- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- N-444-2845-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 10 d. surašė E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, leido nuo 2008 m. liepos 2 d. dirbti suvirintoju elektra V. D., šiam neturint leidimo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. spalio 13 d. nutarimu E. R. atžvilgiu administracinę bylą nutraukė konstatavęs, jog asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas nustatė, jog Ukrainos piliečiui V. D. nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. birželio 2 d. leidžiama dirbti UAB „Viažas“, esančioje I. Kanto g. 11-11, Klaipėdoje, suvirintoju. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.181165, E. R. 2008 m. liepos 25 d. paaiškinimo, Institucijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.K1-296, teismo posėdžio metu duotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų nustatyta, kad Ukrainos pilietis V. D. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2008 m. liepos 2 d. pagal „Personalo nuomos sutartį“ Nr.2008/07/02, šiam asmeniui bendrovės direktorius pildo ir tvirtina darbo grafiką, kuriame žymimas darbininkų, dirbančių ne pagal darbo sutartį, darbo laikas. Iš 2008 m. liepos 1 d. sutarties 2008/07/01, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Viažas“, nustatyta, kad šalys pagal ją susitarė, kad UAB „Viažas“ savo gaminių suvirinimui deleguoja suvirinimo specialistą V. D. į UAB (duomenys neskelbtini) darbo vietą ir paveda pateikti supjautas detales deleguotam suvirinimo specialistui, o UAB „Viažas“ įsipareigoja atlikti korpusinių detalių pjovimo, šlifavimo po suvirinimo darbus. Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba UAB „Viažas“ direktore, ir darbai buvo vykdomi kitoje įmonėje, apie tai, kad darbuotojas dirbo kitoje įmonėje, nebuvo informuota darbo bei mokesčių inspekcijos, už atliktas paslaugas sudaromi darbų perdavimo aktai, pagal sąskaitas-faktūras mokami pinigai, darbuotojo atlyginimą perveda į Ukrainą, rangovai kiekvieną mėnesį mokėjo pinigus.
Teismas pažymėjo, jog DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos tvarkos. Taigi, nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, ar užsienio valstybių piliečiui turinčiam leidimą dirbti konkrečioje įmonėje ir laikinai išsiųstam į kitą objektą vykdyti darbinių funkcijų, pagal darbdavio ir užsakovo sudarytą rangos sutartį, reikalingas naujas (papildomas) leidimas dirbti. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi, kai juos būtina turėti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. D. turėjo leidimą dirbti Lietuvoje, į Lietuvą atvyko turėdamas darbo vizą, todėl jokių abejonių dėl pastarojo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrįstumo, negali būti. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme Nr.A1-16 ,,Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. A1-118 „ Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 19.1. punkte nurodyta, kad leidime dirbti (forma LU) nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs, darbo vietos adresas ir tiksli darbo funkcija (profesija, specialybė, pareigų pavadinimas). Šiuos reikalavimus taipogi atitinka V. D. 2008 m. birželio 2 d. išduotas leidimas Nr.UK-1129, tačiau jame nurodytas tik UAB ,,Viažas‘‘, buveinės adresas- I.Kanto g. 11-11, Klaipėda. Jokių duomenų apie V. D. darbo vietą nurodyta nėra, todėl yra realus pagrindas teigti, kad UAB ,,Viažas‘‘ darbuotojai savo darbines funkcijas atlieka kitose vietose (objektuose) pagal darbdavio nurodymą. Darbo teisiniams santykiams būdinga, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, t. y. atlieka tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Be to, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad rangovas UAB ,,Viažas‘‘ sudarytos sutarties pagrindu pas užsakovą UAB (duomenys neskelbtini), užsakytiems darbams atlikti, laikinai delegavo savo darbuotoją, kuris privalėjo atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus. Atliekamų darbų grafikas buvo fiksuojamas ,,rangovų tabelyje‘‘. Nurodytuose norminiuose aktuose nėra įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovą) pasirūpinti kitos bendrovės UAB ,,Viažas‘‘ (rangovo) darbuotojo leidimu dirbti tam tikrame objekte. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas priėjo išvados, jog nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo leido nelegaliai dirbti V. D.
II.
Nesutikdama su Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) operatyvaus patikrinimo metu buvo pateikta tik personalo nuomos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Viažas“, pagal kurią bendrovė „Viažas“ įsipareigojo įmonei (duomenys neskelbtini) teikti kandidatus į statybinių specialybių darbininkus iš užsienio šalių. Iš šios sutarties sąlygų matyti, jog jos nustato darbdavio ir darbuotojo santykius, nes UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja suteikti darbuotojui darbo vietą, numatyti jam darbus bei juos kontroliuoti, o darbuotojas paklusti (duomenys neskelbtini) darbo tvarkai; 2) V. D. išduotame leidime nurodyta darbo vieta UAB „Viažas“, kuris neturi materialinių resursų vykdyti statybos veiklą, joje dirba tik du asmenys (direktorė ir vadybininkas), be to, į bendrovės veiklą nepatenka korpusinių detalių pjovimas ir šlifavimas, todėl ši įmonė galimai užsiima tik užsienio piliečių įdarbinimu Lietuvoje kitose bendrovėse, todėl V. D. faktinė darbo vieta – UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vieta, o tam išduoto leidimo nebuvo; 3) teismui pateikta tarp bendrovių sudaryta 2008 m. liepos 1 d. sutartis patikrinimo metu 2008 m. liepos 25 d. pateikta nebuvo, be to, joje neapibrėžtas sutarties objektas, sutartyje yra neaiškių nuostatų (b. l. 36 – 38).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties E. R. veiksmuose nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.
DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, jog nelegaliu darbu laikomas darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnyje yra numatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.A1 – 118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos apraše (redakcija, galiojusi analizuojamo pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje priima Lietuvos darbo birža, remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius, kartu išduoda nustatytos formos leidimą, leidime dirbti nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs, darbo vietos adresas ir tiksli darbo funkcija (profesija, specialybė, pareigų pavadinimas) (18, 19.1 p.). Iš V. D. išduoto leidimo dirbti matyti, jog jame aiškiai nurodyta darbo vieta, t. y. vieta, kurioje darbuotojas turi vykdyti savo darbines prievoles, ją įvardijant bendrovės UAB „Viažas“ adresu - I. Kanto g. 11 – 11, Klaipėda (b. l. 23). Šiuo atveju V. D. darbo vieta sutampa su darboviete, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog leidime dirbti jokių duomenų apie V. D. darbo vietą nurodyta nėra, visiškai nepagrįstas. Taigi, užsieniečio darbas UAB (duomenys neskelbtini) laikytinas kaip darbas dirbamas be leidimo ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 straipsnio 1 punktą laikytinas neteisėtu. Kitoks aiškinimas prieštarautų užsieniečių darbo Lietuvos Respublikoje reglamentavimo paskirčiai, t. y. tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 str. 3 d., 59 str.). Pažymėtina, jog ginčo klausimu yra suformuota teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575 - 2884/2009; N575-2845/2009).
Pirmosios instancijos teismas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. D. susiklosčiusius santykius nevertino kaip darbo teisinius santykius, o pripažino juos kaip kilusius iš tarp bendrovių „Viažas“ ir (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 1 d. sudarytos rangos sutarties (b. l. 20 – 21). Pažymėtina, jog pasiaiškindamas dėl pažeidimo E. R. 2008 m. liepos 25 d. paaiškinime aiškiai nurodė, jog V. D. jo vadovaujamoje įmonėje dirba pagal 2008 m. liepos 2 d. personalo nuomos sutartį (b. l. 6). Jokia 2008 m. liepos 1 d sutartis nepaminėta, ji pateikta teismui tik 2008 m. spalio 3 d. posėdyje, be to, šioje sutartyje painiojamos šalys, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) įvardintas užsakovu, kuris deleguoja suvirinimo specialistą V. D. į UAB (duomenys neskelbtini) darbo vietą, nurodyta, jog darbai pradedami 2008 m. liepos 1 d., nors byloje nustatyta (ir dėl to ginčo nėra), kad V. D. pradėjo dirbti 2008 m. liepos 2 d. Visa tai leidžia teisėjų kolegijai minėtą sutartį įvertinus kritiškai pripažinti netinkamu įrodymu byloje ir ja nesivadovauti. Kita vertus, E. R. paaiškinime minimos personalo nuomos sutarties, kuria, kaip vienu iš pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu E. R. kaltę, remiasi apeliantas, byloje nėra, toks įrodymas pirmosios instancijos teisme netirtas (b. l. 28). Taigi šiuo atveju vienareikšmiškai vertinti tarp V. D. ir E. R. susiklosčiusius faktinius santykius bei spręsti, ar E. R. veikoje yra pažeidimo - nelegalaus darbo – sudėtis, teisėjų kolegija negali. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neigiant pažeidimą iš esmės ir įrodinėjant buvusius ne darbo, o civilinius teisinius santykius, pats V. D. į teismo posėdį nekviestas, jo apklausimo galimybė apskritai nesvarstyta, taip pirmosios instancijos teismui pažeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodymų rinkimo pareigą ir neatsakant į visus ATPK 284 straipsnio 1 dalyje keliamus klausimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme, visų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė ir neįvertinto, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.