Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-10 · Byla Nr. N1-289-754/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
N1-289-754/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Ieškovas
A. S.
Nukentėjusysis
R. S.
Kaltinamasis
O. B.
Advokatai
Violeta Bazienė

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-289-754/2015Procesinis Nr.1-12-1-01558-2014-1

Procesinė kategorija:1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.2.14.3.2.2.; 1.2.14.5.1.; 2.3.2.2.; 2.3.4.; 2.3. 6.4.4.; 2.3.6.4.5.;

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Teresai Nakienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, VTAS atstovei Onai Žukauskienei,

nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. S. ir jo atstovui pagal įstatymą ir nukentėjusiajam R. S., gynėjai advokatei Violetai Bazienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. B., kaltinamajam O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasėje, dirba (duomenys neskelbtini) padavėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 MGL (226 Eur) bauda, kuri sumokėta, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d. str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), 2014 metų balandžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 15.00 val., prie apleisto pastato, esančio Malonioji g. 5, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo nepilnamečio A. S., gim. 2000-10-20, ir laikydamas rankoje peilį, pasakė, kad „jei neduos 40 litų, jis iš jo atims ir jam bus dar blogiau ir skaudžiau“, tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo atiduoti jam turėtus pinigus, dėl to A. S. išsitraukė iš kelnių kišenės piniginę ir iš jos išėmė 40 Lt, priklausančių nukentėjusiajam R. S. ir atidavė juos O. B., tokiu būdu, grasindamas peiliu panaudoti fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą.

Kaltinamasis O. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio ar gegužės mėnesį, Malonioji g. 5, Vilniuje, prie apleisto pastato susitiko jis, T. P., A. G. ir A. S.. Jis A. S. paprašė paskolinti pinigų, nes norėjo nupirkti ausines. A. jam paskolino 50 Lt, jis jam atidavė 10 Lt grąžos. Jis vasarą norėjo įsidarbinti, todėl pasakė, kad kai dirbs, grąžins skolą. Po to jie vėl buvo ten susitikę, A. norėjo, kad jis grąžintų skolą. Kai antrą kartą jie susitiko, buvo A. G. ir stovėjo šalia. Antrą kartą nebuvo reikalų dėl pinigų, A. prašė tik grąžinti skolą, bet jis neturėjo pinigų. Pirmasis kartas galėjo būti balandžio mėnesį. Jis nesinešioja peilio, nesakė A. S., kad bus blogiau ir skaudžiau. Antras susitikimas galėjo būti gegužės mėnesį. Jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu b.l. 30-34 teisingai surašyti. A. S. yra (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiuoju A. S. jis susipažino Malonioji g. 5, nes jie ten susitikdavo beveik kiekvieną dieną. A. S. pasakojo, kad turi daug pinigų, jis pats matė, kad pirkdavo draugams maisto ir cigarečių. Ten visi draugai buvo daugiau A., negu jo.

