- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-1269-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13875-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl 2012-04-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui J. D. dėl paskolos gražinimo
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
2011 m. birželio 13 d. atsakovas J. D. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo vekselio gavėjui I. R. pareikalavus per 5 dienas arba iki 2011m. rugsėjo 1 d. sumokėti 4700 Lt, o 2011 m. rugpjūčio 1d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas be sąlygų įsipareigojo vekselio gavėjui pareikalavus per 5 dienas arba iki 2011m. rugsėjo 1d. I. R. sumokėti 15045 Lt. Ieškovas teigė, kad išrašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai neatitinka LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatytų būtinųjų reikalavimų vekseliui, todėl šie dokumentai CK 6.871 str. 3 dalies prasme turi būti laikomi paskolos rašteliais. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę grąžinti gautas sumas, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19745,00 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas aiškino, kad preliminarios sutarties nebuvo pasirašęs, maitinimo įmonės akcijų pirkti neketino.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad UAB „Tabera ir Ko“ akcijų paketas nuosavybės teise priklausė jo tėvui Z. V. D., o jis – atsakovas - buvo šios bendrovės direktoriumi. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės sumažėjus pelnui, susidaręs nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas įsiskolinimas. Turėdamas tėvo įgaliojimą, atsakovas vedė derybas su ieškovu ir 2011 m. birželio 27 d. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti nuosavybėn įmonės akcijas, iki 2011m. rugpjūčio 1d. sudaryti pagrindinę sutartį ir sumokėti 20000 Lt avansą, kurio dalis turėjo padengti įmonės skolą Lietuvos muzikos ir dailės akademijai. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, avansas jam nebus grąžinamas. Dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo, norėdamas turėti papildomas garantijas, ieškovas 2011m. birželio 13d. sumokėjo 4700 Lt. ir pasiūlė pasirašyti vekselį, kuris ir patvirtina šios sumos mokėjimą. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 08 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kurią vykdant už nesumokėtą nuomos mokesčio dalį Akademijai buvo perduota visa kavinėje esanti įranga. Likusią 15045,32 Lt. įsiskolinimo dalį padengė ieškovas tiesiogiai nuomotojui banko pavedimu pagal preliminarią sutartį. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 1d. pasirašęs antrą vekselį, tuo patvirtindamas, kad buvo gauta dalis avanso – 15045,00 Lt. Sumokėjus avansą, ieškovo prašymu jam buvo perduoti įmonės dokumentai, tarp jų preliminarioji sutartis, o įmonės direktore buvo paskirtas ieškovo parinktas asmuo J. P.. Vėliau ieškovas pareiškė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys, atsisakė grąžinti vekselius, buhalterinius dokumentus ir įmonės antspaudą. Vekseliuose nurodytos sumos atliko sumokėto avanso patvirtinimo funkciją, o nesudarius pagrindinės sutarties, avansas negrąžinamas. Todėl esą nėra teisinio pagrindo priteisti sumas, sumokėtas kaip avansą, vykdant preliminarią sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad susiklosčiusius su atsakovu santykius ieškovas laiko paskoliniais. Tačiau paprastojo vekselio davėjas – atsakovas, pirmajam vekselio turėtojui – ieškovui, turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselių apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT civ. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 01 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad su ieškovu buvo tariamasi dėl bendrovės „Tabera ir Ko“ akcijų pirkimo – pardavimo, buvo sudaryta preliminarioji sutartis, mokamas avansas dėl kurio grąžinimo ir keliamas šis ginčas. Tačiau rašytinė preliminarioji sutartis teismui nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė direktoriaus pareigas bendrovėje „Tabera ir Ko“, kurios visos akcijos priklausė atsakovo tėvui Z. V. D.. Akcijų savininkas 2011 m. birželio 22 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu savo sūnų – atsakovą - įgaliojo savo nuožiūra už aptartą kainą ir aptartomis sąlygomis parduoti jam priklausančias bendrovės akcijas, tuo tikslu atstovauti jo interesams santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti reikiamus pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus.
Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas vekselius pasirašė savo, kaip fizinio asmens vardu, tačiau jis, būdamas bendrovės direktoriumi ir turėdamas akcijų savininko įgaliojimą, veikė bendrovės vardu ir atstovavo jos interesams. Tai, kad bendrovė buvo įsiskolinusi, tvirtina Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. priimta nutartis, kuria teismas patvirtino pareiškėjų UAB „Tabera ir Ko“ ir Akademijos sudarytą taikos sutartį. Šia sutartimi (sutarties 2.2, 2.4, 2.5 p/p.) šalys susitarė, kad dalis 201722 Lt. skolos bus atlyginta kreditoriui (Akademijai) perduodamu bendrovei priklausančiu, Turto vertinimo ataskaita Nr.VK-11/01-002 įvertintu turtu, o už suteiktas komunalines paslaugas likusi skolos dalis 15045,32 Lt. bus sumokėta grynaisiais pinigais. Po šios šalių taikos sutarties patvirtinimo, ieškovas vietinio mokėjimo nurodymu SEB bankui už bendrovės „Tabera ir Ko“ komunalinius patarnavimus pagal 2011-07-08 teismo nutartį pervedė Akademijai 15045,32 Lt. įsiskolinimą. Tą pačią dieną, t.y. 2011m. rugpjūčio 1d., atsakovas pasirašęs ieškovo jam pateiktą vekselį.
