Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono pirmojo notarų biuro notarė A. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtų išlaidų pripažinimo būtinosiomis globėjos patirtomis išlaidomis CK 3.243 straipsnio 1 dalies prasme ir šių išlaidų atlyginimo iš mirusios globotinės turto. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir ieškovės būtinosiomis išlaidomis, susijusiomis su globėjos pareigų atlikimu, pripažintos 11 741 Eur išlaidos, patirtos slaugant ir globojant K. M. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., bei 9 594,25 Eur globotinės turto pagerinimo išlaidos.

Dėl 2006 m. liepos 21 d.–2017 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės patirtų išlaidų

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, viena vertus, sutinka su apeliantės pozicija, kad CK 3.243 straipsnio 1 dalis nesuteikia globėjui teisės gauti jo negauto darbo užmokesčio kompensaciją, apskaičiuotą taikant konkrečiu laikotarpiu Vyriausybės patvirtintą MMA dydį. CK 3.243 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą. Taigi, vadovaujantis aptariama nuostata, globėjo, nesančio globotinio artimu giminaičiu, išlaidos atlyginamos tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra, pirma, realiai patirtos, antra, būtinos, trečia, susijusios su globėjo pareigomis. Tai reiškia, kad globėjui yra atlyginamos išlaidos, kurias jis realiai patyrė globodamas neveiksnų asmenį, t. y. išlaidos, kurias globėjas patyrė tenkindamas tam tikrus globotinio poreikius iš savo, o ne iš globotinio lėšų. Ši nuostata nesuteikia globėjui teisės gauti atlyginimą už globėjo pareigų vykdymą arba gauti globos laikotarpiu negauto (sumažėjusio) darbo užmokesčio kompensaciją.

19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime globos laikotarpiu ieškovės negautas darbo užmokestis nėra prilyginamas jos, kaip neveiksnaus asmens globėjos, patirtoms išlaidoms. Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 34 punktą), teismas konstatavo, kad CK 3.243 straipsnis nesuteikia ieškovei teisės už neveiksnaus asmens globą gauti Vyriausybės nustatyto MMA dydžio atlyginimą kaip netektas pajamas dėl to, kad ieškovė, atlikdama globėjos pareigas, negalėjo dirbti ar jos galimybė dirbti buvo apsunkinta. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai 35 222,74 Eur dydžio būtinąsias su globėjos pareigomis susijusias išlaidas, vertino, kad ieškovė, tenkindama globotinės poreikius, galėjo patirti realių ir būtinų išlaidų (pvz., mokėdama globotinei tekusią komunalinių mokesčių dalį, aprūpindama ją medikamentais, maistu ir pan.), ir būtent šias išlaidas pripažino ieškovės, kaip neveiksnaus asmens globėjos, būtinosiomis išlaidomis, kurias priteisė iš globotinės turto. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų išlaidų dydžio, pagrįstai šių išlaidų dydžio netapatino su Vyriausybės patvirtinto MMA dydžiu ir nepriteisė ieškovei negauto darbo užmokesčio kompensacijos, tačiau vertino, kokių realių ir pagrįstų išlaidų ieškovė turėjo, globodama K. M..

20. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.243 straipsnio 1 dalimi, globėjui iš globotinio turto gali būti atlyginamos tik realiai patirtos ir būtinos išlaidos. Apeliantė kvestionuoja ieškovei priteistos pinigų sumos dydį ir teigia, kad iš ginčijamo teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas priteisė ieškovei piniginę kompensaciją, siekiančią 1/3 dalį jos prašomų priteisti būtinųjų išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės būtinomis, su globėjos pareigų atlikimu susijusiomis išlaidomis pripažino 11 741 Eur sumą, kurią priteisė ieškovei, būtina nustatyti, kiek ir kokių pajamų ginčui aktualiu laikotarpiu gavo globotinė, taip pat įvertini, ar šių pajamų pakako globotinės būtiniems poreikiams patenkinti ir jai tekusiems privalomiesiems mokėjimams sumokėti.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė atliko neveiksnios K. M. globėjos pareigas nuo 2006 m. liepos 21 d., kai Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovė buvo pripažinta K. M. globėja ir turto administratore, iki (duomenys neskelbtini), kai mirė globotinė. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2018 m. sausio 15 d. pažyma, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. kiekvieną mėnesį K. M. gaudavo po 465,18 Lt (134,72 Eur) išmoką; nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 529,12 Lt (153,24 Eur); nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. – 621,97 Lt (180,13 Eur); nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 684,73 Lt (198,31 Eur); nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 659,03 Lt (190,86 Eur); nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 684,73 Lt (198,31 Eur); nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 199,13 Eur; nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 203,01 Eur; nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 209,55 Eur; nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 224,36 Eur. Be to, 2014 m. lapkričio 20 d. K. M. buvo išmokėta 123,36 Lt (35,73 Eur) kompensuojamoji išmoka; 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 30 d. – po 17,86 Eur kompensuojamąją išmoką. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 9 d. rašto matyti, kad K. M. nebuvo mokamos jokios išmokos iš Panevėžio rajono savivaldybės. Byloje liudytoju apklaustas seniūnas J. S. patvirtino, kad ieškovė nesikreipė į seniūniją su prašymas suteikti jai (jos globotinei) pagalbą. Vadinasi, pirmiau nurodytos sumos sudarė visas K. M. mėnesines pajamas, kurių turėjo pakakti jos būtinėms poreikiams patenkinti.

22. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad ieškovės globotinė sirgo psichine liga, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apklaustas liudytoju gydytojas S. R. nurodė, kad K. M. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, ji neturėjo suvokimo apie save, nesuprato kas dedasi aplink ją. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. S. (seniūnas) bei liudytoja G. Z. (buvusi ieškovės darbdavė), be kita ko, nurodę, kad K. M. pabėgdavo iš namų. Liudytoja L. N. nurodė, kad ji, ieškovės prašymu, už piniginį atlygį prižiūrėdavo K. M., kai ieškovė dirbdavo. Liudytoja prižiūrėdavo K. M. po 2–3 dienas per savaitę, po 3–4 valandas. Už šias paslaugas ieškovė mokėdavo jai 2–3 Eur už 1 valandą. L. N. taip pat nurodė, kad K. M. prižiūrėdavo ir R. B., kuri atliko tokį patį darbą, kaip ir ji, ir kuriai taip pat buvo mokama už ieškovės globotinės priežiūrą. Šį faktą patvirtino ir liudytoja G. Z., nurodžiusi, kad ieškovė samdė asmenis, už piniginį atlygį padėjusius jai prižiūrėti K. M., bei, nors ir netiesiogiai, ieškovės kaimynas A. P., nurodęs, kad pas ieškovę ateidavo moteris, prižiūrėjusi K. M. ar ieškovės vaikus. Liudytoja G. Z. taip pat pateikė duomenis, kad ieškovės sąskaita (ieškovė mokėjo už kurą) vežė K. M. į Šiauliuose ir Panevėžyje esančias gydymo įstaigas. Gydytojas K. R. nurodė, kad K. M. pradėjus springti, jai buvo reikalingas specialus maistas.

23. Vadovaudamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad K. M. dėl savo negalios turėjo papildomų poreikių, kuriems patenkinti buvo reikalingos papildomos išlaidos – K. M. negalėjo būti paliekama ilgesniam laikui viena, todėl ieškovė turėjo už piniginį atlygį samdyti asmenis jai prižiūrėti, turėjo mokėti už K. M. keliones pas gydytojus, o globotinei pradėjus springti – aprūpinti ją specialiu maistu.

24. Kartu teismas pažymi, kad globodama K. M., ieškovė turėjo patenkinti ir kitus globotinės būtinus poreikius, nesusijusius su jos liga, pavyzdžiui, turėjo užtikrinti jai maitinimą, pasirūpinti globotinės higiena, apranga, mokėti globotinei tekusią komunalinių mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų dalį, skirti pinigų namų valdai prižiūrėti ir pan. Nors byloje nėra tiesioginių (be kita ko, rašytinių) įrodymų, pagrindžiančių, kokios konkrečios sumos buvo skiriamos visiems šiems globotinės poreikiams patenkinti per visą globos laikotarpį, tačiau byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovė tinkamai vykdė globėjos pareigas, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovė optimaliai patenkino visus pirmiau nurodytus globotinės poreikius ir racionaliai naudojo jos gaunamas lėšas. Be to, iš dalies globotinės išlaidų dydį pagrindžia ir byloje esantys duomenys (elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, interneto prieigos paslaugos užsakymas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, elektroninių sąskaitų automatinio mokėjimo sutartys, mokėjimo nurodymai), iš kurių matyti, kokias sumas ieškovė nuo 2016 m. sausio mėn. mokėjo už elektros energiją, interneto paslaugas, geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų sutvarkymą.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. M. gaunamos pajamos kiekvieną mėnesį svyravo nuo 134,73 Eur iki 224,36 Eur. Šios mėnesinės išmokos nesiekė net Vyriausybės nutarimais patvirtinto MMA dydžio, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu (2006 m. liepos 21 d.–2017 m. rugpjūčio 27 d.) svyravo nuo 202,73 Eur (700 Lt) iki 380 Eur. Tai reiškia, kad K. M. gautų mėnesinių pajamų galėtų neužtekti net sveiko asmens būtiniems mėnesiniams poreikiams patenkinti, savo ruožtu K. M. patyrė ir pirmiau minėtų papildomų, dėl jos ligos atsiradusių išlaidų. Panaudodama minėtas K. M. gautas išmokas, nesiekusias MMA lygio, ieškovė turėjo užtikrinti globotinei tinkamą, jos fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, užtikrinti jos higienos poreikius, aprūpinti ja apranga ir avalyne, sumokėti globotinei tekusią komunalinių mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų dalį, skirti lėšų namų valdos priežiūrai, sumokėti už globotinės priežiūrą tuo laikotarpiu, kai ieškovė ar jos šeimos nariai negalėjo prižiūrėti K. M., sumokėti už jos keliones į gydymo įstaigas ir kt. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad K. M. gautų lėšų nepakako visiems per 11 metų globos laikotarpį iškilusiems jos kasdieniams poreikiams patenkinti, todėl ieškovė, tinkamai vykdydama savo, kaip K. M. globėjos pareigas, neabejotinai patyrė būtinųjų išlaidų, susijusių su K. M. globa.

