abudu vartojo alkoholį, buvo neblaivūs, tarp jų įvyko konfliktas, ne muštynės, kai vyras pasidaro nereikalingas, tada kviečiama policija, kad jį išprašyti motyvuojant tuo, kad ją mušė. Atvažiavus antrą kartą, radome tą patį vyrą su dviračiu, jis lipo laiptais, kolega E. J. jį sulaikė apačioje. Liudytojas nuėjo į L. K. butą, paklausė kas atsitiko, L. K. pasakė, kad ją mušė. Vėliau, po kiek laiko paaiškino, kad nebemušė, bet reikėjo, kad pareigūnai išvarytų vyrą. Paprašius pasitikrinti blaivumą L. K. atsisakė, pateikti dokumentus atsisakė. Tokiu atveju surašytas protokolas dėl melagingo iškvietimo. Liudytojas į tą patį butą važiavo du kartus ir buvo ta pati situacija. Kolegos irgi yra važiavę, ir visi pranešimai buvo to paties pobūdžio. Paskutinis pranešimas dėl to, kad mušė. Apačioje buvo bendrauta su L. K. draugu. Jis paaiškino, kad ji pasikvietė jį į svečius, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nei iš šio nei iš to, L. K. krito nuotaika ir ji liepė išeiti. Jokių sumušimo žymių nebuvo ir pati L. K. nenurodė, ji medikų atsisakė. Ž. S. buvo ramus, tiek pirmą kartą (jis sėdėjo ant lovos žiūrėjo televizorių), o nuvykus antrą kartą jis su dviračiu lipo laiptais žemyn. Pirmą kartą buvo prašymas išvaryti. Kolega buvo apačioje. L. K. nebuvo panikoj, ji kažkur bėgiojo, kažką veikė, pradėjo verkti, kai paprašė nusistatyti blaivumą.

Liudytojas E. J. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinėje 1 kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nuvykę nurodytu adresu, laiptinėje sutiko L. K. draugą su dviračiu, jis buvo ramus. Kolega nuėjo į viršų bendrauti su pranešėja, o liudytojas bendravo su Ž. S.. Policija į tą butą kviečiama ne pirmą kartą. Moteris pati pasikviečia draugą, vartoti alkoholį. Kai baigiasi gėrimai, tada išvaro. Pareigūnai į iškvietimą vyksta įjungtais žiburėliais, rizikuoja savo gyvybe, tokie pranešimai trukdo policijos darbą, nes yra ir daugiau įvykių, kur reikia skubėti. Liudytojas E. J. pagal L. K. pranešimą vyko pirmą kartą, tačiau iš kolegų žino, kai tai buvo ne vienas analogiškas iškvietimas. Ž. S. vietoje buvo patikrintas girtumas. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai pareigūnai kviečiami dėl smurto, žmonės visada parodo, kur sudavė, kaip įvyko smurtas. Visais atvejais, jei yra sužaloti asmenys, kviečiami medikai. Šiuo atveju nebuvo nei fizinio, nei psichologinio smurto, medikai iškviesti nebuvo.

Liudytoja D. K. parodė, kad yra L. K. sesuo, gyvena kartu su seserimi trijų kambarių bute. Dirba pamainomis, išeidama į darbą moko seserį, kad jei Ž. puls, kviestų policiją, nes jis išgeria ir tampa agresyvus, pastoviai seserį keikia ir liudytoją bute „varinėja“. Kai jis ateina, sukelia baimę, būdamas girtas puola, stumdosi. Jis ateina į svečius, išgeria ir darosi labai agresyvus, todėl jam atėjus, jei būna namuose, užsidaro savo kambaryje. Į butą jį įleidžia sesuo, nes kad būtų įleistas, jis spardo buto duris. Sesuo kviečia policiją, kad jis išeitų. Policija liepia išeiti tam žmogui. Jis elgiasi labai agresyviai, yra primušęs L. K., ar dėl to vyko tyrimas liudytoja nežino.

