Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl D. A. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, suinteresuoti asmenys N. A., N. G., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pareiškime nurodoma keletas aplinkybių dėl prašomo pripažinti asmens galimo pavojingumo visuomenės sveikatai bei saugumui (puldinėja, spardo šunį, purškia dujas, gadina turtą ir pan.), pridedama eilė policijos pareigūnų pranešimų, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad būtų pasinaudota Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir PSPĮ) nuostatomis, t. y. nėra duomenų apie tai, kad esant įstatymo pagrindams ir tiems atvejams, kai asmens elgesys kelia pavojų visuomenės ar pačio asmens saugumui, turtui, buvo taikomas priverstinio hospitalizavimo procesas.

5. Šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus pareiškėja pateikė Negalią turinčių asmenų centro ,, (duomenys neskelbtini) “ 2024 m. kovo 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (toliau – ir Išvada). Dėl globėjo kandidatūros nurodė, kad vadovaujantis CPK 506 straipsniu, globėjo kandidatūrą parenka ir išvadą dėl asmens, pageidaujančio tapti neveiksniu pripažinto asmens globėju, tinkamumo būti globėju rengia bei teismui teikia globos ir rūpybos institucija. Prokuroras (prokuratūra) nėra globos ir rūpybos institucija, neatlieka globėjo kandidatūros vertinimo ir parinkimo funkcijos, nedisponuoja ir neturi pagrindo disponuoti tokiai funkcijai atlikti reikalinga informacija ir dokumentais. Šiuo atveju, prokuroras neturi jokių duomenų apie galimas globėjo kandidatūras, todėl tokios informacijos teismui neteikia. Vadovaujantis CPK XXX skyriaus 3 skirsnio nuostatomis, klausimas dėl globos ir globėjo kandidatūros turėtų būti sprendžiamas teismui inicijavus bylą dėl globos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros pareiškimas laikytas nepaduotu, šiam nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų, yra pagrįsta ir teisėta. Šiuo aspektu teismas vertina ir teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo trūkumams pašalinti, pagrįstumą.

12. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

13. CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pateikė teismui pareiškėjos neadekvatų ir agresyvų elgesį patvirtinančius duomenis, t. y. tiek kaimynų pareiškimus dėl įvykusių konfliktų su D. A., jos agresyvaus ir pavojingo elgesio laiptinės gyventojams, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirtos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės aktą, šalinant teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė Negalią turinčių asmenų centro ,, (duomenys neskelbtini)“ socialinės darbuotojos 2024 m. kovo 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl jos gebėjimo pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus“. Šioje išvadoje nurodyta, kad D. A. elgesys leidžia manyti, jog jis savarankiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų sveikatos priežiūros srityje, tačiau dėl to, kad ne kartą apsilankius pas ją, D. A. neįsileisdavo į namus, nėra galimybės įvertinti D. A. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse, išskyrus sveikatos priežiūros srities, kur asmuo galimai nesuvokia tikrosios savo sveikatos būklės ir negauna jam priklausančio gydymo.

15. Iš pateiktų duomenų matyti, kad vienerių metų laikotarpiu policijos registruojamų įvykių registre registruotas ne vienas pranešimas, susijęs su D. A. elgesiu. Žaliakalnio policijos komisariate D. A. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. dėl 2023 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, apgadintų buto durų. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. buvo nukreipta stacionariniam ištyrimui į VTPT prie SAM Utenos ekspertinį skyrių, tačiau į jį neatvyko. 2023 m. rugsėjo 8 d. ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas. D. A. yra prisirašiusi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, tačiau pas šeimos gydytoją šioje įstaigoje ji nesilankė, duomenų apie D. A. neturi ir šios poliklinikos Psichikos sveikatos centras. Sveikatos priežiūros paslaugos D. A. buvo suteiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (epikrizės) matyti, kad nustatyta diagnozė nėra tiesiogiai susijusi su pacientės psichikos sveikata.

16. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius 2023 m. gruodžio 19 d. raštu informavo prokuratūrą, kad nėra galimybės pateikti išvados dėl D. A. gebėjimų savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus, kadangi ji su socialiniu darbuotoju atsisakė bendrauti. Kartu buvo pateiktas Negalią turinčių asmenų centro ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neatlikto D. A. asmens gebėjimų įvertinimo ir išvados pateikimo“, kuriame nurodoma, kad socialinei darbuotojai 2023 m. gruodžio 8 d. atvykus nustatytu adresu, D. A. ilgai durų neatidarė. Socialinis darbuotojas informavo savivaldybės administraciją, kad nepavyko atlikti D. A. asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus vertinimo, bet atsižvelgiant į esamą situaciją bei siekiant užtikrinti geriausią visuomenės interesą, buvo kreiptasi į Kauno miesto Socialinių paslaugų centrą, prašant įvertinti socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) poreikį bei suplanuoti galimos pagalbos D. A. veiksmus. 2023 m. lapkričio 8 d. socialinio darbo organizatorės R. B. ir N. V., kartu su bendruomenės pareigūnu apsilankė nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau buto durų niekas neatidarė, su pačia D. A. susitikti nepavyko. Siekiant įvertinti D. A. socialinių paslaugų poreikį, dar ne kartą pas ją lankytasi, vykta kartu su bendruomenės pareigūnu, tačiau durų niekas neatidarė.

17. Visgi Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi (baudžiamajame procese) buvo paskirta atlikti D. A. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaip matyti, 2023-06-29 – 2023-07-12 teismo Psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama D. A. psichinė sveikata, jos elgesys, bendravimas, nuotaikos bei reakcijos ir kt. Daroma išvada, kad jos elgesyje vyrauja tikrovės neatitinkanti tiriamosios aplinkos įvykių, aplinkinių santykių (ypač su kaimynais) su ja interpretacija, kadangi tiriamoji aplinką linkusi suvokti kaip grėsmingą, negeranorišką jos atžvilgiu ir tada imasi atsakomųjų veiksmų. Įtariama socialinė dezadaptacija bei emocinėje būsenoje ryški įtampa. Atlikus Ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. A. atžvilgiu, Ekspertizės akte rekomenduojama detalesniam tyrimui D. A. nukreipti stacionariam ištyrimui į VTPT prie SAM Utenos ekspertinį skyrių.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, rodančios D. A. tam tikrus psichinės sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji galimai negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiškėją siūloma pripažinti neveiksnia.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjos pateikta Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos nustatytos aprašo tvarkos ,,Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ keliamų reikalavimų, kadangi grindžiama tik susidariusios situacijos kontekste, tačiau ne paties pokalbio su asmeniu, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, vertinimu. Taip pat pareiškėja šalindama pareiškimo trūkumus nenurodė ir / ar nepateikė duomenų, kad būtų pasinaudota PSPĮ nuostatomis dėl priverstinio hospitalizavimo.

20. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės <...>. CPK 467 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. <...>.

21. CPK 466 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. <...>.

22. Įstatymo leidėjas CPK 467 straipsnyje yra numatęs galimas psichiatrinės teismo ekspertizės skyrimo formas, t. y. ambulatorinę ar stacionarinę. Jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 467 str. 3 d.). Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichikos būklę pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, į ekspertizės įstaigą stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. <...> (CPK 467 str. 4 d.).

23. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas, kilus abejonių dėl D. A. psichinės būklės vertinimui ir nustatymui duomenų pakankamumo, gali skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, įvertinus Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje skirtos ambulatorinės teismo ekspertizės išvados (ne)išsamumą bei rekomendaciją dėl stacionaraus D. A. psichinės sveikatos ištyrimo. Taigi ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi būti pakankamai aktyvus ir, nepriklausomai nuo kitų proceso dalyvių prašymų, savo iniciatyva imtis įstatyme reglamentuotų procesinių priemonių tam, kad išsiaiškintų aplinkybes dėl asmens sveikatos būklės.

24. Šiuo atveju teismas nurodo, kad pareiškėja šalindama pareiškimo trūkumus nenurodė ir / ar nepateikė duomenų, kad būtų pasinaudota PSPĮ nuostatomis. Tačiau pažymėtina, kad PSPĮ 6 straipsnio 2 dalyje į subjektų apimtį, turinčių teisę kreiptis dėl pilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą, prokuratūra nepatenka (nėra nurodyta įstatymo nuostatose), kas reiškia, kad įstatymas nenumato pareiškėjai imperatyvios pareigos pačiai inicijuoti psichiatrinės ekspertizės dėl paciento, šiuo atveju D. A., psichikos būklės įvertinimo.

25. Kaip minėta, Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl D. A. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje nustatymo, prieš tai kreipėsi į Negalią turinčių asmenų centrą ,, (duomenys neskelbtini)“ socialinei išvadai gauti, teikė kitus objektyvius duomenis apie D. A. elgesį ir sveikatos būklę.

26. Pažymėtina, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai. Šiuo atveju, įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, duomenys pareiškimo priėmimo stadijoje yra laikytini pakankamais įrodymais, kuriuos pareiškėja objektyviai turėjo/galėjo gauti. Todėl negalima spręsti, kad teismo nustatyti trūkumai būtų esminiai, kad jų nepašalinus nebūtų galima pradėti nagrinėti bylos. Priešingu atveju būtų pažeistas teisės į teisminę gynybą, o, šiuo atveju, ir viešojo intereso gynimo, principai.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), dėl to pareiškimo priėmimo klausimas išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.