26. Pirmiau minėta, ieškovė, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, nepagrindė rašytiniais įrodymais visų savo išlaidų, atsiradusių dėl jos, kaip K. M. globėjos, pareigų atlikimo, todėl teismas neturi galimybės aiškiai nustatyti ir įvardinti, kokių konkrečių pinigų sumų neteko ieškovė globodama K. M.. Vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė neeliminuoja ieškovės teisės gauti jos patirtų būtinųjų išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovei atsirado teisė gauti jos patirtų išlaidų atlyginimą, būtina atsižvelgti į teisinių santykių, iš kurių yra kildinamas ieškovės reikalavimas, pobūdį, globėjos ir globotinės tarpusavio santykių ypatybes – ieškovė beveik 11 metų neatlygintinai globojo svetimą, psichine liga sergantį neveiksnų asmenį, nuolat ja rūpinosi ir prižiūrėjo, lydėjo į gydymo įstaigas, elgėsi su ja kaip su savo šeimos nare ir, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, patyrė išlaidų, kurios buvo neišvengiamos siekiant užtikrinti tinkamas globotinės gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju kyla abejonių, ar ieškovė turėjo objektyvių galimybių surinkti duomenis, pagrindžiančius, kokias savo asmeninių pinigų sumas ji išleido tenkindama globotinės poreikius (pirkdama jai maistą, aprangą, higienos priemones ir pan.) per ilgą (11 metų) globos laikotarpį, juo labiau kad byloje nėra paneigta aplinkybė, kad K. M. buvo sukėlusi gaisrą, kurio metu sudegė ieškovės surinkti mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė vykdė socialiai reikšmingą funkciją, užtikrino tinkamas, kokybiškas gyvenimo sąlygas vienišam, neveiksniam asmeniui, ir dėl ieškovę (jos šeimą) bei globotinę siejusių santykių pobūdžio, globos trukmės ir pan. aplinkybių, iš esmės negalėjo surinkti visų savo patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime ieškovės būtinosiomis išlaidomis pripažinta 11 741 Eur suma tinkamai kompensuos ieškovei per ilgą nepertraukiamą globos laikotarpį jos patirtas išlaidas. Priešingas šios situacijos vertinimas pažeistų bendruosius teisingumo ir protingumo principus, neužtikrintų ieškovės, atlikusios socialiai reikšmingas funkcijas, interesų.

27. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus priteisti jai negautas pajamas, nenustatė, o ieškovė – neįrodinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, be kita ko, ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir negautų pajamų priteisimo, kaip žalos atlyginimo būdo. Šioje byloje yra reiškiamas kitoks, savarankiškas reikalavimas atlyginti ieškovei, kaip neveiksnaus asmens globėjai, jos patirtas būtinąsias išlaidas vadovaujantis CK 3.243 straipsniu, todėl bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, bet vertino, ar ieškovė, atlikdama K. M. globėjos pareigas, turėjo išlaidų, kurios buvo būtinos, siekiant patenkinti globotinės poreikius.

Dėl globotinės turto pagerinimo išlaidų

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, gavusi teismo leidimą, pardavė K. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir už gautus pinigus nupirko globotinei žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name gyveno K. M. ir ieškovė su savo šeima. Iš gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos, gyvenamojo namo patalpų nuotraukų, ieškovės ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad ieškovė suremontavo ir pagerino globotinės vardu įgytą turtą – nugriovė senus, nesaugius pastatus, sutvarkė kanalizaciją, įrengė vandentiekį, pakeitė langus, įrengė vonią, pastatė boilerį, apšildė namo stogą ir sienas, pakeitė duris. Be to, byloje yra duomenų, kad ieškovei buvo iškilęs poreikis pakartotinai remontuoti jau suremontuotas patalpas, kadangi globotinė buvo sugadinusi vandentiekį ir sukėlusi gaisrą. Namo remontui buvo panaudotos globotinės nuosavos lėšos, likusios pardavus jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (40 000 Lt (11 584,80 Eur), už kuriuos ieškovė suremontavo namo antrą aukštą), bei ieškovės lėšos (be kita ko, lėšos, kurias ieškovės sutuoktinis gavo pagal jo sudarytas vartojimo kredito sutartis). Byloje yra pateikta UAB „Valresta“ sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią K. M. namo remonto vertė siekia 82 124 Lt (23 784,74 Eur) bei UAB „Daviska“ faktiškai atliktų darbų sąmata, kurioje, apžiūrėjus ir patikrinus vietoje gyvenamojo namo ir ūkinių patalpų remonto darbus, nustatyta, kad jų vertė siekia 13 822 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis UAB „Valresta“ sudaryta lokaline sąmata bei UAB „Daviska“ faktiškai atliktų darbų sąmata, padarė išvadą, kad ieškovė, remontuodama globotinės gyvenamąjį namą, patyrė 9 594,25 Eur būtinųjų išlaidų (3 044,49 Eur tiesioginių vonios įrengimo išlaidų, 6 549,76 Eur pirmojo namo aukšto patalpų remonto darbų, kanalizacijos, vidaus ir lauko vandentiekio įrengimo tiesioginių išlaidų).

29. Apeliaciniame skunde apeliantė nekvestionuoja aplinkybės, kad ieškovė atliko mirusiosios K. M. gyvenamojo namo remontą, taip pat nekvestionuoja teismo išvados, kad atlikdama remontą, ieškovė investavo 9 594 Eur asmeninių (savo šeimos) lėšų. Tačiau apeliantė kelia klausimą, ar pagrįstai teismas pirmiau minėtas ieškovės patirtas išlaidas pripažino būtinosiomis išlaidomis, atsiradusiomis dėl jos, kaip globėjos, pareigų atlikimo. Grįsdama savo poziciją, apeliantė nurodo, kad ieškovė suremontavo globotinės namo pirmąjį aukštą, kuriame gyveno ne K. M., bet ieškovė su šeima, o tai, anot apeliantės, reiškia, kad šios išlaidos patirtos siekiant pagerinti pačios globėjos (ieškovės) gyvenimo sąlygas. Be to, apeliantė pažymi, kad namo pirmojo aukšto būklė nebuvo avarinė, todėl nebuvo būtinybės atlikti neatidėliotinus remonto darbus, o tuo atveju, jeigu ieškovės netenkino esama gyvenamojo namo būklė, ieškovė galėjo gyventi kitur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

30. Kaip matyti iš byloje pateikto 2008 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo ir žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylos, suderintos 2004 m. balandžio 16 d., gyvenamasis namas buvo pastatytas 1969 metais, jo fizinio nusidėvėjimo procentas 2008 metais siekė 28 proc. Name nebuvo įrengtas vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, nebuvo vonios kambario, nebuvo įrengtas karšto vandens tiekimas. Pagal gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, namo pirmame aukšte buvo įrengtas tambūras, virtuvė, sandėlis, 2 kambariai ir veranda, antrame aukšte (pastogėje) – 2 kambariai. Name buvo mediniai langai ir durys. Iš byloje pateiktų namo prieš remontą nuotraukų matyti, kad namui buvo reikalingas remontas, juo labiau kad jis turėjo būti pritaikytas gyventi žmogui su negalia.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kokios ieškovės patirtos globotinės turto pagerinimo išlaidos pripažintinos jos būtinosiomis išlaidomis CK 3.243 straipsnio prasme, vadovavosi, be kita ko, UAB „Daviska“ parengta 2018 m. kovo 30 d. faktiškai atliktų darbų sąmata, kurioje pateikti duomenys surinkti vietoje apžiūrėjus ir patikrinus atliktus darbus. Iš šios sąmatos matyti, kad atliekant namo pirmo aukšto remonto darbus, be kita ko, buvo sumontuotos šarvuotos durys, pakeistos vidaus durys ir grindų danga, apšiltintos sienos, pakeisti langai, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, taip pat buvo įrengtas vonios kambarys, kuriame buvo sumontuoti vandens kanalizacijos ir santechnikos prietaisai, įrengta elektros instaliacija ir šildymas, sutvirtintos išorinės sienos, užmūrytos buvusių langų ir durų angos ir kt.