Nepilnametis nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2014 m. pavasarį, tiksliai datos neatsimena, galėjo tai būti balandžio mėnesį, jis kaltinamajam davė 40 Lt. Tuomet jis su draugais buvo prie upės Žvėryne, Malonioji g. 5, su juo kartu buvo A. G. ir T. P.. Apie 15 val. atėjo kaltinamasis O. B., kurį jis buvo matęs vieną ar du kartus, t. y. kaltinamasis buvo jam tik iš matymo pažįstamas. Kaltinamasis priėjo prie jų ir pradėjo prašyti paskolinti 40 Lt. Paprašė, palaukęs vėl pakartojo, ar jis gali paskolinti. Pasakė, kad jeigu paskolins, tai atiduos skolą, o jeigu nepaskolins, tai atims pinigus ir tada nebegrąžins. Jis padavė kaltinamajam 40 Lt, nes bijojo jo, kadangi jis vyresnis. Kaltinamasis O. B. turėjo peilį ir juo rodė fokusus, mesdamas į medį. Jis matė, kad kaltinamasis turi peilį ir tai pridėjo baimės. Su peiliu kaltinamasis žaidė iš pat pradžių, prieš prašydamas pinigų. Iš pradžių prašė paskolinti, o paskui sakė, kad atims, jeigu nepaskolins. Jo pinigai buvo 2 kupiūros po 20 Lt. Kaltinamasis sakė, kad kai nori, tai jis grąžina pinigus, o kai nenori, tai negrąžina. Jis neatsimena, ar dar buvo draugai, kai jis kaltinamajam atidavė pinigus. Kaltinamasis buvo prisilietęs prie jo krūtinės peiliu. Jis išsigando, kai kaltinamasis triukus rodė, bijojo, kad pataikys jam peiliu. Kaltinamasis triukus rodė tik jam ir porą kartų metė į medį, mojavo prieš jį peiliu, tuomet buvo baisu, kad įdurs. Kaltinamasis nesakė, kokiam tikslui jam reikia pinigų, tik reikalavo paskolinti ir jis bijojo. Antras epizodas galėjo būti gegužės pradžioje, tuomet A. G. dalyvavo, kitų vaikinų nepažinojo. Jam paskambino kaltinamasis O. B. ir pasakė, kad nori atiduoti skolą, bet turi tik 100 Lt kupiūrą bei pasakė, kad jis atsineštų grąžos. Po pusvalandžio jie susitiko, kaltinamasis O. B. laukė, kol jis jam duos 60 Lt, sakė, kad turi 100, bet tos kupiūros jam nerodė. Jis išsitraukė 60 Lt, kaltinamasis staiga griebė iš rankos pinigus ir tada pasakė, kad jis jų nebegaus. Jis sakė kaltinamajam, kad turi pinigus grąžinti mamai, tuomet kaltinamasis liepė skambinti mamai, jis paskambino ir pasakė, kad atneš pinigus, o mama atsakė „gerai, laukiu“. Kaltinamasis tai girdėjo ir tuomet grąžino jam 50 Lt, o sau pasiliko jo 10 Lt. Dar prieš paimdamas 60 Lt kaltinamasis padavė jam banko kortelę ir pasakė, kad ten yra pinigų ir jis gali pasiimti, jis ištiestoje rankoje ją laikė, o kaltinamasis staiga griebė jam už rankos ir tyčia sulaužė kortelę. Nežino, iš kur kaltinamasis turėjo jo telefono numerį, jis pats jam nedavė.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad su sūnumi gyvena atskirai. 2014 m. maždaug gegužės mėnesio viduryje jis sūnų A. pavietė pažvejoti ir bendraujant Au. užsiminė apie kaltinamąjį O. B., paskui jis sūnų išklausinėjo ir jis pasipasakojo. Turtinę žalą 50 Lt sumoje kaltinamasis jam atlygino prieš teismo posėdį. Neturtinė žala yra dėl to, kad sūnui atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, jog stipresnis gali jį nuskriausti. Jo nuomone, dėl šių įvykių A. pažymių vidurkis pablogėjo, nes jis pergyveno ir galvojo, kad kaltinamasis negrąžins pinigų. Sūnaus A. nuoskauda, kai jis negalėjo pasisakyti, buvo labai sunkus periodas. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis turi galimybę pasitaisyti, mažina neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 5000 Lt. Kaltinamasis demonstravo kovinius veiksmus permesdamas jo sūnų per petį, jis buvo ir didesnis, ir stipresnis, todėl A. turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo. Tačiau kaltinamasis yra jaunas ir turi galimybę pasitaisyti.

Liudytojas nepilnametis T. P. parodė, kad tiksliai neprisimena, kada įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tačiau tai įvyko Malonioji g. 5, Vilniuje, prie apleisto namo. Kaltinamasis O. B. norėjo iš A. S. pasiskolinti pinigų, bet jų negrąžino. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai b. l. 16 surašyti teisingai, palaiko savo parodymus. Neprisimena, iš kur kaltinamasis išsitraukė peilį, kurio geležtė buvo apie 5-6 cm, ir pradėjo prieš A. S. peiliu rodyti triukus. Kaip jis suprato, kaltinamasis norėjo pasiskolinti 40 Lt. Jis stovėjo nuošaliai, kai kaltinamasis darė kažkokius triukus su peiliu. Kokius žodžius kaltinamasis sakė, kai darė triukus, neatsimena. Mano, kad darydamas triukus paklausė A. S., ar gali paskolinti pinigų. Nepamena, ką atsakė A. S.. Anksčiau O. B. nerodydavo triukų. Triukus jis rodė visiems, bet buvo arčiausiai A. S.. Nepamena, ką prieš tai kaltinamasis pasakė A. S., bet nesakė, kokiam tikslui nori paskolinti pinigų. Jam atrodo, kad jis pirmas ir vienas išėjo namo. Jis neišsigando, bet galimai A. S. išsigando kaltinamojo, jis taip sprendžia iš nukentėjusiojo A. S. pasakojimų. Po to jis vasarą dar buvo susitikęs su O. B. apie 5 kartus prie pastato Malonioji g. 5, paskutinį kartą buvo su juo susitikęs spalio mėnesį. A. S. yra žymiai mažesnis už jį. Patvirtina, kad O. B. lyg norėjo įdurti A. S. peiliu, o paskui apsuko peilį kitu galu. Kažkas iš klasiokų pasakojo, kad kaltinamasis O. B. sužalojo mokytojo sūnų. Žinio, kad A. S. turėjo pinigų, jie norėjo eiti į parduotuvę pavalgyti, todėl jis paklausė, kiek A. turi pinigų, A. pasakė, o kaltinamasis O. B. tai girdėjo. Kaltinamasis sakė paskolinti, bet neprisimena, ar jis sakė, kaip grąžins pinigus. Jis nedavė kaltinamajam A. telefono. Taip nebuvo, kad jie duotų pinigų O. B. tam, kad jis ką nors jiems nupirktų.

Liudytojas nepilnametis A. G. parodė, jog žino, kad O. B. iš A. S. išviliojo pinigus. Jis ten buvo, bet to momento nematė, kai O. B. paprašė pinigų. Kai pirmas kartas buvo dėl pinigų, jis nedalyvavo. Antras epizodas galėjo būti 2014 m. gegužės mėnesį. Tą dieną jis buvo PC „Panorama“ kartu su A. S., kai A. paskambino O. B. ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko prie pastato, adresu Malonioji g. 5, Vilniuje. Ten O. B. pasakė, kad turi 100 Lt ir A. S. turi atiduoti jam grąžą smulkesnėm kupiūrom. Tačiau O. B. pasiėmė iš A. grąžos pinigus, o 100 Lt kupiūros nedavė. Tada A. S. pradėjo šūkauti ir skambino savo mamai, aiškino O. B., kad jis negali pasilikti sau tų pinigų, kuriuos atėmė iš A. S. ir tik tada O. B. atidavė A. dalį tų pinigų, kuriuos atėmė, o dalį pinigų pasiliko sau, taip 10 Lt pasiėmė O. B. iš A. S. ir pasakė, kad grąžins vėliau. Kaltinamasis negrąžino skolos 40 Lt ir paėmė dar 10 Lt. Nors O. B. negąsdino, bet nelabai draugiškai išėjo. Kaip 40 Lt atsidūrė pas O. B., jis nežino, A. sakė, kad atėmė, bet jis ten nebuvo ir nematė. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai b. l. 17, 18 surašyti teisingai, palaiko savo parodymus.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą I. B. paaiškino, kad dabar jos sūnus yra pasikeitęs į gerą, jis pasikeitė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, o iki tol galimai buvo jo brendimo laikotarpis. Prie to pastato Malonioji g. 5, Vilniuje, jis vedžiodavo šunį. Ji nepateisina sūnaus veiksmų, tačiau dabar jis yra pasikeitęs, tapo atsakingas, dirba, kolektyve jis sutaria su bendradarbiais. Sūnui įtakos turėjo tai, kad mirė jo tėtis, kuris jam buvo žmogaus idealas. Vieną dieną jis neteko visko ir galimai dėl to buvo savęs ieškojime brendimo laiku. Dabar jis dirba, mokosi ir yra atsakingas, todėl dabar ji sūnumi labai džiaugiasi.

R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 84-85). Teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltinamasis atlygino 50 Lt turtinę žalą, o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą sumažina iki 5000 Lt.

Kaltinamojo O. B. kaltę taip pat patvirtina: OVS išklotinė dėl pranešimo apie įvykį (b. l. 5); CD su nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais (b. l. 19).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo O. B. kaltė dėl to, kad jis 2014 metų balandžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 15.00 val., prie apleisto pastato Malonioji g. 5, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo nepilnamečio A. S., gim. 2000-10-20, ir laikydamas rankoje peilį, pasakė, kad „jei neduos 40 litų, jis iš jo atims ir jam bus dar blogiau ir skaudžiau“, tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo atiduoti jam turėtus pinigus, dėl to A. S. išsitraukė iš kelnių kišenės piniginę ir iš jos išėmė 40 Lt, priklausančius nukentėjusiajam R. S. bei atidavė juos O. B., tokiu būdu, grasindamas peiliu panaudoti fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, pilnai įrodyta, jo veika pagal šį epizodą pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d.. Kaltinamojo O. B. veiksmai, kai jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 metų gegužės mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, prie apleisto pastato, esančio Malonioji g. 5, Vilniuje, nukentėjusiajam nepilnamečiui A. S. pranešęs, kad turi 100 Lt kupiūrą ir nori grąžinti jam 40 Lt, pareikalavo 60 Lt grąžos, o A. S. išsiėmus savo pinigus, ištraukė juos iš jo rankų ir pasiliko sau 10 Lt, priklausančius nukentėjusiajam R. S., vertintini, jog tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir jo veika turi sukčiavimo požymių. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule atsiviliojo nukentėjusįjį jam telefonu pranešęs, neva nori grąžinti skolą ir turi 100 Lt kupiūrą, pats teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pinigų jis neturėjo ir 40 Lt grąžinti nukentėjusiajam neketino, todėl teismas daro išvadą, kad jis apgaule iš nukentėjusiojo paėmė 60 Lt kaip grąžą, iš kurių 10 Lt pasisavino ir nukentėjusiajam negrąžino. Kaltinamojo O. B. veiksmuose yra sukčiavimo požymiai, tačiau, atsižvelgiant į padarytą turtinę žalą, priskirtini administraciniams nusižengimams, numatytiems LR ATPK 50 str., todėl šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis O. B. išteisintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiui įsiteisėjus, praneština Vilniaus apskrities VPK dėl O. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str. (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo O. B. parodymus, kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais netiki, nes kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusiojo A. S. bei liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis peilio neturi ir nesinešioja, kad pirmąjį kartą jis iš nukentėjusiojo A. S. paprasčiausiai pasiskolino 50 Lt ir jam iš karto davė 10 Lt grąžos, o antrąjį kartą susitiko, nes A. prašė grąžinti skolą, bet jis neturėjo pinigų, tačiau nukentėjusysis A. S. paneigė kaltinamojo parodymus ir parodė, kad jam tik iš matymo pažįstamas kaltinamasis priėjęs ėmė prašyti paskolinti 40 Lt ir sakė, kad jeigu paskolins, tai atiduos skolą, o jeigu nepaskolins, tai atims pinigus ir tada negrąžins, kad jis bijojo kaltinamojo ir padavė jam 40 Lt, nes kaltinamasis turėjo peilį ir žaidė juo prieš prašydamas pinigų, buvo prilietęs prie jo krūtinės peiliu, kad kaltinamajam rodant triukus, jis išsigando ir bijojo, jog pataikys jam peiliu, nes kaltinamasis mėtė peilį į medį, mojavo prieš jį peiliu ir todėl jam buvo baisu, jog įdurs, kad kaltinamasis nesakė, kokiam tikslui jam reikia pinigų, tiesiog reikalavo paskolinti, todėl jis, bijodamas kaltinamojo, davė jam 40 Lt. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad antrasis epizodas buvo, kai jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, jog nori atiduoti skolą, bet turi tik 100 Lt kupiūrą, todėl liepė atsinešti grąžos, o kai jie susitiko, kaltinamasis laukė, kol jis paduos 60 Lt grąžą ir sakė, jog turi 100 Lt, bet jam tos kupiūros nerodė, o kai jis išsitraukė 60 Lt, kaltinamasis staigiai griebė iš rankos pinigus ir pasakė, kad jis pinigų nebeatgaus. Kai jis pasakė kaltinamajam, kad turi pinigus grąžinti mamai, tada kaltinamasis liepė skambinti mamai, o išgirdęs jo pokalbį su mama, grąžino jam 50 Lt, bet 10 Lt kaltinamasis pasiliko sau. Nukentėjusiojo A. S. parodymus patvirtino liudytojas T. P., parodęs, kad jis su nukentėjusiuoju A. S. norėjo eiti į parduotuvę ir jis paklausė A., kiek jis turi pinigų, šis pasakė, o kaltinamasis O. B. tai girdėjo, kad kaltinamasis išsitraukė peilį, kurio geležtė buvo apie 5-6 cm, ir pradėjo prieš A. S. peiliu rodyti triukus, kad darydamas triukus klausė A. S., ar gali paskolinti pinigų bei patvirtino, kad O. B. lyg norėjo įdurti A. S. peiliu, bet paskutiniu momentu apsuko peilį kitu galu. Liudytojas A. G. parodė, jog žino, kad O. B. iš A. S. paėmė pinigus, o po to O. B. paskambino A. ir pasiūlė susitikti, sakė, kad turi 100 Lt ir A. S. turi atiduoti jam grąžą smulkesnėmis kupiūromis, tačiau O. B. pasiėmė iš A. grąžos pinigus, o 100 Lt kupiūros jam nedavė, kad tik po A. skambučio mamai O. B. atidavė A. dalį paimtų pinigų, o dalį pinigų pasiliko, kad kaltinamasis negrąžino 40 Lt ir dar pasiėmė 10 Lt. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų T. P. bei A. G. parodymais, nes jie nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo O. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis O. B. teistas, jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla pagal LR BK 180 str. 2 d., tačiau jis mokosi, dirba, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 42), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitytą neįrašytas (b.l. 43), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 44). Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos pateiktoje charakteristikoje apibūdintas neigiamai (b.l. 46), darbovietėje - teigiamai. Kaltinamajam O. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35). Jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pradėjo dirbti ir tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, teismo manymu, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, bet atidedant jos vykdymą bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (LR BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str.).

Nukentėjusiojo atstovo R. S. civilinis ieškinys nepilnamečio nukentėjusiojo A. S. naudai dėl 5000 Lt, t.y. 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.). Įstatyme nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas stresas ir padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė nerimą ir baimę nusikalstamos veikos panaudojant peilį padarymo metu, iš naujo patyrė šiuos išgyvenimus apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo asmens amžių, žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį, tai, kad jis dirba ir turi pajamų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, iš kaltinamojo O. B. priteistinas A. S. naudai 300 EUR neturtinės žalos atlygimas.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Taikyti LR BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 p. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių:

būti namuose nuo 24.00 iki 06.00 val.;

tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 str. 1 d. išteisinti ir šioje dalyje jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Vilniaus apskrities VPK dėl O. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str. (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Priteisti iš O. B. A. S. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė