- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- 1-1528-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- J. D.
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. vasario 2 d. apie 15.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje J. D. tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mamai T. D. į dešinį petį, po to svetainėje pastūmė T. D., dėl ko pastaroji krisdama susitrenkė į durų slenkstį dešinį petį. T. D. gulint ant grindų J. D. du kartus spyrė T. D. į kojas. T. D. atsikėlus ir nubėgus į miegamąjį, J. D. vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį, pastūmė ją prie sienos, pradėjo smaugti, tempdamas už plaukų lenkė link lovos ir tuo pat metu tris kartus kumščiu trenkė jai per sprandą ir du kartus - į pakaušį. Tęsdamas nusikalstamą veiką J. D. koridoriuje vieną kartą ranka trenkė T. D. į veidą ir tris kartus kumščiais smūgiavo T. D. į nugarą, taip sukeldamas T. D. fizinį skausmą bei padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame klube ir odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nuo (duomenys neskelbtini), kai mirė jo tėvas, jo mama nuolat ieško konfliktų, nori vadovauti ir visada būti teisi. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 13.00 val. jis grįžo namo, pažiūrėjo televizorių, po ko atsigulė ir užmigo. Apie 14.30 val. jis atsikėlė, nuėjo pas dėdę, pasiteiravo, ar pastarasis išvedė šunį. Dėdei atsakius, kad mama neleido išvesti šuns, jis nuėjo pas mamą ir šios paklausė, kodėl ji neleido išvesti šuns. Mama jam atsakė, kad niekas niekur neis. Nors mama pati pasiėmė šunį, tačiau pastaruoju ji visai nesirūpina, nemaitina, neišveda į lauką, dėl ko jam gaila šuns. Po pokalbio jis nuėjo į kambarį persirengti, kad galėtų išeiti į lauką. Vėliau jis paprašė mamos raktų, bet ši atsakė raktų neduosianti ir sudavė jam per veidą. Jis nuėjo į mamos miegamąjį, kuriame pastaroji po pagalve laiko raktus, bet raktų jis ten nerado, o mama tuo metu nagais apdraskė jam veidą ties kaire akimi. Tuomet jis suėmė mamą už rankų, kad ši apsiramintų, tačiau mama jam įkando į dešinę ranką, todėl norėdamas, kad mama jam nebekąstų, jis suėmė jai už plaukų, po ko mama jo ranką paleido. Mamą laikant už plaukų pastaroji jam įkando į ranką, o kai jis mamą paleido, ji nugriuvo. Paleidęs mamą jis nuėjo į vonios kambarį nusiplauti žaizdos, o mama tuo metu nubėgo pas kaimynę, nes norėjo prieš kaimynę pasirodyti. Buto duris mama paliko atrakintas. Kol jis apsirengė striukę ir pasiėmė šunį, atėjo jo brolis. Išėjęs su šuniu į lauką jis susitiko pažįstamus, su kuriais jis nuėjo į barą ir išgėrė degtinės. Tuo metu šuo buvo kartu su juo bare, vėliau jis šunį išvedė į lauką. Namo jis grįžo apie 18.00 val., tačiau mama jo neįleido. Maždaug po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie viską užfiksavo, patikrino jo blaivumą, po to jį išsivežė. Jo mama jam apdraskė veidą prie kairės akies ir įkando į dešinę ranką, viskas yra nufotografuota. Mama užsikabino už namuose buvusių maišų ir krisdama atsitrenkė į geležinę spyną bei susimušė lūpą. Duryse rankenų nėra, yra tik raktas. Tuo metu, kai jis stumdėsi su mama, brolio namuose nebuvo. Ar brolis galėjo stovėti koridoriuje už durų, jis nežino, prie durų jis nieko nematė. Dviese su dėde jie buvo kambaryje. Dėdė jam sakė nesiginčyti su mama, nes jis vis tiek nieko neišsiaiškins. Dėdė taip pasakė, nes bijo jo mamos, o namuose būna pastovūs konfliktai, nes mama yra karšto būdo.
3. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, taip pat jis yra įrašytas į narkologinę įskaitą dėl alkoholio vartojimo. 2020 m. vasario 2 d. jis buvo namuose, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jo neįgalus dėdė J., kuris kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Užėjęs į kambarį, kuriame buvo jo mama T. D., jis pastarosios paprašė buto rakto, nes norėjo išvesti į lauką šunį. Mama rakto jam nedavė ir liepė nešdintis iš kambario. Jam dar kartą paprašius rakto, mama vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairįjį skruostą, po to tą patį skruostą ji jam apdraskė nagais. Tam, kad mama nesimuštų, jis mamą abiem rankomis paėmė už riešų, po ko ji jam įkando į dešinę ranką netoli pažasties. Jam skaudėjo. Po to, kai mama jam įkando, jis ją paleido, o ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ir į stovinčią spintą prasiskėlė apatinę lūpą. Iš karto po to jo mama išbėgo iš buto ir nubėgo pas kaimynę, gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek vėliau į namus grįžo jo brolis O. D., kurio prieš tai mama neįleido į namus. Tuo metu jis paėmė šunį ir išėjo iš namų. Tada jis nuėjo į barą, esantį prie parduotuvės „Maxima“, kur trise išgėrė tris butelius degtinės ir po kelių valandų jis grįžo namo. Mama jo į butą neįleido, šiek tiek vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į areštinę. Mamos jis nemušė, nespardė ir nežalojo, tik paėmė ją už rankų po to, kai ji pati jį sumušė (b. l. 56-58, 68-70).
4. Teisiamojo posėdžio metu T. D. parodė, kad tokių įvykių, kaip nagrinėjamas šio baudžiamojo proceso metu, buvo labai daug. Jos sūnus J. D. niekur nedirba, geria alkoholinius gėrimus, į namus ateina kaip kiaulė, vartoja necenzūrinius žodžius, užteršia virtuvę, o dėl to kalta lieka ji. J. D. taip elgiasi, nes ji jam nepaliko palikimo. Nagrinėjamo įvykio dieną J. D. pradėjo ją barti dėl neišvesto šuns, nors šuo buvo išvestas. Ji J. D. pasakė, kad jeigu pastarasis eis gerti, ji jo neįleis į butą, Ji nenorėjo sūnaus išleisti, nes šis jau buvo išgėręs, o ji nenorėjo, kad jis dar daugiau prisigertų. Tuomet J. D. nutarė pasiimti šunį ir išeiti kartu su šuniu, bet ji taip pat jo neišleido, nes vieną kartą šuo buvo užpuolęs kaimyną. J. D. pradėjo prie jos kabinėtis, rėkti, ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant slenksčio ir susimušė šoną. Jai gulint J. D. du kartus spyrė jai į kojas (dar ir dabar jai skauda koją). Atsikėlusi ji norėjo pabėgti ir iškviesti policiją, tačiau prie durų J. D. suėmė ją už plaukų, kad ji neišeitų, o ji gindamasi ir norėdama, kad jis ją paleistų, įkando sūnui į ranką. J. D. už plaukų ją griebė tada, kai ji bandė atrakinti duris. Raktą ji buvo paėmusi iš sūnaus rankų. Nors vieną kartą jai pavyko atrakinti duris, J. D. neleido jai atidaryti durų. Pirma durų link ėjo ji, jai iš paskos sekė J. D. Pastarasis jai buvo iš dešinės, už plaukų ją griebė dešine ranka jai būnant koridoriuje prie išėjimo. Laikydamas ją už plaukų J. D. pora kartų kumščiu trenkė jai į nugarą ir į pakaušį. Taip pat J. D. truputį sučiupo ją už kaklo, bet jos nesmaugė. Paėmęs ją už plaukų J. D. pradėjo ją lenkti žemyn, tada ji sūnui įkando, o pastarasis ją paleido. J. D. taip pat jai sudavė ir į lūpas. Atsirakinusi duris ji išėjo pas kaimynę, kur paskambino policijai. Ikiteisminio tyrimo metu protokolas dėl lūpų sužalojimo surašytas ne taip, kaip reikia: gali būti, jog tyrėja sumaišė šį protokolą su kitu protokolu, kadangi 2020 m. sausio 28 d., taip pat kovo mėnesį buvo panašūs įvykiai. Gali būti, kad jos lūpos sužalojimas atsirado nuo sausio 28 d. Ji geriau atsiminė, duodama parodymus tyrėjai, dabar ji tiksliai neatsimena, kaip iš tikrųjų buvo. Griūdama ji susimušė klubą, ji krito ant dešinės klubo pusės, o į staktą ji susimušė galvą, dėl to jai kaktoje atsirado kraujosruvos. Pirmas smūgis buvo su galva, tada ji nukrito. Ji nukrito ant grindų, nes J. D. ją pastūmė, ji už nieko neužsikabino. Jai skaudėjo. Konfliktas vyko virtuvėje, tuomet kambaryje, vėliau koridoriuje prie įėjimo. Namuose yra apie 7 cm aukščio slenkstis. Virtuvėje konfliktas kilo dėl to, kad J. D. išvertė lėkštę sriubos ir tada ji pastarajam pasakė, kad užmuš jį, jei šis neduos jai ramiai gyventi. J. D. buvo atėmęs iš jos telefoną, ji neturėjo iš ko paskambinti. Kur sūnus atėmęs tą telefoną padėjo, ji nežino. Vėliau ji rado telefoną prie balkono ant grindų. Šio įvykio metu šuo su svainiu buvo kambaryje. O. D. į namus ji įleido vėliau, šio įvykio metu namuose O. D. nebuvo. Tuo metu, kai ji išėjo pas kaimynę, prie durų O. D. ji nesutiko, pastarasis į namus sugrįžo po to, kai policijos pareigūnai išsivežė J. D. Kodėl ji tokius parodymus davė policijoje, ji neatsimena. Panašūs įvykiai vyksta kiekvieną dieną, todėl jai visi įvykiai susipainiojo. Buvo taip, kaip parašyta protokole. Ji gyvena keturių kambarių bute, tačiau turi tik vieną buto raktą, miegodama rakto po pagalve ji niekada nededa. Ji turi šunį ir du sūnus. Kai sūnūs būna blaivūs, ji juos įleidžia į namus, būna, kad jie patys per jėgą užeina į butą. J. D. jai yra sakęs, kad jis su draugais nori uždaryti ją į psichiatrijos ligoninę, o jie patys pragers butą. Psichiatrijos ligoninėse ji nesigydė, o J. D. gydėsi. Nagrinėjamo įvykio dieną bute buvo jos svainis, t. y. vyro brolis. Jis viską matė ir sakė jai nusiraminti, nes jai bus blogai. Ji svainį prižiūri kaip savo vaiką, jis jos nebijo. Svainis labiau bijo jos sūnaus J. D., kuris svainiui pripasakojo, kad ji pardavė šio butą ir dabar svainis niekur neprirašytas, yra benamis, taip pat sūnus sakė svainiui, kad ji jį išmes iš namų. Mirus svainio tėvui ir mamai svainis gyveno vienas, vėliau ji pasiūlė svainiui apsigyventi pas ją. Svainis yra sveikas, vaikšto. Už butą svainis jai nemoka, ji turi svainio banko kortelę, leidžia pinigus vaistams, maistui, drabužiams. J. D. pastoviai stumdosi, kiekvieną dieną pasitaiko tokių įvykių, kai stumdo ją, muša. Visi kaimynai žino, kad J. D. nieko nedaro, tik geria ir kelia skandalus. O. D. yra toks pats kaip J. D., tik dabar O. D. nustojo gerti. Tai ne pirmas kartas, kai J. D. prieš ją smurtauja, anksčiau jis yra ją smaugęs, sulaužęs apatinį šonkaulį. J. D. nedirba, visada prašo pinigų cigaretėms, už butą pinigų neduoda. Ji dirba namuose, lauke, darže, o jai užsidarius duris J. D. ateina prisigėręs ir laužia duris. Jos miegamajame yra netvarka, nes ji į maišą sudeda daiktus, kuriuos galima išnešti: J. D. iš namų yra išnešęs auksą, todėl ji nebegali tiek kentėti. Buto raktų ji J. D. neduoda todėl, kad J. D. vagia iš namų.
5. Ikiteisminio tyrimo metu T. D. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 2 d. ji buvo namuose. Tos dienos ryte jos vyresnysis sūnus J. D. kažkur išėjo, vėliau grįžęs namo girtas nuėjo miegoti. Tarp 14.00 val. ir 15.00 val. į buto duris pradėjo belstis jaunesnysis sūnus O. D., kuriam ji pasakė jo neįleisianti, nes šis yra girtas. Tada J. D. pradėjo ją įžeidinėti ir liepė jai atidaryti duris bei įleisti brolį. Ji pakartojo, kad girti jie namuose nebus, tai jiems buvo sakyta daugybę kartų. Tada J. D. pareiškė eisiąs vedžioti šunį (J. D. žinojo, jog su šunimi jis bet kada galės grįžti namo). Stovėdamas koridoriuje J. D. pastūmė ją nuo durų, tada vieną kartą ranka trenkė jai į dešinį petį. Išsisukusi ji nubėgo į svetainę, kur bandė koja prilaikyti duris, bet J. D. duris atidarė, o įėjęs į kambarį dar kartą ją pastūmė, po ko ji krito ant durų slenksčio ir susitrenkė dešinį petį. Jai gulint ant grindų J. D. du kartus spyrė jai į kojas. Atsikėlusi ji nubėgo į miegamąjį, norėdama pasiimti savo telefoną ir iškviesti policiją, tačiau iš paskos atbėgęs J. D. paėmė iš jos rankų telefoną ir vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį. Toliau laikydamas ją už veido J. D. nustūmė ją prie sienos, griebė už plaukų ir pradėjo lenkti link lovos, tuo pat metu kumščiu daužė jai per sprandą. Ji pamena mažiausiai tris smūgius į sprandą ir dar kelis į pakaušį. Toliau visas konfliktas ir muštynės persikėlė į virtuvę, kur ji J. D. pasakė, kad jeigu jis dar bent pirštu ją palies, ji išpils jam verdančios sriubos puodą ant galvos. Tuo metu J. D. atėmė iš jos buto raktą ir nuėjo buto durų link. Ji ėjo sūnui iš paskos, nes jis turėjo vienintelį raktą nuo namų. Ji norėjo sūnų išlydėti ir užrakinti duris. Koridoriuje J. D. vieną kartą ranka sudavė jai į veidą ir praskėlė apatinę lūpą, iš kurios jai pradėjo bėgti kraujas. Po to J. D. tris kartus kumščiais sudavė jai į nugarą, sakydamas, kad ji yra kalė ir savo mirtimi nemirs. Viso konflikto metu J. D. ją įžeidinėjo, sakė, kad ji jau seniai turėtų supūti, ir, jeigu paliks namą ir butą ne jam ir broliui, tai jie susitvarkys su visais. J. D. išėjus iš namų ji pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 17-19).
6. Teisiamojo posėdžio metu M. R. parodė, kad ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o J. D. ir T. D. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena ir O. D. bei jų giminaitis J. D. Nagrinėjamo įvykio dieną (pavasarį, laiko ji neprisimena, galėjo būti vasario 2 d.) ji savo bute žiūrėjo televizorių. Apie 16.00-17.00 val. pas ją atėjo T. D. Ji pastebėjo, kad T. D. lūpa yra kruvina. Be kruvinos lūpos daugiau jokių sužalojimų ant T. D. kūno ji nematė. T. D. jai papasakojo, kad J. D. ją mušė, trenkė kumščiu per galvą, praskėlė lūpą, jai skauda galvą. Paprašyta T. D. ji iškvietė policiją. Maždaug už valandos atvažiavo policijos pareigūnai. T. D. yra jai sakiusi nebeturinti gyvenimo, nes abu sūnūs geria, nedirba, nenori gyventi kaip žmonės, tačiau dėl muštynių T. D. niekada nesiskųsdavo.
7. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). T. D. yra jos kaimynė, kurią ji pažįsta apie 16 metų. T. D. savo bute gyvena su sūnumis O. D. ir J. D., taip pat jų bute gyvena ir J. D. 2020 m. vasario 2 d. apie 16.00 val. būdama savo namuose ji išgirdo, kaip kažkas tranko jos buto duris. Atidariusi duris ji pamatė stovinčią T. D., kuri įbėgo į jos butą ir paaiškino, kad bute ją sumušė sūnus J. D.: esą jiedu susigrūmė, sūnus ją įspraudė į kampą, trenkė jai per galvą ir lūpą. Ant T. D. apatinės lūpos buvo matomos kraujo dėmės ir sumušimas. Ji T. D. paklausė, ar reikia iškviesti medikus, tačiau T. D. medikų pagalbos atsisakė. Tada T. D. jos paprašė, kad ji savo telefonu paskambintų policijai, nes T. D. savo telefoną buvo palikusi namuose. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug už valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurių jos laukė pas ją bute. Tai jau nebe pirmas kartas, kai tarp T. D. ir pastarosios sūnų O. D. ir J. D. vyksta konfliktai (b. l. 37-39).
8. Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad jis gyvena kartu su T. D. ir pastarosios sūnumis J. D. ir O. D. Butas yra keturių kambarių, kiekvienas iš gyventojų turi savo kambarį. Nagrinėjamo įvykio dieną (sausio ar vasario mėnesį) jis gulėjo savo kambaryje ir girdėjo besibarančius T. D. ir J. D. Barnis kilo dėl alkoholio gėrimo. Vėliau išėjęs iš kambario jis matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė J. D. Tuo metu T. D. buvo šalia, ji blogai jautėsi, verkė. Jis neprisimena, ar ant T. D. ir J. D. kūnų buvo sužalojimų. J. D. dažnai kabinėjasi prie savo mamos: kabinėjimasis dažniausiai pasireiškia kalbomis, tačiau jis neprisimena, kad J. D. stumdytųsi. Tikslių šio įvykių aplinkybių jis neprisimena, nes praėjo jau pusė metų. Policijos pareigūnams jis davė tikslesnius parodymus, nes tuo metu buvo praėję mažiau laiko. Nei T. D., nei jį apklausinėjusi tyrėja jam nesakė, ką jis turėtų sakyti.
9. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jo sūnėnai J. D. bei O. D. bei jo brolio žmona T. D. 2020 m. vasario 2 d. apie 15.00 val. būdamas savo kambaryje jis išgirdo tarp J. D. ir T. D. kilusį žodinį konfliktą. Atėjęs į svetainę jis pamatė, kaip J. D. smaugia savo mamą T. D. Jis J. D. pasakė, kad šis baigtų smaugti savo mamą, kad tai yra nederamas elgesys, bet J. D. ir toliau smaugė mamą. Perspėjęs J. D. jis išėjo iš svetainės ir nuėjo į savo kambarį. Dar apie 30 minučių tarp J. D. ir T. D. vyko žodinis konfliktas, T. D. rėkė iškviesianti policiją ir J. D. daugiau čia nebus. Po konflikto praėjus apie 30 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė J. D. T. D. jam apie konfliktą nieko nepasakojo, ant jos kūno sužalojimų jis nematė. Tai jau ne pirmas kartas, kai T. D. konfliktuoja su savo sūnumis O. D. ir J. D. Ar J. D. trenkė savo mamai, jis nematė. Kai vyko šis konfliktas, daugiau žmonių namuose nebuvo (b. l. 33-35).
