- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2YT-38-277/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., M. Š.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas, Anželika Meškaitė
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo A. Š. atstovui advokatui Egidijui Labuckui, suinteresuotam asmeniui N. P., jos atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, suinteresuotam asmeniui M. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. Š. ir suinteresuoto asmens N. P. pareiškimus dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti byloje asmenys valstybės įmonė Turto bankas, N. P. ir M. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti M. Š. priklausiusį turtą.
Pareiškėjas nurodo, kad tėvai J. Š. ir M. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame su nepilnamečiais vaikais 1967 metais apsigyveno. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nepaliko. Notarui per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą niekas iš įpėdinių nepadavė. Palikimą priėmė J. Š., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes visu gyvenamuoju namu, jame esančiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kitu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. J. Š. 1995 m. liepos 28 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjas nori gauti J. Š. turto paveldėjimo teisės liudijimą, bet notarui reikia pateikti įrodymą, patvirtinantį, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės M. Š. mirties, todėl prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad valstybės įmonė Turto bankas, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą M. Š. palikimo perėjimą valstybei ir pareiškėjo pareiškimo neginčija, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. Š. patvirtino pareiškėjo teiginius, kad šeima – tėvai J. Š., M. Š., brolis A. Š., sesuo N. Š. ir ji – nuo 1967 metų gyveno tėvų name (duomenys neskelbtini). Po motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) brolis A. Š. apsigyveno pas tetą Naujojo Daugėliškio kaime, sesuo N. Š. – pas kitą tetą Pivoriškių kaime, o ji su tėvu liko gyventi Ignalinoje. Brolis ir sesuo apsigyveno pas tetas, kad tėvui būtų lengviau tvarkytis, bet maždaug po metų jie grįžo į namus ir šeima vėl gyveno kartu.
Suinteresuotas asmuo N. P., vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 7 dalimi, pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., priimdamas (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės M. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė palikimą ir dukters N. P., palikimo atsiradimo metu buvusios nepilnamete, vardu. Nurodo, kad palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnis numatė, kad pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys lygiomis dalimis, yra mirusiojo vaikai ir sutuoktinis. M. Š. vaikai yra: M. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir N. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu M. Š. vaikai buvo nepilnamečiai ir negalėjo patys priimti palikimo, todėl jų vardu palikimą privalėjo priimti atstovas pagal įstatymą – tėvas J. Š., kuris nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu, bet, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė M. Š. palikimą ne tik pats, bet ir savo nepilnamečių vaikų vardu.
Atsiliepimas
Pareiškėjo A. Š. atstovas advokatas E. Labuckas atsiliepime į N. P. reikalavimą ir teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas, nes J. Š. nepadavė pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą savo nepilnamečių vaikų vardu. Palikimo atsiradimo metu N. P. dėl nepilnametystės buvo neveiksni ir pati palikimo priimti negalėjo. Teismų praktikoje kai kuriais atvejais pripažįstama, kad palikėjo vaikai, gyvenę su juo iki mirties ir po jo mirties likę gyventi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, naudodamiesi mirusiojo daiktais taip pat laikomi priėmę palikimą faktiniu valdymu. Šiuo atveju tokia praktika neturėtų būti taikoma, nes iškart po motinos mirties 1968 m. sausio mėnesį A. Š. išvyko gyventi pas tėvo seserį A. B., gyvenusią Daugėliškio kaime, ir ten gyveno iki 1969 m. gegužės mėnesio, o N. P. išvyko gyventi pas mamos seserį M. M., gyvenusią netoli Daugėliškio, ir ten gyveno pusantrų metų. Namuose liko gyventi tėvas su vyresniąja dukra M. Š.. Tik J. Š. atliko aktyvius veiksmus mirusios sutuoktinės palikimui priimti – rūpinosi namu, naudojosi visais ten esančiais daiktais, juos valdė, tęsė namo statybą, rūpinosi registracija ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkinami.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų M. Š. ir N. P. paaiškinimai, pateikti dokumentai – J. Š. ir M. Š. santuokos įrašo kopija; M. Š. mirties įrašo kopija; Ignalinos miesto seniūnijos pažyma apie J. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie įregistruotą J. Š. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šio namo statybos pabaigos metus (1964 m.) ir nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą (DŽDT vykdomojo komiteto 1966 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 19) – liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad J. Š. po sutuoktinės M. Š. mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu patvirtina, kad J. Š., būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, nepraėjus šešiems mėnesiams po sutuoktinės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl prašymas nustatyti šį palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą tenkinamas.
A. Š. gimimo liudijimo kopija, N. Š. gimimo ir santuokos liudijimo kopijos, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, M. Š. asmens tapatybės dokumentas patvirtina, kad J. Š. yra M. Š., A. Š. ir N. P. tėvas, o M. Š. – jų motina. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalį mirusiojo vaikai ir sutuoktinis buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Palikimo atsiradimo 1968 m. sausio 8 d. metu (duomenys neskelbtini) gimusiai M. Š. buvo šešiolika metų, (duomenys neskelbtini) gimusiam A. Š., – aštuoneri, o (duomenys neskelbtini) gimusiai N. P. – penkeri metai. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai, o pagal 14 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. M. Š. 1968 m. sausio 8 d. atsiradusį motinos palikimą galėjo priimti pati, turėdamas tėvo sutikimą. Tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu reglamentavo palikimo atsiradimo metu Lietuvoje galiojęs RTFSR 1926 metų Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas. Pagal šio kodekso 33 straipsnį tėvystės teisės įgyvendinamos išimtinai vaikų interesais ir teismas gali atimti iš tėvų jų teises, jeigu jos įgyvendinamos neteisėtai. Nepilnamečių vaikų interesų – asmeninių ir turtinių – gynyba tenka tėvams, kurie yra vaikų atstovai teisme ir kitose įstaigose (43 straipsnis). Tėvai yra globėjai arba rūpintojai be specialaus paskyrimo (71 straipsnis). Globėjas gali sudarinėti visus sandorius, kuriuos galėtų sudaryti pats globotinis, jeigu būtų veiksnus, bet atsisakyti nuo palikimo reikalingas globos ir rūpybos organų sutikimas (86 straipsnis). J. Š. buvo vienintelis savo vaikų, neturinčių penkiolikos metų amžiaus, globėjas. Tėvystės teisės jam nebuvo atimtos. Nėra duomenų, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė nepilnamečiams vaikams tenkančio palikimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013), esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius, kad J. Š. po sutuoktinės M. Š. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pripažintinas ir kitas faktas – palikimo priėmimas (duomenys neskelbtini) gimusios nepilnametės dukters N. Š. vardu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) savo ir N. P. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad galėtų būti pateiktas M. Š. palikimo priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.