- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- e2-20333-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00892-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- R. A.
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. A. 500,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui R. A. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. rugpjūčio 20 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas R. A., neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant pėsčiosios ir ją sužalojo. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas R. A., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę (e. b. l. 7–8). Eismo įvykio metu transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės bendrovėje (e. b. l. 6). Už 2018 m. rugsėjo 4 d. eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtą sužalojimą, ieškovė išmokėjo 500,00 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 10). Atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei prašomą sumą (e. b. l. 9).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, draudikas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 59.3 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.
Byloje nustačius, kad ieškovė dėl 2018 m. rugsėjo 4 d., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką, pripažintina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog išmokėtas dėl padarytos žalos sumas atlygintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad jos išmokėtą 500,00 Eur draudimo išmoką jai atlygintų atsakovas. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas nurodytą sumą būtų sumokėjęs ieškovei, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur suma.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 3,65 Eur. Kadangi nurodyta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur (trijų eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Atsakovas R. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.