10. Teisiamojo posėdžio metu O. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame keturių kambarių bute kartu su mama, broliu ir dėde. Jo brolis gyvena viename kambaryje kartu su dėde. Jo mama yra valdinga ir nori, kad viskas būtų pagal ją. Konfliktų iniciatore būna mama, gali būti, jog ji konfliktuoja dėl to, kad jis su broliu būna neblaivūs. Su mama jis gyvena nuo Naujųjų metų, ankščiau jis gyveno pas draugę. Kartais jo brolis su mama susipyksta dėl smulkmenų, konfliktus sprendžia triukšmaudami, tačiau konfliktai į smurtą neperauga. Mamai pykstantis su broliu jis į konfliktus nesikiša ir užsiima savo reikalais. Nagrinėjamo įvykio dieną jam atėjus prie buto durų ir paskambinus į buto duris mama jam pasakė jo neįleisianti, nes jis yra išgėręs, taigi jis išėjo. Buto raktų jis neturi, nes mama sakė, kad raktų jam nereikia (nuo buto yra dveji raktai, kuriuos turi mama). Stovėdamas už buto durų jis nieko negirdėjo, namie buvo tylu. Kada tiksliai nagrinėjamo įvykio dieną jis išėjo iš namų, jis nepamena – gal prieš valandą. Jam išeinant iš namų tuo metu bute buvęs jo brolis buvo blaivus. Vėliau namo jis grįžo vakare, tuo metu bute buvo jo dėdė ir mama, kurie jam papasakojo, kad brolį sulaikė policijos pareigūnai. Bute viskas buvo taip pat kaip visada, jis nepastebėjo nieko įtartino. Ant mamos kūno sužalojimų jis nematė. Mama jam papasakojo konfliktavusi su jo broliu, po ko šis buvo sulaikytas. Kaip mama susipyko su broliu, jis negirdėjo, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis galėjo kažką supainioti.
11. Ikiteisminio tyrimo metu O. D. parodė, kad jis gyvena bute, (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena jo brolis J. D., mama T. D. ir dėdė J. D. 2020 m. vasario 2 d. apie 15.00 val. jis bandė užeiti į namus, tačiau prie durų priėjusi jo mama T. D. pasakė, kad jis yra girtas ir ji jo į namus neįleis. Stovėdamas laiptinėje jis mamos prašė, kad ši įleistų jį į butą, bet jie susipyko ir mama jo neįleido. Laukdamas laiptinėje jis girdėjo, kaip bute mama susipyko su jo broliu J. D.: konfliktas įvyko dėl to, kad mama neįleido jo į butą, o J. D. neleido išeiti iš buto išvesti šuns. Mamai neįleidus jo į butą, jis nusprendė nueiti pas savo draugą. Po dviejų valandų jam grįžus namo buto duris atidarė mama, tačiau ji jam nieko nesakė. Po 30 minučių jo dėdė J. D. jam papasakojo, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie išsivežė jo brolį J. D. Vėliau jam mama papasakojo, kad J. D. prieš ją smurtavo. Jis pats nematė, ar jo brolis smurtavo prieš mamą. Jo mama dažnai konfliktuoja tiek su J. D., tiek su juo bei dėde J. D. Mama yra karšto būdo ir dažnai dėl konfliktų skambina policijai (b. l. 28-30).
12. Specialistas, apžiūrėjęs T. D. kūną, pastarajame nustatė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame klube, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros 2020 m. vasario 3 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23-24).
13. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip M. R. kviečia policiją dėl to, kad jos kaimynę T. D., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė sūnus (b. l. 41, 44-47).
14. Alkoholio kiekio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d. 17.23 val. J. D. iškvepiamame ore nustatyta 1,98 promilių alkoholio (b. l. 49).
15. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu J. D. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu kita nagrinėjamo įvykio dalyvė – T. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė nagrinėjamo įvykio dieną buvusi sumušta savo sūnaus J. D., taigi teismo pareiga yra įvertinti, kurio iš šių proceso dalyvių parodymus pagrindžia kiti baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti duomenys, pripažintini įrodymais.
16. Minėta, kad nagrinėjamas konfliktas vyko tarp dviejų žmonių – T. D. ir J. D., kurie, viena vertus, yra suinteresuoti baudžiamojo proceso baigtimi, kita vertus, davė iš esmės skirtingus parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Svarbu pažymėti, kad iš karto po nagrinėjamo įvykio T. D. nubėgo pas kaimynę M. R., kurios suinteresuotumo baudžiamojo proceso baigtimi teismas nenustatė. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu M. R. nuosekliai pasakojo, kad į jos butą T. D. atbėgo jau būdama sužalota (praskelta lūpa), dėl ko ji T. D. paklausė, ar šiai reikia medikų pagalbos. Kita vertus tai, kad šio įvykio metu T. D. buvo praskelta lūpa bei padaryti kiti sužalojimai kūne, konstatavo ir specialistas, kitą dieną po nagrinėjamo įvykio apžiūrėjęs T. D. kūną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistas nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, kuri vyko 2020 m. vasario 3 d., kas reiškia, kad anksčiau nei 2020 m. vasario 1 d. minėti sužalojimai T. D. negalėjo būti padaryti, kas savo ruožtu paneigia, jog minėti sužalojimai galėjo būti padaryti ankstesnio įvykio, vykusio, kaip parodė T. D., 2020 m. sausio 28 d., metu. Kita vertus, ant T. D. kūno nustatyti sužalojimai bei jų lokalizacija negalėjo būti padaryti J. D. nurodytomis aplinkybėmis: J. D. teigė, kad vieninteliai jo kontaktai su mama buvo tada, kai jis gindamasis paėmė mamą už rankų bei vėliau už plaukų, tačiau iš šių J. D. nurodytų aplinkybių neaišku, kokiu būdu T. D. galėjo būti padaryti sužalojimai lūpoje, kaktoje bei klube. Kita vertus, šių sužalojimų pobūdis bei lokalizacija patvirtina T. D. parodymus: T. D. parodė, jog J. D. konflikto metu ją stumdė bei smūgiavo jai, pagriebęs už plaukų ir pradėjo lenkti link lovos, tuo pat metu kumščiu daužė jai per sprandą, ranka sudavė jai į veidą ir praskėlė apatinę lūpą, iš kurios jai pradėjo bėgti kraujas, taigi T. D. nurodytos aplinkybės sutampa su specialisto nustatytais duomenimis, dėl ko teismas T. D. parodymus, kuriuos patvirtina kiti baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys (liudytojos M. R. parodymai, specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės) pripažįsta įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 15.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje J. D. tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mamai T. D. į dešinį petį, po to svetainėje pastūmė T. D., dėl ko pastaroji krisdama susitrenkė į durų slenkstį dešinį petį. T. D. gulint ant grindų J. D. du kartus spyrė T. D. į kojas. T. D. atsikėlus ir nubėgus į miegamąjį, J. D. vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį, pastūmė ją prie sienos, pradėjo smaugti, tempdamas už plaukų lenkė link lovos ir tuo pat metu tris kartus kumščiu trenkė jai per sprandą ir du kartus - į pakaušį. Tęsdamas nusikalstamą veiką J. D. koridoriuje vieną kartą ranka trenkė T. D. į veidą ir tris kartus kumščiais smūgiavo T. D. į nugarą, taip sukeldamas T. D. fizinį skausmą bei padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame klube ir odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje su nubrozdinimais lūpų gleivinėse, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
17. J. D. mušdamas T. D. nežymiai sutrikdė jos sveikatą. T. D. yra J. D. šeimos narė – mama, taigi J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
18. J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
19. Spręsdamas dėl J. D. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. D. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. J. D. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 103-106), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad J. D. yra recidyvistas, o tai yra J. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad J. D. yra teistas (b. l. 103-106), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 100-102), praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją ir, nors jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2019 m. vasario 20 d., tačiau vos po metų laiko jis pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė J. D. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. D. skyrus griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nustatytas didesnis už minimalų, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. D. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d., taigi šiuo nuosprendžiu J. D. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu J. D. skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir J. D. skirtina subendrinta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
21. J. D. nuo 2020 m. vasario 2 d. 17.00 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 14.00 val., kas atitinka dvi dienas, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 51, 84), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, J. D. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Procesinės prievartos priemonės
22. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 82-83) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. D., prie jos nesiartinti, su ja nebendrauti ir neieškoti kontaktų (b. l. 77-80). Atsižvelgiant į tai, kad J. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šio baudžiamojo proceso metu J. D. skirtos kardomosios priemonės naikintinos šio nuosprendžio paskelbimo dieną.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
23. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti J. D. (J. D.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu J. D. (J. D.) skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes visiškai sudedant, ir J. D. (J. D.) skirti subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į J. D. (J. D.) skirtą bausmę įskaityti J. D. (J. D.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu J. D. (J. D.) skirtos bausmės atliktą laiką.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. D. (J. D.) skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. D., prie jos nesiartinti, su ja nebendrauti ir neieškoti kontaktų panaikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną.
Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą