Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-12-23 · Byla Nr. N2-35135-558/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
N2-35135-558/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27484-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
S. S.
Civilinė byla Nr. N2-35135-558/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27484-2014-1
Procesinių sprendimų kategorijos: 77.4.3; 116.1; 116.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant A. D.,dalyvaujant ieškovei I. V.,atsakovui S. S.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. S. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19466-131/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytas sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti tokią atsakovo S. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V., gim. 2010-12-29, tvarką:

S. S. turi teisę kiekvieną savaitę trečiadienį nuo 9.00 val. pasiimti sūnų K. V. iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės ketvirtadienio 20.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) paimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V..S. S. už kiekvieną su juo praleistą dieną pats sumokės už darželį, t.y. grąžins I. V. jos sumokėtas lėšas už dieną po 9,66 Lt (7,16 Lt + 2,50 Lt), o po 2015-01-01 po 2,80 EUR (pavyzdžiui, už 8 dienas po 9,66 Lt, turi pervesti 77,28 Lt arba po 2015-01-01 22,38 EUR), kuriuos perves į sūnaus K. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke. Lėšos turi būti pervedamos iki kiekvieno mėnesio 5 dienos už praėjusį mėnesį. Jeigu mokestis už darželį pasikeis, tėvas mokės pagal naujai nustatytus tarifus.S. S. turi teisę vesti sūnų į įvairius būrelius, bet prieš tai privalo pasitarti su vaiko gydytoju ir gauti leidimą, kad užsiėmimai atitiktų vaiko sveikatos būklę ir nedarytų jam žalos.S. S. turi teisę kiekvieną sekmadienį nuo 9.00 val. pasiimti sūnų iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) pasiimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V..S. S. turi teisę kiekvieną vasarą dvi savaites atostogauti su sūnumi, atostogų laiką iš anksto suderinęs su I. V..Dėl S. S. bendravimo su sūnumi švenčių dienomis (šv. Kalėdas, šv. Velykas ir kt.) tikslaus grafiko nenustatyti, kadangi I. V. sutinka, kad tėvas galės bendrauti su sūnumi netrukdomai, laisvu nuo darbo metu, iš anksto suderinęs laiką su motina, I. V..Apie gyvenamosios vietos ar kontaktinio telefono numerio pasikeitimą šalys per tris dienas privalo viena kitą informuoti telefonu (SMS žinute) arba raštu.

Šalies argumentai

Bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19466-131/2013 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį sūnaus K. V., gim. 2010-12-29, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o tėvas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį. Bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Šiuo metu susitarti geruoju nepavyksta, atsakovas manipuliuoja bendravimu su vaiku, dažnai siekia sukurti konfliktines situacijas, nesutinka geruoju nustatyti bendravimo su vaiku grafiką ir taisykles. Ieškovė mano, kad yra pagrindas kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms. Šiuo metu šalių sūnus yra 3,5 metų, lanko vaikų darželį, jis serga bronchine astma, todėl jam yra būtinas padidintas dėmesys ir priežiūra. Vaiko tėvas, nepasitaręs su gydytojais, ir nekreipdamas dėmesio į ieškovės prieštaravimus, pradėjo vaiką leisti į baseiną ir gimnastikos būrelius. Ieškovė neinformuota, kur šie užsiėmimai vysta, kokios ten sąlygos, todėl ieškovė negali būti tikra, kad vaiko sveikatai nebus padaryta žala. Atsakovo teigimu, vaiko užsiėmimai vyksta trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Vaikas visą dieną būna darželyje, kur vyksta įvairūs užsiėmimai. Po to, vaikas vedamas į būrelius. Toks krūvis mažamečiam vaikui yra aiškiai per didelis ir nepriimtinas. Vaikas pervargsta, tampa irzlus, jam nelieka laiko poilsiui. Savo veiksmais tėvas išbalansuoja sūnaus dienotvarkę, kadangi vaikas vėlai guldomas miegoti, į darželį atvedamas apie 10.00 val. arba vėliau, nors pagal darželio taisykles, jis turi būti ten 9.00 val. Atsakovo elgesys yra nepriimtinas darželio auklėtojams. Pabuvęs su tėvu, vaikas tampa irzlus, nepaklusnus, nenori ryte keltis į darželį arba išvis nenori ten eiti. Atsižvelgiant į išdėstytą, būtina nustatyti aukščiau nurodytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką (b.l. 7-9, 45-46).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-10-24 išvadoje dėl nepilnamečio K. V. nurodė, kad nepilnametis K.V., gim. 2010-12-29, kartu su motina I. V. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės giminaičiams, todėl ji moka tik už komunalines paslaugas. Motinos teigimu, sūnui nustatyta alerginė-bronchinė astma. Jos teigimu, ji neprieštarauja tėvo bendravimui su sūnumi, tačiau atsakovas pasiimdamas sūnų vidury savaitės labai išbalansuoja vaiką. Berniukas tampa nepaklusnus. Ji mano, kad sūnui privaloma lankyti darželį kiekvieną dieną. Atsakovas neinformuoja ieškovės, kokius būrelius lanko nepilnametis vaikas, tačiau ji žino, kad K.V. lanko baseiną. Apsilankymo metu sūnus svečiavosi pas tėvą. Atsakovas S. S. gyvena vieno kambario bute su visais patogumais. Butas nuomojamas. Nepilnamečiui sudarytos visos sąlygos svečiavimuisi pas tėvą. Pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis sūnų pas save pasiima kiekvieną trečiadienio rytą su nakvyne iki ketvirtadienio vakaro ir sekmadieniais su nakvyne. Pasak atsakovo, jis K. vedžioja į baseiną, gimnastiką bei šokius pas privačius, jo pažįstamus, trenerius. Jis nori, kad berniukas būtų geros sveikatos, užsigrūdinęs. Veikla vaikui labai patinka. Taip pat, laisvalaikiu tėvas su sūnumi eina į cirką, teatrą, užsuka į kavinę, vasarą dažnai būna gamtoje. S. S. teigia, kad stengiasi nepilnametį vaiką maitinti kuo sveikiau. Išlaikymo periodinėmis išmokomis jis neteikia, kadangi perka vaikui drabužius, avalynę, nemažai moka už papildomą ugdymą, dažnai nuperka ir įdeda sūnui maisto produktų. Anksčiau K. su juo praleisdavo keturias dienas per savaitę, todėl laiko, kad vaikui skiria daugiau lėšų nei motina. Anot atsakovo, į Skyrių kreipėsi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes dėl darbo specifikos ne bet kada gali būti su vaiku, o motina negali to suprasti. Nepilnametis K.V. lanko vaikų lopšelį-darželį „Coliukė“. Lankymosi metu pas atsakovą, pas tėvą svečiavosi sūnus. Berniukas labai judrus, žaidė su kamuoliu, nuolat kalbino tėvą ir reikalavo jo dėmesio. Pakalbintas K. sakė, kad jam su tėvu labai patinka eiti į baseiną, gimnastiką, patinka šokti ir visada norėtų gyventi su tėvu. Į Skyrių kreipėsi S. S. dėl tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Skyriuje 2014-07-17 buvo organizuotas pokalbis su mažamečio tėvais, tačiau, tėvams tarpusavyje nesutarus dėl bendravimo su vaiku, bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į mažamečio K. išsakytą nuomonę, jo judrų būdą, Skyriaus manymu, pasiūlyta bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su tvarką sudaryti tikslinga, nes vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, o motina pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti maksimaliam atsakovo bendravimui su vaiku (b.l. 32-37).

Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškovės I. V. ieškinį nepateikė.

2014-12-15 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė I. V. ieškinio reikalavimus palaikė. Prašė nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

2014-12-15 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas S. S. nurodė, kad sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka iš dalies. Nesutinka su bendravimo tvarkos 2 punkto reikalavimu apmokėti už vaiko praleistą dieną su juo, o ne darželyje. Nurodė, kad jis vienas apmoka nepilnamečio vaiko papildomą ugdymą, kuris kainuoja apie 600 Lt per mėnesį. Taip pat vaikšto su vaiku į cirką, teatrą, kino teatrą. Vaikas yra hiperaktyvus. Jam patinka papildoma veikla. Prašė, nustatant jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, 5 punktą papildyti nuostata, jog vasaros atostogų metu tėvui būtų leista su vaiku atostogauti užsienyje. Nesutinka ir 3 punktu.

2014-12-15 vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad sąlyga, jog prieš užrašydamas arba vesdamas vaiką į būrelius, tėvas turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, yra perteklinė, kadangi tėvas, su kuriuo tuo metu yra nepilnametis vaikas, yra atsakingas už vaiko sveikatą ir ugdymą. Skyrius prašė šio reikalavimo netenkinti. Taip pat prašė nepriteisti iš atsakovo už praleistą dieną darželyje, kadangi, kai vaikas būna pas jį, tėvas pakankamai skiria pinigų jo ugdymui: baseinas, gimnastika, piešimui moksleivių rūmuose. Vaikas baseiną lanko Sugiharos centre. Be to, prašė tenkinti atsakovo prašymą ir leisti jam vaiką išsivežti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 3.53 str. 3 d. numatyta, jog teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis K. V., gim. 2010-12-29, yra ieškovės I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b.l. 10). Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 13-15), kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodyta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus K. V., gim. 2010-12-29, gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina. Sutarties 4 punktas numato, kad šalys susitaria, kad vaikas bus auklėjamas bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaiko interesus. Abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvauja vaiko auklėjime ir bendrauja su juo. Nei vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti kitam bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. 5 punktu šalys susitarė, kad šalys įsipareigoja netrukdyti vaikų artimiesiems giminaičiams matytis ir bendrauti su vaiku. Nepilnametis K. V., gim. 2010-12-29, serga bronchine astma ir atopiniu dermatitu (b.l. 11). Jis lanko lopšelį-darželį „Coliukė“ nuo 2013 m. kovo 4 d.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.). Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti sūnų bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 str.).

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Atsakovas prieštaravo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 2 punkto, t.y. dėl apmokėjimo už darželį, kuomet vaikas bus su tėvu. Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, kuri teigė, kad tėvas pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo, apmoka jo papildomą ugdymą. Atsakovas teigė, kad perka vaikui drabužius, įdeda su savimi maisto. Nors atsakovas ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau ieškovė nepaneigė tokių atsakovo parodymų. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad lėšų už darželį pervedimas į nepilnamečio šalių sūnaus sąskaitą tik apsunkintų ieškovę, kadangi ji negalėtų pinigais disponuoti be teismo leidimo, o jos pačios sąskaitos yra areštuotos. Teismas sutinka su atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovės argumentais ir mano, kad netikslinga iš atsakovo papildomai priteisti mokestį už darželį už dieną, kai vaikas praleidžia su juo.

Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 3 punktu, kuris numato, kad S. S. turi teisę vesti sūnų į įvairius būrelius, bet prieš tai privalo pasitarti su vaiko gydytoju ir gauti leidimą, kad užsiėmimai atitiktų vaiko sveikatos būklę ir nedarytų jam žalos.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad tokia nuostata yra perteklinė, kadangi tas iš tėvų su kuriuo tuo metu yra vaikas, yra atsakingas už jo sveikatą ir ugdymą. Teismas sutinka su tokiais argumentais, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d. ). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas atsakingai žiūri į vaiko auklėjimą ir vystymą, apmoka vaiko papildomą ugdymą, kadangi vaikas yra judrus, aktyvus ir domisi įvairia veikla. Tokio amžiaus vaiko norai ir poreikiai gali dažnai keistis, jį gali sudominti vis kiti dalykai, todėl nuolatinės konsultacijos su gydytojais gali apsunkinti tiek patį mažametį vaiką, tiek atsakovą. Be to, jei šis bendravimo tvarkos punktas ir nebus teismo nustatytas, šalims nėra draudžiama kreiptis į vaiką prižiūrintį gydytoją konsultacijos dėl vienos ar kitos papildomo ugdymo veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad šis bendravimo tvarkos punktas yra perteklinis, teismas jo nenustato.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė papildyti ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos 5 punktą, kuris nustato, kad S. S. turi teisę kiekvieną vasarą dvi savaites atostogauti su sūnumi, atostogų laiką iš anksto suderinęs su I. V.. Jis prašė leisti jam išvežti vaiką į užsienį atostogauti. Kadangi mažametis vaikas yra judrus ir smalsus, atsakovas tinkamai rūpinasi juo, išvadą teikiančiai institucijai neprieštaraujant, teismas mano, kad netikslinga šiuo atveju neleisti atsakovui atostogauti su nepilnamečiu vaiku užsienio valstybėje.

Kadangi atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl kitų bendravimo tvarkos punktų, teismas tenkina ieškovės prašymą šioje dalyje.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-04 nutartimi ieškovei I. V. atidėjo 144 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino ieškovės prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi nei ieškovas nei atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), tai šios šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos yra nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,06 Lt sumą, t.y. neviršija 10,00 Lt dydžio, šios išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 150 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19466-131/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą bei nustatyti tokią S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

S. S. turi teisę kiekvieną savaitę trečiadienį nuo 9.00 val. pasiimti sūnų K. V. iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės ketvirtadienio 20.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) paimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V..S. S. turi teisę kiekvieną sekmadienį nuo 9.00 val. pasiimti sūnų iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) pasiimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V..S. S. turi teisę kiekvieną vasarą dvi savaites atostogauti su sūnumi, atostogų laiką iš anksto suderinęs su I. V.. S. S. vasarą, būdamas su vaiku, turi teisę vaiką išvežti į užsienį atostogauti, iš anksto apie tai informuodamas vaiko motiną. Dėl S. S. bendravimo su sūnumi švenčių dienomis (šv. Kalėdas, šv. Velykas ir kt.) tikslaus grafiko nenustatyti, kadangi I. V. sutinka, kad tėvas galės bendrauti su sūnumi netrukdomai, laisvu nuo darbo metu, iš anksto suderinęs laiką su motina, I. V..Apie gyvenamosios vietos ar kontaktinio telefono numerio pasikeitimą šalys per tris dienas privalo viena kitą informuoti telefonu (SMS žinute) arba raštu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė