Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, R. B. laikinajame sulaikyme 2012 m. kovo 24 d. išbūtas laikas pakeistas 1 (viena) laisvės atėmimo diena ir įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 23 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini) kolegijos bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pro neužrakintas duris įsibrovęs į patalpą – kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – V. S. S. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP“ 1050 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam R. B. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), veika buvo baigta, yra teisiamas antrą kartą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą ( 38-39, 41-44 b. l.), todėl yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. B. yra baustas administracine tvarka (50-52, 53-54 b. l.), dirba (49 b. l.), turi dukrą ir prisideda prie jos išlaikymo.

Kadangi R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus R. B. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi nėra aiškiai per griežta. Kadangi bylos duomenys liudija, kad naują nusikaltimą R. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsniu, ir prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik labai nedidelę dalį – 3 mėnesius iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl sprendžiama, jog galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Skundu apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad R. B. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio instituto taikymas jam teigiamo poveikio nepadarė, jis ir vėl nusikalto, darytina išvada, kad BK 75 straipsnio taikymas apeliantui yra netikslingas BK 41 straipsnio prasme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.