Iš ieškovo gautais 4700 Lt atsakovo teigimu buvo apmokėta už vertinimą bendrovės turto, kuris teismo nutartimi buvo perduotas Akademijai už bendrovės „Tabera ir Ko“ įsiskolinimus.
2011m. rugpjūčio mėnesį akcininko sprendimu bendrovės direktore buvo paskirta ieškovo bendradarbė (tai jis pripažino teisme) J. P., kuri buvo atleista 2011m. rugpjūčio 30 d., kai atsakovo teigimu ieškovas pareiškęs, kad bendrovės akcijų nepirks.
Teismas padarė išvadą, kad aplinkybę, jog ieškovas norėjo pirkti įmonės akcijas, patvirtino administratore dirbusi liudytoja S. G.. Teismo apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad matęs ieškovą, kuris apžiūrinėjo patalpas ir elgėsi, kaip būsimas savininkas. Jis (A. K.) atsakovui davęs preliminarios sutarties kopiją ir paaiškinęs, kaip turi atrodyti sandoris. Teismas nustatė, kad pas ieškovą dirbančių liudytojų S. M. ir J. P. parodymai aukščiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia.
Įvertinęs visas čia išdėstytas aplinkybes ir paties ieškovo konkliudentinius veiksmus teismas darė išvadą, kad šalys tarėsi dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sąlygų ir ieškovo sumokėtos sumos atiteko bendrovei sprendžiant jos įsiskolinimų apmokėjimo klausimus, bet ne pačiam atsakovui J. D. asmeniškai, kuris, būdamas bendrovės direktoriumi ir turėdamas akcijų savininko įgaliojimą, veikė bendrovės vardu ir atstovavo jos interesams. Tokioms aplinkybėms esant, atsakovas savo vardu pasirašydamas vekselius, kuriuos pats ieškovas laiko tik paskolos rašteliais, asmeniškai jokių paskolinių įsipareigojimų neprisiėmė. Dėl to teismas konstatavo, jog priteisti ieškovo prašomas sumas iš atsakovo J. D. teisinio pagrindo nėra.
I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Apeliantas nurodė, kad šiuo atveju vekselis, kaip vertybinis popierius, negalioja. Tačiau teismas turėjo vertinti atsakovo veiksmus ir rašytinius įrodymus - vekselius, kuriais atsakovas besąlygiškai įsipareigojo grąžinti asmeniškai iš ieškovo gautus pinigus, kurie patvirtina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Apeliantas, vadovaudamasis LAT 2007-10-01 nutartimi c.b. Nr. 3K-7-216/2007, teigia, kad teismas, netenkindamas ieškinio, turėjo nustatyti ar yra pagrindai atsakovo duotus vekselius, kaip paskolos raštelius, laikyti negaliojančiais, kaip sandorius, pagal kuriuos atsakovas įgijo prievolę grąžinti ieškovui duotus pinigus. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, tačiau atsakovas vekselių neginčijo , priešieškinio nereiškė, lėšų gavimo fakto neneigė, neįrodė, kad paskoliniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir juridinio asmens. Dėl to teismo išvada, kad paskolinių santykių tarp šalių nebuvo, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms ir yra neteisėta. Apeliantas nurodė, kad jis perdavė pinigus atsakovui ir visiškai nėra atsakingas kaip šios lėšos buvo naudojamos. Pinigai buvo paskolinti asmeniškai atsakovui grynais pinigais, šį faktą patvirtino liudytojas S. M. (b.l. 105). Atsakovo prašymu pervestas mokėjimas Akademijai yra papildomas ir šis mokėjimas nesusijęs su šia byla. Atsakovo pateiktas įgaliojimas nėra susijęs su vekseliais, tuo labiau, kad įgaliojimo data – 2011-06-22, o pirmojo vekselio data – 2011-06-13. Pagal LT CK 6.165 str. preliminari sutartis turi būti rašytinė, todėl teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais bei atsakovo paaiškinimais. Apeliantas neigė norėjęs pirkti įmonės akcijas, nurodė, kad J. P. nebuvo paskirta UAB „Tabera ir Ko“ direktore. Ieškovas žinojo apie įmonės blogą finansinę padėtį, todėl pirkti akcijas už 50 000 Lt, kai įstatinis kapitalas buvo tik 30 000 Lt bei skoloms virš 200 000 Lt, būtų nelogiška.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodė, kad teismas teisingai įvertino įrodymus ir teisingai kvalifikavo šalių santykius ne kaip paskolinius, o kaip iš UAB „Tabero ir ko“ verslo (akcijų) perleidimo (pardavimo) kylančius prievolinius santykius. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog 15045,32 Lt sumos pervedimas Akademijai nesusijęs su šia byla. Atsakovas nurodė, kad teismas neprivalėjo spręsti vekselių negaliojimo klausimų. Šiuo atveju teismas padarė išvadas, įvertinęs byloje esančius įrodymus. Atsakovo nuomone teismas turėjo pagrindą remtis liudytojų parodymais, vadovaudamasis CK 1.93 str. 6 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teisme išnagrinėta byla Nr. 2-2757-910/2012 patvirtina, kad tarp J. P. ir bendrovės buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, t.y. buvo ketinimas pirkti akcijas. Be to, gavus avansą, 2011-06-22 buvo pasirašytas įgaliojimas, suteikiantis atsakovui atlikti visus veiksmus, susijusius su akcijų pardavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas prašė prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliantas nepagrindė, kad šių įrodymų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to ar tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, ar atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieškovu.
Atsakovas neginčijo, kad vekseliai, kuriuose atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui juose nurodytas sumas, neatitiko LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatytų būtinųjų reikalavimų vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, todėl teismui pateikti vekseliai vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kuriais įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo vekselių, kuriuose atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti pinigines lėšas, todėl toks atsakovo įsipareigojimas pripažintinas nustatytu ir nenuginčytu. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą, nes pačiame vekselyje prievolės atsiradimo pagrindas nėra nurodytas.
Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei jo paaiškinimų matyti, kad atsakovas jo asmeniškai pasirašytus vekselius vertino kaip ieškovo sumokėto avanso už jo ketinamas įsigyti UAB „Tabero ir Ko“ akcijas patvirtinimą. Atsakovas neginčijo, jog ieškovas avansui skirtas sumas jam sumokėjo, nurodė, kad avanso sumokėjimo faktą patvirtino vekseliai. Vien tokia atsakovo pozicija paneigia teismo išvadą, kad ieškovas pagal pasirašytus vekselius asmeniškai įsipareigojimų neprisiėmė, kad jis, pasirašydamas vekselį, veikė bendrovės vardu ir jos interesais, nes pats atsakovas pripažino, kad, priimdamas pinigus kaip avansą, veikė ne bendrovės, o akcininko vardu, t.y. veikė kaip fizinis asmuo, tuo labiau, kad akcijų pasirašymo sutarties šalimi gali būti akcininkas ir pirkėjas, o ne pati bendrovė.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neįrodė, jog šalys buvo sudariusios preliminarią sutartį dėl akcijų pardavimo, nes tokios sutarties teismui nepateikė. LR CK 6.165 str. imperatyviai nustatyta, kad tokia sutartis turi būti sudaryta rašytine forma ir formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 str.). Aplinkybės, kad buvo sudaryta preliminari sutartis, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju buvo pagrindas netaikyti CK 1.93 str. 2 dalies normų, todėl nėra pagrindo vadovautis liudytojų parodymais, tuo labiau, kad abi šalys yra verslininkai, o teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad šalys pasirašė preliminarią sutartį, nepatvirtina konkrečių preliminarios sutarties sąlygų – akcijų pardavimo kainos, avanso dydžio ir pan. Tai, kad šalys tik tarėsi dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo nereiškia, kad šalys susitarė dėl šios sutarties sudarymo ateityje ir prisiėmė su tuo susijusias prievoles. Dėl to nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovo sumokėtos sumos, kurias atsakovas įsipareigojo jam grąžinti, gali būti vertinamos kaip avansas už perkamas akcijas. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 4700 Lt suma pagal 2011-06-13 vekselį buvo sumokėta atsakovui dar iki akcininko įgaliojimo atsakovui išdavimo (2011-06-22), taip pat iki atsakovo nurodytos preliminarios sutarties sudarymo datos (2011-06-27), todėl neturi jokio ryšio su šalių neva buvusiais įsipareigojimais pirkti - parduoti akcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog vekselių turinys - numatyti atsakovo besąlyginiai įsipareigojimai sumokėti ieškovui nurodytas sumas –neįrodo nei preliminarios sutarties sąlygų, nei sumokėtų lėšų užtikrinimo funkcijų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovą ir UAB „Tabero ir ko“ siejo prievoliniai teisiniai santykiai.
Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, paties atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas šiuo atveju veikė bendrovės vardu ir atstovavo jos interesus. Pažymėtina, kad ir teismo išvada, jog šalys tarėsi dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sąlygų, niekaip nepagrindžia ieškovo teisinių santykių su bendrove buvimo, nes, kaip minėta, bendrovė negalėjo būti akcijų perleidimo sandorio šalimi, taip pat ir akcininkai neatsako pagal bendrovės prievoles.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad tolesnis paskolos gavėjo disponavimas skolintomis lėšomis neturi teisinės reikšmės, kvalifikuojant šalių teisinius santykius. Kaip buvo minėta, atsakovas neneigė, jog 2011-06-13 gavo iš ieškovo 4700 Lt. Tai, kad, atsakovo teigimu, šias lėšas jis panaudojo apmokėjimui už bendrovės turto vertinimą, nepaneigia fakto, jog atsakovas šias lėšas gavo (atsakovas to ir neginčijo), o pateiktas vekselis įrodo, kad šias lėšas atsakovas įsipareigojo asmeniškai grąžinti ieškovui.
Iš vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011-08-01 ieškovas sumokėjo Lietuvos teatro akademijai 15 045,32 Lt už UAB „Tabero ir ko“ komunalinius patarnavimus pagal 2011-07-08 teismo nutartį (b.l. 37). Atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad šios lėšos buvo sumokėtos, o lėšų bei išduotų vekselių paskirtis nebuvo susijusi su bendrovės skolų apmokėjimu. Tą atsakovas patvirtino ir atsakyme Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (b.l. 56, 67). Tai, kad ieškovas pervedė atsakovui skirtas lėšas bendrovės kreditoriui tik patvirtina, kad ieškovas sumokėjo pinigus atsakovo nurodytam asmeniui, t.y. įvykdė prievolę perduoti pinigus atsakovo nurodytu ir jam priimtinu būdu (CK 6.39 str., 6.44 str.). Iš to seka, kad atsakovas neįrodė, jog faktiškai negavo jam skirtų pinigų, taip pat to ir neneigė, nes teigė, jog vekseliai patvirtina pinigų sumokėjimo faktą.
Įvertinus tai, kad vekselyje nurodyta suma atitinka Lietuvos muzikos ir teatro akademijai pervestą sumą, į tai, kad visiškai sutampa pinigų pervedimo ir vekselio pasirašymo data, pripažintinas nepagrįstu ieškovo teiginys, kad minėtas mokėjimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai nėra susijęs su vekseliu prisiimta atsakovo prievole. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų kokiu kitu teisiniu pagrindu ieškovas atliko pavedimą į UAB „Tabero ir ko“ kreditoriaus sąskaitą.
Byloje nenustačius, kad atsakovui lėšos buvo perduotos, vykdant preliminarią sutartį, tuo labiau, nesant įrodymų apie šalių susitarimą šias lėšas laikyti bauda (CK 6.72 str.), dėl ko, atsakovo teigimu, lėšos neturi būti gražintos ieškovui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl prievolės atsiradimo pagrindo ir vertinant byloje esančius įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (LR CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.). Vekseliai nebuvo ginčijami, todėl besąlygiškai prisiimta atsakovo prievolė sumokėti vekseliuose nurodytą sumą ir atliktas mokėjimas pagal vekselį, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas turi prievolę grąžinti ieškovui skolą.
Taip pat, įvertinus vekselių turinį, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas asmeniškai jokių paskolinių įsipareigojimų neprisiėmė, nes vekselyje atsakovas, esant vekselio abstraktumui, aiškiai išreiškė valią asmeniškai gražinti pinigus, patvirtino, kad jam, kaip vekselio davėjui, žinoma apie priverstinį išieškojimą vekselio nepamokėjimo atveju.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas, suėjus vekseliuose nustatytam terminui, turi prievolę grąžinti ieškovui vekseliuose nurodytą 19 745 Lt sumą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 873 str. 1 d., 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkina visiškai.
Priėmus naują teismo sprendimą, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos - iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1184 Lt žyminio mokesčio suma – b.l. 9, 130 (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų, atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 900 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 10,18), o apeliacinės instancijos teisme ginčas sprendžiamas pagal tuos pačius įrodymus, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl vadovaujantis CK 1.5 str. apeliacinės instancijos teisme patirta atstovavimo išlaidų suma (1200 Lt - b.l. 131) pripažintina per didelė ir sumažinama iki 700 Lt; iš viso iš atsakovo priteistina 2784 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Taip pat iš atsakovo priteistinos 19,30 Lt pašto išlaidos.
Pagal CPK 150 str. 3 d. byloje pritaikytos laikinos apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprend ė
2012 m. balandžio 11 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. D. 19 745 Lt skolą ieškovo I. R. naudai.
Priteisti iš atsakovo J. D. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2784 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo I. R. naudai.
Priteisti iš atsakovo J. D. 19,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.