Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei,

2017 m. spalio 30 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (minėta, toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 9 d. VSAT Pagėgių rinktinės vadas R. T. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-15(2.8) „Dėl netinkamo pareigūnų tarnybos Kybartų KPKP vykdymo“ (minėta, toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 3.37 val. prie Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (minėta, toliau – ir Kybartų KPKP) prieigų atvažiavo automobilis – tralas, vežantis lengvąjį automobilį (b. l. 51-60). Nuo minėto tralo vežamas automobilis nukrautas. 3.45 val. nukrautas lengvasis automobilis įvažiavo į Kybartų KPKP ir sustojo ne pasienio tikrinimo kanale, bet prieš pasienio tikrinimo kanalą. 3.48 val. Kybartų KPKP išvykimo kryptyje į Europos Sąjungos piliečiams skirtą kanalą įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Automobilio tikrinimas vyko nuo 3.48 val. iki 4.17 val. Po patikrinimo automobilis grąžintas į Kybartų KPKP aikštelę, skirtą krovininiams automobiliams, laukiantiems pasienio tikrinimo. Automobilio tikrinime dalyvavo trys pareigūnai – A. J., E. J., A. S. 2017 m. vasario 14 d. 4.54 val. į Kybartų KPKP įvažiavo krovininis automobilis Iveco, į kurį Kybartų KPKP aikštelėje, prieš įvažiuojant į pasienio tikrinimo kanalą, pakrautas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. 5.01 val. Kybartų KPKP išvykimo kryptyje į Europos Sąjungos piliečiams skirtą kanalą įvažiavo tas pats tralas Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atliko tik krovininio automobilio Iveco bei su juo vykusių asmenų tikrinimą, tačiau Mercedes-Benz automobilio netikrino. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad automobiliu Iveco (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį išvežtas automobilis Mercedes-Benz, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai, tačiau A. J. į duomenų bazę įvedė, kad Mercedes-Benz kirto valstybės sieną „būdamas“ su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini). Patikrinus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje gauta informacija, kad paskutinį kartą valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą lengvasis automobilis Mercedes-Benz kirto 2015 m. birželio 26 d.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis bei paskirtas į pasienio tikrinimo posto pasienio sargybą ir vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“, „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų operatorius“, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie įvykį, todėl šiais veiksmais pažeidė Sienos kontrolės nuostatų (minėta, toliau – ir Nuostatai), patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 242.3, 242.5 punktus, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos (minėta, toliau – ir Darbo instrukcija), patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 11.3, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktus bei Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (minėta, toliau – ir Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymas), patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.2 6.3, 6.4, 6.12 punktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus bei į tai, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m. lapkričio 5 d., per tarnybos laiką skatintas 17 kartų, baustas 1 kartus, tačiau galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

VSAT Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punktu paskyrė VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui E. J. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 9-10).

Dėl kreipimosi į teismą termino

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos

Atsižvelgiant į gautą informaciją, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo, A. S. ir A. J. atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui įteiktas 2017 m. balandžio 26 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra bei pareiškėjui surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir 2017 m. balandžio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame tvirtino tinkamai atlikęs savo pareigas ir tarnybinio nusižengimo nepadaręs (b. l. 46).

Tvarkos aprašo 35 punkte nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529/2014).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013, p. 547, p. 577).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas tuo, kad: 1) nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui; 2) nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie įvykį.

Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas turi nustatyti ir įvertinti ar pareiškėjas padarė minimus pažeidimus.

Dėl teisės aktų pažeidimo

Pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis bei paskirtas į pasienio tikrinimo posto pasienio sargybą ir vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto budėtojas“, „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų operatorius“, nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie įvykį, todėl šiais veiksmais pažeidė Nuostatų 242.3, 242.5 punktus, Darbo instrukcijos 11.3, 11.5, 18.1, 18.9, 18.11 punktus bei Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.12 punktų reikalavimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis. Pagal Kybartų užkardos Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto 2017 m. vasario 13 d. tarnybinį žiniaraštį Nr. 20170213-2/3 295-927, pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. vykdė užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos budėtojas“ ir „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“ (b. l. 22).

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 punkte nustatyta, jog kiekviena motorinė transporto priemonė – traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, spręstina, jog vairuojama transporto priemonė visais atvejais (išskyrus vienintelį atvejį, kai valstybinio numerio ženklai yra pavogti ir pranešus policijai vykstama juos išsiimti) privalo būti su valstybinio numerio ženklais. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Kybartų KPKP buvo vairuojamas lengvasis automobilis Mercedes-Benz. Tai yra, aptartu atveju buvo galimai daromas administracinis nusižengimas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui.

Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 242 punkte nurodyta, jog pasienio tikrinimo posto budėtojas privalo: <...> 242.3) rinkti ir fiksuoti duomenis apie padėtį pasienio kontrolės punkte ir periodiškai juos perduoti užkardos budėtojui, nedelsdamas pranešti užkardos budėtojui apie ypatingus įvykius. Nuostatų 42 punkte nustatyta, kad sienos kontrolei užkardos veikimo teritorijoje bei kitoms priskirtoms funkcijoms užtikrinti gali būti skiriamos šios pasienio sargybos: 42.1) „Rinktinės budėtojas“; 42.2) „Rinktinės budėtojo padėjėjas“; 42.3) „Užkardos pamainos vyresnysis“; 42.4) „Užkardos budėtojas“; 42.5) „Užkardos budėtojo padėjėjas“; 42.6) „Patrulis“; 42.7) „Stebėjimo postas“; 42.8) „Užtvara“; 42.9) „Pasala“; 42.10) „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“; 42.11) „Pasienio tikrinimo postas“. Nuostatų 46 punkte nurodyta, jog užkardos budėtojas – pasienio sargyba, užtikrinanti informacijos apie įvykius, susijusius su tarnybos veikla, rinkimą, apdorojimą ryšio priemonėmis ir programine įranga, registravimą, perdavimą ir saugojimą, užkardos pastato ir tarnybinės teritorijos apsaugą, ginkluotės ir kitų tarnybinių priemonių saugojimą, išdavimą ir priėmimą, tarnybinių žiniaraščių išdavimą ir priėmimą iš sugrįžusių į užkardą sargybų vyresniųjų.

Pagal Darbo instrukcijos 11 punktą posto budėtojas privalo: <...> 11.3) rinkti ir fiksuoti duomenis apie padėtį pasienio kontrolės punkte ir periodiškai juos perduoti užkardos budėtojui, nedelsdamas pranešti užkardos budėtojui apie ypatingus įvykius. Darbo instrukcijos 18 punkte nustatyta, jog vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius privalo: 18.1) naudodamasis stebėjimo įranga, stebėti ruožą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punkto, užtikrinant supaprastinto tranzito uždavinių vykdymą. Stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir jo prieigas, atvykstančias ir esančias prie PKP transporto priemones, nedelsiant pranešti užkardos pamainos vyresniajam apie visus pastebėtus įtartinus asmenis, transporto priemones, daiktus ar įvykius stebimoje aplinkoje. Apie užfiksuotą pažeidimą bei taikytas priemones pranešti Kybartų KPKP pamainos vyresniajam bei įrašyti į vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos darbo apskaitos žurnalą.

Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykto šias funkcijas: <...> 6.2) siekdamas tinkamai užtikrinti pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą, laikosi asmenų ir transporto priemonių praleidimo per valstybės sieną tvarkos, reikalauja iš pavaldžių pareigūnų nepriekaištingo pareigų vykdymo, vykdo pasienio kontrolės punktų ir pasienio teisinio režimo kontrolę priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje, renka, analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją užkardos vadovybei apie padėtį priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje; 6.3) siekdamas užtikrinti teisėtvarką, sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes, pažeidusius valstybės sieną ar pasienio ruožo teisinį režimą, vykimo (gabenimo) per valstybės sieną tvarką, prireikus juos pristato į užkardą tolesniam tyrimui; 6.4) vykdydamas pasienio sargybų tarnybines užduotis bei kitas teisės aktais nustatytas funkcijas valstybės sienos ruože, saugomuose objektuose, stebi asmenis ir transporto priemones, juos tikrina, renka, kaupia, registruoja ir perduoda reikalingą informaciją, naudoja bei tvarko tarnybos naudojamas duomenų bazes bei registrus.

Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog pareiškėjas privalėjo tinkamai užtikrinti pasienio teisinį režimą (Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punktas), fiksuoti duomenis apie padėtį pasienio kontrolės punkte, pranešti užkardos budėtojui apie ypatingus įvykius, juos registruoti (Nuostatų 242.3 punktas, Darbo instrukcijos 11.3, 18.1 punktai, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 punktai), teisės aktų pažeidimų atvejais sulaikyti asmenį, prireikus pristatyti į užkardą tolesniam tyrimui (Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3 punktas). Byloje esančiais įrodymais bei bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administracinio nusižengimo nustatymui, nefiksavo duomenų apie ypatingą padėtį (galimai padarytą administracinį nusižengimą) pasienio kontrolės punkte bei apie įvykį nepranešė užkardos budėtojui. Vadinasi, pareiškėjas tokiu būdu pažeidė Nuostatų 242.3 punktą, Darbo instrukcijos 11.3, 18.1 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 punktus).

Pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei VSAT Pagėgių rintinės vado skundžiamame įsakyme taip pat kaltinamas tuo, kad jis pažeidė Nuostatų 242.5 punktą, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.12 punktus.

Nuostatų 242.5 punkte nurodyta, jog pasienio tikrinimo posto budėtojas privalo vykdyti pasienio kontrolės punkto teritorijos ir jo prieigų vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų operatoriaus funkcijas, numatytas nuostatų 214–215 punktuose (jeigu yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema). Šiai funkcijai vykdyti gali būti skiriama atskira ar papildoma užduotis. Darbo instrukcijos 11.5 nurodyta, kad posto budėtojas privalo posto pamainos vyresniojo nurodymu stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir jo prieigas. Pagal Darbo instrukcijos 18 punktą vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius privalo: 18.9) vaizdo sistemos pagalba pastebėjus asmenis, bandančius apeiti (apvažiuoti) PKP, mėginančius išvengti patikrinimo ar kitaip pažeidžiančius PKP režimą, nedelsiant informuoti pamainos vyresnįjį, nustatyta tvarka apriboti transporto priemonės išvykimą iš PKP, panaudojant turimas transporto priverstinio stabdymo priemones; <...> 18.11) vaizdo sistemos pagalba stebėti, kad transporto priemonės į PKP įvažiuotų ir judėtų teritorijoje pagal nustatytą tvarką.

Aptartu teisiniu reglamentavimu pasienio tikrinimo posto budėtojui nustatyta pareiga stebėti pasienio kontrolės punkto teritoriją ir jo prieigas, stebėti, kad transporto priemonės į PKP įvažiuotų ir judėtų teritorijoje pagal nustatytą tvarką. Akcentuotina, jog pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu bei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo kaltinamas tuo, kad nestebėjo pasienio kontrolės punkto teritorijos ar jos prieigų, tačiau buvo kaltinamas tuo, kad nesiėmė priemonių administracinio nusižengimo nustatymui bei nefiksavo tarnybinėje dokumentacijoje apie šį įvykį. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nesilaikė Nuostatų 242.5 punkto, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktų reikalavimų.

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas iš pasieniečio A. J. gavęs pranešimą apie į postą atvykusį Kazachstano pilietį automobiliu Mersedes-Benz, iš karto susisiekė su posto pamainos vyresniuoju A. S.ir informavo apie esamą situaciją. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Todėl tai įvertinus, spręstina, jog pareiškėjas nepažeidė Darbo instrukcijos 18.9 punkte nustatytos pareigos vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatoriui nedelsiant informuoti pamainos vyresnįjį apie pasienio teisinio režimo pažeidimus.

Pagal Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6 punktą šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykto šias funkcijas: 6.1) siekdamas tinkamai užtikrinti valstybės sienos apsaugą, vykdo valstybės sienos apsaugą priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje; 6.12) vykdo įsakymus, nurodymus bei kitus teisės aktus, susijusius su valstybės sienos apsauga, rinktinės ir užkardos veikla.

Pažymėtina, jog VSAT Pagėgių rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė R. G. pareiškėjui 2017 m. balandžio 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime nenurodė, jog pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą. Tačiau nepaisant to, minėto punkto pažeidimas buvo konstatuotas Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame įsakyme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad pranešimu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pranešime dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo nenurodyta, kad jis galimai pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą, tačiau vėliau konstatavus, kad pareiškėjas šį punktą pažeidė, spręstina, jog pareiškėjas prarado galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. T. y. pateikti paaiškinimus dėl Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punkto pažeidimo. Todėl tai įvertinus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punkto pažeidimas šalinamas iš VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punkto.

Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme kaltinamas tuo, kad pažeidė Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.12 punktą, kuris iš esmės nustato bendrąsias teises ir pareigas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Kaip ir minėta, taikant tarnybinę atsakomybę būtina individualizuoti kaltę bei nustatyti konkretų pareigūno veikimą (neveikimą) (t. y. tam tikrų konkrečių pareigų, nustatytų teisės aktuose, neatlikimą ar netinkamą atlikimą), priežastinį ryšį tarp neigiamų pasekmių bei veikimo (neveikimo). Vien fakto, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai konstatavimo nepakanka, kad pareiškėjas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Todėl tai įvertinus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.12 punkto pažeidimas šalinamas iš VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punkto.

Dėl paskirtos nuobaudos

VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigūnui skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pagal sunkumą yra: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 242.3 punktą, Darbo instrukcijos 11.3, 18.1 punktus, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 punktus, tačiau nepažeidė Nuostatų 242.5 punkto, Darbo instrukcijos 11.5, 18.9, 18.11 punktų, Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.12 punktų, todėl teismas sprendžia, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas yra adekvati padarytiems teisės aktų pažeidimams. Kartu pažymėtina, jog nors VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punktas ir turi tam tikrų trūkumų (nurodytas ne toks įsakymo numeris, kuriuo patvirtinti Nuostatai (vietoje Nr. 4-116 nurodytas Nr. 4-706), tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą įsakymą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, iš VSAT Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punkto šalinant Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 242.5 punkto, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 11.5, 18.9, 18.11 punktų, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.12 punktų pažeidimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas E. J. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas bei tarnybinės nuobaudos nepakeitus, todėl spręstina, jog iš esmės buvo atmestas pareiškėjo skundas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.2 punkto šalinamas Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 242.5 punkto, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 11.5, 18.9, 18.11 punktų, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.12 punktų pažeidimai.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.