32. Nurodytų darbų atlikimo faktą patvirtina pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo pirmame aukšte įrengtas vonios kambarys, dušas, sumontuoti nauji langai ir lauko durys, atlikti sienų sutvirtinimo darbai ir užmūrytos langų angos. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai. Štai liudytojas J. S. nurodė, kad ieškovė suremontavo namą, pakeitė langus, įrengė K. M. namo antrą aukštą. Liudytoja L. N. taip pat nurodė, kad ieškovė suremontavo namo antrą aukštą, įrengė vonią ir sanitarinį mazgą. Liudytojas A. P. teigė, kad ieškovė įrengė namo antrą aukštą, vonią pirmame aukšte, įrengė vandentiekį ir kanalizaciją, pakeitė langus. Liudytojas R. T. nurodė, kad ieškovės šeima iš savo lėšų įrengė šildymą, pakeitė pirmo aukšto langus, grindis, įrengė vonios kambarį. Aplinkybę, kad ieškovė sutvarkė globotinei priklausiusį namą, patvirtino ir liudytoja G. Z..

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad gyvenamasis namas, prieš ieškovei atliekant jame remontą, buvo avarinės būklės, ar dėl kokių nors kitų priežasčių buvo visai netinkamas gyventi. Tačiau ši aplinkybė per se (pati savaime) nereiškia, kad ieškovė neturėjo pagrindo atlikti gyvenamojo namo remontą arba kad ji turi prisiimti riziką dėl visų savo išlaidų, patirtų atlikus šį remontą. Teismo vertinimu, atlikdama K. M. namo remontą, ieškovė atliko reikalingus ir būtinus darbus tam, kad namas taptų tinkamas gyventi, funkcionalesnis, atitiktų neveiksnios globotinės poreikius (minėta, namas buvo apšiltintas, jame buvo pakeisti langai, įrengta kanalizacija ir vandentiekis, sanitarinis mazgas, dušas ir pan.), o tai savo ruožtu reiškia, kad ieškovė elgėsi kaip apdairi ir rūpestinga neveiksnaus asmens globėja, siekė pagerinti globotinės gyvenimo sąlygas ir įrengti gyvenamąsias patalpas taip, kad globotinei būtų patogiau jomis naudotis. Apeliantės argumentai, kad ieškovė atliko namo pirmo aukšto remontą ne globotinės naudai, o siekdama patenkinti savo ir savo šeimos poreikius, nėra pagrįsti. Įvertinus atliktų remonto darbų pobūdį galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atlikti remonto darbai buvo reikalingi siekiant pagerinti bendrą namo būklę, padaryti patogesnį visų gyventojų, be kita ko, ir globotinės gyvenimą. Nors namo pirmame aukšte gyveno ieškovė su savo šeima, tai nereiškia, kad K. M. nesinaudojo pirmame aukšte esančiomis bendro naudojimo patalpomis (pvz., vonios kambariu, virtuve ir pan.), ar kad jos gyvenimo kokybei neturėjo įtakos tai, kad namas buvo apšiltintas, jame buvo įrengtas vandentiekis, nuotekų šalinimo tinklai.

34. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė, atlikdama namo (jo pirmojo aukšto) remontą, neveikė išimtinai tik savo ar savo šeimos naudai, bet gerino bendrą globotinės namo būklę, kėlė jo vertę, todėl jos išlaidos, patirtos remontuojant globotinės namą, pagrįstai buvo pripažintos ieškovės būtinosiomis išlaidomis CK 3.243 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliantės argumentas, esą ieškovė, jeigu jos netenkino gyvenimo sąlygos globotinės name, galėjo negyventi kartu su K. M., prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms – tiek gydytojas S. R., tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad dėl K. M. ligos jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinė pabėgdavo iš namų, be to, byloje buvo pateikta duomenų, kad K. M. buvo sukėlusi gaisrą.

35. Minėta, apeliantė ginčija tik aplinkybę, kad globotinės turto pagerinimo išlaidos buvo patirtos siekiant patenkinti globotinės, o ne pačios ieškovės poreikius, ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos sumos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau nevertina argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei priteistinų remonto išlaidų dydį, ir atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją, išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas. Apeliantės išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.