Klaipėdos apskrities VPK PR 1 kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio E. J. 2017-06-17 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2017-06-17, apie 1 val. 33 min., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. M., gavo pranešimą iš budėtojo, jog (duomenys neskelbtini), smurtauja sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu ir užėjus į pranešėjos butą, moteris atsisakė prisistatyti, pasitikrinti blaivumą, tvirtino, kad kvietė pareigūnus, nes smurtauja draugas, paprašius pateikti asmens dokumentą, moteris pradėjo keisti parodymus, aiškinti, kad draugas nebe smurtavo, policijos pagalba norėjo pagąsdinti draugą. Įvertinus situaciją išsiaiškinta, kad pranešėjai pagalba nereikalinga, kadangi norėjo pagąsdinti draugą. Aiškindamiesi įvykį užtruko 1 val. 27 min. (b. l. 6).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 17 d. 1 val. 30 min. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK gautas pranešimas, jog bute (duomenys neskelbtini), sugyventinis spardo kojomis, muša rankomis. Moteris šaukia. Pirminio informacijos patikrinimo rezultatas – informacija nepasitvirtino. Smurto fakto nėra.

Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše 2017_06_17_01-30-07_25.05 867982930 užfiksuota kaip pranešėja, paskambusi bendruoju pagalbos numeriu, praneša, kad sugyventinis mušasi. Muša rankom, kojom, už galvos, visaip. Moteris šaukia. Greitosios pagalbos pranešėja atsisako. Garso įraše 2017_06_17_01-32-25_25.04 867982930 užfiksuota, BPC perskambina pranešėjai, praneša, kad pareigūnai jau vyksta, patikslina adresą. Pranešėja atsisako greitosios med. pagalbos.

Duomenimis iš Policijos registruojamų įvykių registro apie užfiksuotus iškvietimus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje kviesti penkis kartus: 2016-03-03 (pranešimo aplinkybės - išgėrusi sugyventinė puola pranešėją), 2016-03-05 (sesuo su draugu mušasi, naudojami peiliai), 2016-04-09 (pranešėja konfliktuoja su vyru, kuris suplėšė jos drabužius, mušė, vyras perėmė telefono ragelį, girdėjosi konfliktas), 2016-04-26 (neblaivi sesuo puolė mušis, reikalingi medikai, nes sužalota ranka, namuose yra sesers draugas, kuris į konfliktą nesikiša) ir 2017-06-17 (sugyventinis spardo kojomis, muša rankomis).

Vaizdo įrašuose, darytuose 2017-06-17 įvykio vietoje pareigūnų „Body“ kamera, užfiksuota:

Vaizdo įraše 2017_0617_013844_001 matyti, jog 01:38:44 atvykę pareigūnai prie laiptinės durų sutinka vyrą ir paprašo jo palaukti. 01:39:03 pareigūnui lipant laiptais girdėti moters prašymas sulaikyti asmenį. 01:39:32 moteris nurodo, kad ją tampė už plaukų, mušė, spardė su kojom, su rankom. Moteris nurodo, jog nori rašyti pareiškimą.

Vaizdo įraše 2017_0617_013944_002 užfiksuota, kaip 01:40:03 moteris susijaudinusi, verkia, sako norinti rašyti pareiškimą dėl to, kad „ateina ir muša ją“.

Vaizdo įraše 2017_0617_014044_003 užfiksuota, jog 01:40:56 moteris klausia „tai rašyt pareiškimą?“. Pareigūnas paprašo asmens dokumento. 01:40:59 pranešėja sako „o gal pagąsdinti biškį?“. 01:41:32 moteriai duodama pūsti į alkotesterį, alkotesteris supypsi, nepavyksta patikrinti blaivumo.

Vaizdo įraše 2017_0617_014144_004 užfiksuota, jog 01:41:53 nepavykus patikrinti moters blaivumo, siūloma pūsti dar kartą, moteris atsisako, šaukia „veškit mane į ligoninę, tegu ima kraują“. 01:42:09 pareigūnas paprašo moters pateikti asmens dokumentą, motis atsisako, teigdama, kad nieko neduos.

Vaizdo įraše 2017_0617_014244_005 užfiksuota, jog 01:42:46 moteris toliau atsisako pūsti į alkotesterį, atsisako pateikti asmens dokumentą.

Vaizdo įraše 2017_0617_014344_006 užfiksuota, jog 01:44:05 pranešėja prašo pareigūnų išvykti, nurodydama „pagąsdinom tą žmogų, kuris mane gąsdino“.

Vaizdo įraše 2017_0617_014444_007 užfiksuota, jog pareigūnas telefonu tariasi su kolegomis komisariate dėl situacijos sprendimo. 01:45:25 pareigūnė taip pat klausia moters vardo.

Vaizdo įraše 2017_0617_014544_008 užfiksuota, jog moteris ieško asmens dokumento.

Vaizdo įraše 2017_0617_014644_009 užfiksuota, jog 01:46:58 pareigūnui prašant pateikti asmens dokumentą moteris nurodo, jog jo neranda.

Vaizdo įraše 2017_0617_014744_010 užfiksuota, jog 01:47:54 moteris nurodo, jog iš tikrųjų neranda dokumento, teigia, jog nežino kur yra jos dokumentai. 01:48:41 moteris sako „aš galvojau, jūs mane apginsit, o jūs mane kažkuo kaltinat“.

Vaizdo įraše 2017_0617_014844_011 užfiksuota, jog 01:49:08 moteris dar kartą nurodo, jog iš tikrųjų neranda asmens dokumento, nemeluoja.

Vaizdo įraše 2017_0617_014944_012 užfiksuota, jog 01:50:10 moteris nurodo, kad daugiau taip nedarys, atsiprašo pareigūnų, 01:50:34 pareigūnas per raciją praneša, kad smurtas nepasitvirtino.

Vaizdo įraše 2017_0617_015044_013 užfiksuota, jog 01:51:21 pareigūnai išeina iš pranešėjos buto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 186 straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Minėti išaiškinimai aktualūs sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad L. K., 2017-06-17, apie 1 val. 30 min. būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė policijos pagalbą. Garso įraše, pateiktame Bendrojo pagalbos centro užfiksuota, jog pranešėja yra susijaudinusi, moteris šaukia, pokalbio metu fone girdisi vyro balsas. Pareigūnams atvykus į pranešėjos butą, pranešėja taip pat nurodė, jog ją mušė, prašė sulaikyti asmenį, sakė, jog rašys pareiškimą „nes muštis negalima“. Iš pateiktų „Body“ kamera darytų vaizdo įrašų matyti, jog atvykę nurodytu adresu, pareigūnai sutiko iš laiptinės išeinantį vyrą, o pareigūnams lipant aukštyn, moteris kelis kartus klausė, ar jie sulaikė vyrą. Bute moteris taip pat tvirtino, kad prieš ją buvo naudotas smurtas. Vaizdo įraše 2017_0617_014044_003 užfiksuota, jog 01:40:56 moteris klausia „tai rašyt pareiškimą?“. Pareigūnui paprašius asmens dokumento. 01:40:59 pranešėja sako „o gal pagąsdinti biškį?“. 01:41:32 moteriai duodama pūsti į alkotesterį. Ji sutiko tikrintis blaivumą, nepavykus, siūlė vežti ją į ligoninę. Vėliau, pareigūnams prašant pateikti dokumentą asmenybei nustatyti, galimai pamaniusi, kad ją ruošiasi kažkuo kaltinti, ji atsisakė tikrintis blaivumą, nepateikė asmens dokumento, teigdama, kad jo neranda. Tačiau ji neneigė ir nepakeitė anksčiau nurodytų aplinkybių dėl smurto jos atžvilgiu. Ir nors ant moters kūno nebuvo akivaizdžių smurto žymių, šių aplinkybių nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti nepagrįstai ir kad smurtas (fizinis ar psichologinis) nebuvo naudotas.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju L. K., tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, jog bijojo neblaivaus draugo. Aiškino, jog būdamas neblaivus jis elgiasi agresyviai. Šio asmens bijo ne tik pareiškėja, bet ir tame pačiame bute gyvenanti jos sesuo D. K., kuri tai patvirtino apklausiama teisme. Šiuo atveju taip pat yra reikšmingi L. K. parodymai apie tai, jog yra patyrusi sutuoktinio smurtą, dėl ko esant panašioms aplinkybėms ar L. K. jas suvokiant kaip panašias ar analogiškas, ji dėl susijaudinimo ir įtampos galėjo neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Ankstesnės patirtys galimai lemia pernelyg jautrią reakciją, sustiprina galimo pavojaus suvokimą ir vertinimą, todėl L. K. galimą pavojų galėjo klaidingai suvokti kaip realų ir tikrą. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad L. K. padarė ar nepadarė jai inkriminuotą pažeidimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad L. K. kvietė policijos pagalbą tyčia, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. M. ir E. J. patvirtino, jog atvykę laiptinėje sutiko vyrą. Pareigūnas J. M. nurodė, kad pagal L. K. pranešimą vyko jau antrą kartą, pirmą kartą moteris prašė išvaryti jos draugą, analogiškos aplinkybės vietoje nustatytos ir nagrinėjamo įvykio atveju, smurto faktas nepasitvirtino. Liudytojas E. J. nurodė, kad į L. K. butą vyko pirmą kartą, tačiau iš kolegų žino, kad moteris pareigūnus kviečia ne pirmą kartą. Gauti duomenys apie policijos iškvietimus į butą esantį (duomenys neskelbtini)pavirtina, jog pareigūnai į minėtą butą kviesti net keletą kartų. Tačiau ne visais atvejais pagalbą kviesdavo pranešėja L. K.. Dalis pranešimų iš tiesų susiję su triukšmu, konfliktu bute su smurto požymiais, kai triukšmaujantis pranešėjos draugas neišeina iš jos buto. Tačiau nustatyta ir tai, jog 2016-04-09 pagalba kviesta dėl to, kad pranešėja konfliktuoja su vyru, kuris suplėšė jos drabužius, mušė, vyras perėmė telefono ragelį, girdėjosi konfliktas, 2016-03-26 kaimynė pranešė apie triukšmą bute, galimas muštynes, vartomus daiktus, 2016-03-05 pranešta apie tai, kad „sesuo mušasi su draugu“. Taigi dalis iškvietimų susiję su realiai įvykusiu smurtu. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. K. 2017 m. birželio 17 d. skambindama bendruoju pagalbos numeriu ir nurodydama apie patiriamą smurtą turėjo tyčią melagingai pranešti apie draugo smurtą.

Nors smurto faktas pareigūnų nebuvo nustatytas, tačiau įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad L. K. kviesdama pareigūnus elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdama, kad iš tiesų jokio pavojaus jai nėra, tyčia kvietė policijos pajėgas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad L. K. pareigūnus kvietė tyčia, suprasdama, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei negresia. Tiek įvykio dieną, tiek ir 2017-08-04 paaiškinime, taip pat ir teisme L. K. nuosekliai teigė, kad ji pagalbos telefonu skambino tikslingai, nes policijos pagalba jai buvo reikalinga, jautėsi nesaugiai, bijojo agresyvaus draugo, su kuriuo tą vakarą buvo kilęs konfliktas.

Manytina, jog L. K. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir per jautriai reaguoti ir klaidingai vertinti susiklosčiusią situaciją, draugo elgesį. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, L. K. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. patvirtino, jog iki iškviečiant policijos pagalbą vartojo alkoholį. Ir nors L. K. neblaivumas nebuvo nustatytas, teismo manymu, alkoholio vartojimas turėjo įtakos L. K. vertinant susiklosčiusias aplinkybes ir būdama neblaivi neadekvačiai vertino situaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog L. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį L. K. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Skaitmenines laikmenas 2 vnt. (CD) su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.