- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- eI2-1792-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00073-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- „Vilniaus universitetas“
- Kategorijos
- 55.1Teismo sprendimas
- 3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės , Jolantos Vėgelienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą „Dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu priimant į Vilniaus universiteto studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą)“ tyrimo“; įpareigoti Tarnybą atlikti iš naujo tyrimą pagal pareiškėjos pateiktą skundą. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2006 m. baigusi antrosios pakopos studijas Universitete ir įgijusi magistro kvalifikacinį laipsnį, 2019-2020 studijų metais, turėdama laisvojo klausytojo statusą, studijavo Universiteto programoje Psichologija (S) ir sėkmingai išlaikė visus pirmojo kurso egzaminus. 2020 m. birželio 15 d. ji elektroniniu būdu dalyvavo priėmime (2020 m. rugsėjo 1 d. - papildomame priėmime) į studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį universitetini išsilavinimą)“ (toliau - Studijų programa), numatytą Universiteto Studijų prorektoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. R-332 dėl Universiteto Studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. R-193 „Dėl priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisykles įgyvendinančių teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintame studijų programų sąraše. Į Studijų programą vykdomas tiesioginis priėmimas (Sąrašo 1 p.). Priėmimą į Universiteto studijų programas reglamentuoja Universiteto senato 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. S-2017-2-1 patvirtintos „Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės“ (senato 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. SPN-56 redakcija) . Tiesioginio priėmimo metu priimama tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas (Taisyklių 42 p.). Negavusi kvietimo studijuoti, pareiškėja nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė apeliaciją Universiteto Priėmimo komisijos pirmininkui. Į apeliaciją nustatytu terminu (iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 11 val.) pareiškėja atsakymo negavo. Tik 2020 m. rugsėjo 10 d. 16 val. 41 min. pareiškėja gavo elektroninį laišką iš Universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinės konsultantės, kuriame paaiškinta, kad kitų stojančiųjų konkursiniai balai buvo aukštesni. Vienas iš pareiškėjos apeliacijos argumentų - neatsižvelgta į jos turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą (antrosios pakopos (magistro) studijų faktą ir jų baigiamojo darbo pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį)). Į šį argumentą minėtame laiške niekaip nebuvo sureaguota. Į pareiškėjos vėlesnį, 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroninį laišką Universiteto studijų prorektoriui V. J., Studentų priėmimo poskyrio vadovui A. Š., Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovui A. U. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakiusi Universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus atstovė atmetė galimybę atsižvelgti į pareiškėjos turimą antrosios pakopos aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 28 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikė skundą kaip stojančioji, pateikusi prašymą dalyvauti priėmime į Studijų programą, diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Pareiškėja skunde nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 44 punktu, tiesioginio priėmimo konkursinis balas sudaromas vadovaujantis Taisyklių II skyriaus poskyryje (49-55 punktai) „Konkursinio balo sudarymo principai“ išdėstytais principais. Pagal Taisyklių 49 punktą stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkursinis balas apskaičiuojamas iš konkursinių mokomųjų dalykų brandos egzaminų ir metinių pažymių. Konkursinio balo sandarą tvirtina Rektorius. Pagal Taisyklių 50 punktą konkursinio balo skaičiavimo metodiką tvirtina Rektorius. Vadovaujantis Sąrašu, Studijų programai taikoma tokia konkursinio balo sandara: „Pagrindiniu arba vientisųjų studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminu) pažymys (pažymiu aritmetinis vidurkis)“ (Sąrašo 1 p.). Jokia detalesnė Studijų programos konkursinio balo sandara ar skaičiavimo metodika nėra patvirtinta. Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo (toliau - Mokslo ir studijų įstatymas) 52 str. 4 d., asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas suteikiami bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje. Pagal to paties straipsnio 5 d., asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Pagal to paties straipsnio 7 d., teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios - apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Taisyklės ir Sąrašas reglamentuoja šių kategorijų fizinių asmenų, kurie gali teikti prašymus dėl priėmimo į Studijų programą, teises ir pareigas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau - Lygių galimybių įstatymas) 2 str. 8 p., socialinė padėtis, be kita ko, yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose. Pareiškėja skunde argumentavo, kad priklausydama aukščiau minėtai trečiajai kategorijai, Taisyklių ir Sąrašo yra diskriminuojama dėl jos socialinės padėties, neatsižvelgiant į jos įgytą išsilavinimą (baigtas antrosios pakopos studijas, kurių baigiamojo darbo įvertinimas buvo 9 balai, o studijų dalykų aritmetinis vidurkis - 8,8 balo). Dėl šios diskriminacijos pareiškėja ne tik nepriimta į Studijų programą, bet ir atsiduria neapibrėžtoje padėtyje (pažeidžiami jos teisėti lūkesčiai, toliau tęsdama studijas, ji nėra tikra, kad sėkmingai pabaigusi antrąjį Studijų programos kursą kaip laisvoji klausytoja ir dar kartą pateikusi prašymą dėl priėmimo į Studijų programą 2021 m. bei surinkusi pakankamą konkursinį balą, bus priimta (perkelta) į trečiąjį Studijų programos kursą, o neturės viso kurso pradėti iš naujo. Į užklausą dėl šio teisinio netikrumo, 2020 m. rugsėjo 10 d. pateiktą Universiteto Filosofijos fakulteto studijų prodekanei J. A. ji atsakymo negavo.
Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 2 str. 9 p., tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtu taikomos kitam asmeniui. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 p., mokslo ir studijų institucijos, be kita ko, privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant socialinės padėties, kai priimama i mokslo ir studijų institucijas. Pagal to paties įstatymo 8 str. 1 p., įgyvendindamas lygias galimybes, paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas. Pareiškėja skunde nurodė, kad, baigusi antrosios pakopos studijas universitetinėje aukštojoje mokykloje, yra vertinama skirtingai nei asmenys, baigę vientisąsias studijas universitetinėje aukštojoje mokykloje. Priimant į Studijų programą pastaruosius ir skaičiuojant konkursinį balą atsižvelgiama į jų rezultatus baigus tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas (jas abi apima vientisosios studijos). Tuo tarpu skaičiuojant Pareiškėjos konkursinį balą neatsižvelgiama į jos antrosios pakopos studijų rezultatus - tarsi jų nebūtų buvę. Taigi lygaus traktavimo principas šiuo atveju yra pažeidžiamas, kadangi dvi kategorijos asmenų, kurių faktinė ir teisinė padėtis neturi esminių skirtumų, yra traktuojamos skirtingai. Pareiškėja, baigusi antrosios pakopos studijas universitetinėje aukštojoje mokykloje, yra vertinama taip pat, kaip asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas universitetinėje aukštojoje mokykloje. Priimant į Studijų programą ir skaičiuojant pareiškėjos konkursinį balą neatsižvelgiama į jos antrosios pakopos studijų rezultatus, tarsi jų nebūtų buvę. Dviejų pakopų studijų baigimas, lyginant su vien pirmosios pakopos studijų baigimu, reikalauja ženkliai didesnių laiko ir darbo sąnaudų: tą objektyviai atspindi studijų programų apimtis (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 str. magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų). Tačiau priėmimo į Studijų programą konkursinis balas sudarytas vien iš „pagrindinių <...> studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymio (pažymių aritmetinio vidurkio)“. Taigi lygaus traktavimo principas šiuo atveju yra pažeidžiamas, kadangi dvi kategorijos asmenų, kurių faktinė ir teisinė padėtis turi esminių skirtumų (vieni yra baigę aukštesnės pakopos studijas ir gavę ženkliai daugiau studijų kreditų nei kiti) yra traktuojamos taip pat. Pareiškėja skunde argumentavo, kad nebūtų diskriminuojama, jei priimant į Studijų programą, būtų atsižvelgiama į jos pirmosios pakopos arba antrosios pakopos studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), priklausomai nuo to, kurios pakopos studijų pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) yra aukštesnis. Tokiu atveju jos teisinė padėtis sutaptų su priimamų į Studijų programą asmenų, baigusių vientisąsias studijas (kaip minėta, vientisosios apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas). Tik nurodytu būdu skaičiuojant pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), būtų pripažinta pareiškėjos skirtinga faktinė ir teisinė padėtis (baigtos aukštesnės pakopos studijos) lyginant su asmenimis, pretenduojančiais į Studijų programą po pirmosios pakopos studijų baigimo. Nurodyta pažymio (pažymių aritmetinio vidurkio) skaičiavimo tvarka, kai atsižvelgiama į aukštesnį iš dviejų pakopų studijų pažymių (pažymių aritmetinių vidurkių), nediskriminuotų asmenų, baigusių pagrindines ar vientisąsias studijas universitetinėje aukštojoje mokykloje, kadangi jie objektyviai turi vieną, po šių studijų gautą baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį).Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Tarnybos kontrolierė 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad (i) asmens įgytas išsilavinimas yra sudėtinė socialinės padėties pagrindo dalis (ir šiuo pagrindu gali būti nustatomas diskriminacijos fakto buvimas ar nebuvimas); ir (ii) Universitetui yra suteikiama teisė savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, tačiau tokia tvarka turi neprieštarauti Lygiu galimybių įstatyme numatytiems nediskriminavimo principams. Sprendimu pareiškėjos skundas pripažintas nepagrįstu nurodant, kad nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas Tarnybos sprendimas. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimu buvo tiesiogiai pažeistos jos teisės ir teisės aktais saugomi interesai, Sprendimu neteisėtai buvo konstatuota, kad nebuvo pareiškėjos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba neatliko išsamaus tyrimo pagal Skundą Tarnybai, kadangi nevertino stojimo į kitas Universiteto studijų programas turintiems aukštąjį išsilavinimą sąlygų ir susiklosčiusios praktikos. Be Studijų programos, Universitetas siūlo dar dvi studijų programas turintiems aukštąjį išsilavinimą: „Teisė (turintiems aukštąjį išsilavinimą)ir „Visuomenės sveikata (turintiems aukštąjį koleginį, universitetinį (biologijos arba edukologijos krypties) ar medicinos mokyklos išsilavinimą)“ (toliau - Visuomenės sveikatos programa). Stojant į pastarąją programą konkursinį balą sudaro studijų aukštojoje koleginėje ar universitetinėje mokykloje ar medicinos mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminu) pažymys (pažymiu aritmetinis vidurkis). Taigi nėra nustatyta, kad naudojamas tik bakalauro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys. Pareiškėjos atstovui 2020 m. gruodžio 23 d. susisiekus telefonu su Universiteto Medicinos fakulteto akademine konsultante V. G., ši patvirtino, kad stojant į Visuomenės sveikatos programą gali būti naudojamas ir magistro studijų pažymys. Sprendimas yra neteisėtas toje dalyje, kurioje jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tarnyba turėtų įvertinti stojimo į Universiteto siūlomas programas kompleksiškai (t. y. ne tik stojimo į Studijų programą, bet ir į Visuomenės sveikatos programą sąlygas) ir, remdamasi papildoma informacija, atlikti išsamų tyrimą pagal Skundą Tarnybai. Tarnyba, telefonu susisiekusi su Universiteto atstovu, nustatė (Sprendimo 6 psl.), kad kai asmuo stoja į studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą)“ ir turi du bakalauro diplomus, formuojant konkursini balą naudojamas (nors priėmimo sąlygos to nenumato) palankesnis iš dviejų bakalauro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymiu (aritmetinis pažymių vidurkis). Nurodo, kad ta pati praktika būtų taikoma ir tuo atveju, jei tas pats asmuo yra ir baigęs vientisąsias studijas, ir gavęs bakalauro diplomą: naudojamas palankesnis iš bakalauro ir vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymių (aritmetinis pažymių vidurkis). Tačiau jei tas pats asmuo turi ir bakalauro, ir magistro diplomą, nėra naudojamas palankesnis iš bakalauro ir magistro baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymių (aritmetinis pažymių vidurkis) (priėmimo sąlygos tokios galimybės nepagristai nenumato). Pasak Tarnybos (Sprendimo 10 psl.), konstatuojant diskriminacijos faktą būtina nustatyti, kad „asmenys yra panašiose aplinkybėse“ ir „asmuo yra traktuojamas blogiau negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu“. Atitinkamai, Tarnybai „kyla abejonių, ar, leidžiant <...> naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį,“ būtų užtikrintas teisingas stojimas į Programą, nes „bakalauro programos apimtis iš esmės skiriasi nuo magistro diplomo apimties“ (Sprendimo 11 psl.). Vadovaujantis šiuo Tarnybos aiškinimu, esminis kriterijus nustatant, ar du studijas baigę asmenys yra „panašiose aplinkybėse,“ - studijų programų apimtis. Pareiškėja sutinka su tokia Tarnybos pozicija. Vadinasi, neleisti naudoti palankesnį iš bakalauro ir magistro diplomų pažymių reiškia diskriminuoti magistro diplomą turintį asmenį prieš kitus asmenis, esančius panašioje padėtyje (pagal studijų programų apimtį): (i) prieš asmenis, turinčius du ar daugiau bakalauro diplomų; ir (ii) prieš asmenis turinčius vieną ar daugiau bakalauro ir vieną vientisųjų studijų diplomą. Abiem šiais atvejais studijų apimtis ne mažesnė nei magistro diplomą gavusio asmens, ir abiejų kategorijų asmenys turi galimybę panaudoti geriausią iš turimų diplomų pažymių. Tačiau asmuo, turintis bakalauro ir magistro diplomą, tokio pasirinkimo stodamas į Studijų programą neturi, nors yra panašioje padėtyje (pagal studijų programų apimtį). Tarnyba, dar kartą atlikdama tyrimą turėtų įvertinti šias aplinkybes ir Universiteto administracinių aktų (Sąrašo ir Taisyklių) nuostatas, susijusias su lygių galimybių pažeidimu, pagal pareiškėjos Skundą Tarnybai. Tarnyba, atmesdama pareiškėjos skundą, pasisakė, kad „asmenys, baigę vientisąsias studijas, ir asmenys, baigę pirmosios bei antrosios pakopos studijas, negali būti palyginami, kadangi asmenys iš esmės skirtingu būdu įgijo savo bakalauro ir/ arba magistro laipsnio diplomus“ (Sprendimo 10 psl.). Tarnyba Sprendime nepaaiškina, ką reiškia įgyti diplomus „iš esmės skirtingu būdu“. Pareiškėjos įsitikinimu, vertinant diskriminacijos faktą turi reikšmės ne diplomo „gavimo būdas“, o studijų programų apimtis. Tą patvirtina pati Tarnyba, Sprendime (11 psl.) konstatuodama: „bakalauro programos apimtis iš esmės skiriasi nuo magistro diplomo apimties“. Be to, Tarnyba nurodė, kad „vientisųjų studijų atveju asmens pirmosios ir antrosios pakopos studijų rezultatai sudaro vieną visumą“ (Sprendimo 10 psl.). Tarnyba patvirtino, jog asmens, gavusio diplomą po vientisųjų studijų, ir asmens, gavusio diplomą po antrosios pakopos studijų, išklausytų programų apimtis iš esmės yra ta pati. Tarnyba Sprendime tokiu būdu pateikė dvi prieštaringas išvadas: (i) bakalauro programos apimtis iš esmės skiriasi nuo magistro programos apimties, todėl leisti naudoti magistro diplomo rezultatą reikštų diskriminaciją bakalaurų atžvilgiu; (ii) bakalauro programos apimtis iš esmės skiriasi nuo vientisųjų studijų apimties, tačiau leisti naudoti vientisųjų studijų diplomo rezultatą nereiškia diskriminacijos bakalaurų atžvilgiu. Šiuo atveju priimant Sprendimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti sprendimo pagrįstumą, todėl Tarnyba turėtų dar kartą atlikti tyrimą ir suformuluoti vienareikšmišką išvadą aptariamu klausimu. Tarnyba taip pat nepagrįstai vertino, ar būtų diskriminacija „leidžiant vienos grupės stojančių asmenų konkursinio balo formavimui naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį“ (Sprendimo 11 psl.). Pareiškėja tokio reikalavimo nekėlė, ji siūlė nustatyti (skundo Tarnybai 20 punktas), kad būtų „atsižvelgiama į stojančiojo pirmosios pakopos arba antrosios pakopos studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), priklausomai nuo to, kurios pakopos studijų pažymys (pažymiu aritmetinis vidurkis) yra aukštesnis“, tačiau Tarnyba konkrečiai šiuo klausimu savo Sprendime nepasisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad būtina įpareigoti Tarnybą atlikti tinkamą tyrimą pagal Skundą Tarnybai ir, be kita ko, išaiškinti, ar pagrįstai Universiteto leidžiama stojant į Studijų programą naudoti palankesnį iš dviejų bakalauro (vientisųjų studijų) diplomų pažymių, tačiau neleidžiama naudoti palankesnį iš bakalauro ir magistro diplomų pažymių, turint omenyje, kad šių kategorijų stojantieji yra panašioje padėtyje (pagal studijų programų apimtį), taip pat į tai, kad stojant į Visuomenės sveikatos programą gali būti naudojamas ir magistro studijų pažymys.
Atsiliepimas
Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu stojant į Vilniaus universiteto studijų programą „Psichologiją (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą“ (toliau vadinama ir Studijų programa). Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. elektroniniu būdu dalyvavo priėmime (2020 m. rugsėjo 1 d. papildomame priėmime) į Studijų programą. Pareiškėja negavo kvietimo studijuoti, kadangi, pasak Universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinės konsultantės, kitų stojančiųjų konkursiniai balai buvo aukštesni. Pareiškėja teigė, kad formuojant konkursinį balą turėjo būti atsižvelgiama ne vien tik į jos turimą bakalauro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), bet ir į magistro diplomo pažymius. Universiteto studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. R-193 yra nustatyta, kad formuojant konkursinį balą į Studijų programą yra vertinamas tik bakalauro studijų arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Būtent šis Universiteto teisės aktas nagrinėjamu atveju numato priėmimo į Universiteto Studijų programą sąlygas, taigi lygių galimybių kontrolierė vertino, ar tokia priėmimo tvarka (konkursinio balo skaičiavimo tvarka) nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pagal kurias švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokama ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo. Pareiškėja skunde Tarnybai nurodė, kad yra diskriminuojama socialinės padėties (jos turimu išsilavinimu) pagrindu. Pareiškėja taip mano, kadangi formuojant konkursinį balą į Studijų programą yra vertinami vientisųjų studijų, apimančių tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas, baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Pasak Pareiškėjos, kadangi ji baigė pirmosios ir antrosios pakopos studijas (atskirai, priešingai nei vientisųjų studijų atveju), ji yra panašioje padėtyje kaip ir vientisąsias studijas baigę asmenys, bet yra traktuojama kitaip. Pareiškėja skunde Tarnybai teigė, kad nebūtų diskriminuojama, jeigu priimant j Studijų programą būtų atsižvelgiama į jos pirmosios pakopos arba antrosios pakopos studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), priklausomai nuo to, kurios pakopos studijų pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) yra aukštesnis. Universitetas pabrėžė, kad LR Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aukštųjų mokyklų konkurencijos principas, detalizuojamas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje ir suteikiantis aukštosioms mokykloms teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. Kaip ir buvo pabrėžta Sprendime, neatsižvelgiant į tai, kad Universitetui yra suteikiama teisė savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, tokia tvarka turi neprieštarauti Lygių galimybių įstatyme numatytiems nediskriminavimo principams. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, socialinė padėtis - fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai, asmens įgytas išsilavinimas yra sudėtinė socialinės padėties pagrindo dalis. Nustatant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra palyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai. Pareiškėja teigė, kad ji turėtų būti lyginama su asmenimis, baigusiais vientisąsias studijas, apimančias tiek pirmąją, tiek antrąją studijų pakopą. Pasak jos, asmenų, kurie baigė vientisąsias studijas ir stoja į Studijų programą, yra vertinami tiek pirmosios pakopos, tiek antrosios pakopos rezultatai, o pareiškėjos atveju buvo įvertinti tik pirmosios pakopos studijų rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija, remiantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, iš esmės apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai vienu iš šiame įstatyme numatytu pagrindu, kuriuo diskriminacija yra draudžiama, asmuo yra traktuojamas blogiau negu panašiomis aplinkybės yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu, būtina nustatyti, kad asmenys yra panašiose aplinkybėse ir įmanoma atlikti palyginimą. Pareiškėja nurodo, kad neprašė Tarnybos, kad būtų vertinamas tik jos magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių vidurkis). Bet kaip teigė pareiškėja skunde Tarnybai, ji manytų, kad nėra diskriminuojama, jeigu stojant į Studijų programą būtų vertinamas vienas iš jos turimų diplomų (bakalauro arba magistro) rezultatų, kuris būtų geresnis (aukštesnis). Pareiškėjos atveju tai yra jos magistro diplomo rezultatai - jos magistro baigiamojo darbo pažymys yra 9, o bakalauro baigiamųjų egzaminų vidurkis yra 7. Taigi nagrinėjamu atveju faktiškai, jeigu būtų vertinamas palankesnis iš dviejų pareiškėjos turimų diplomų rezultatų, būtų vertinamas tik magistro baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Sprendime buvo nustatyta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180,210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų (3-4 metai), o pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 8 dalies nuostatas, magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų (1-2 metai) kreditų. Pareiškėja 2004 m. įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (kreditų apimtis - 167,5), o 2006 m. įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį (nacionalinių kreditų apimtis - 80, ECTS kreditų - 120). Lyginant nacionalinių kreditų apimtį, pareiškėjos bakalauro studijos yra du kartu ilgesnės nei magistro studijos. Nurodo, kad bakalauro programos apimtis iš esmės skiriasi nuo magistro programos apimties, todėl kyla abejonių, ar, leidžiant vienos grupės stojančių asmenų konkursinio balo formavimui naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), o kitų asmenų grupei - bakalauro diplomo baigiamuosius rezultatus, būtų užtikrinamas teisingas ir visiems vienodai prieinamas stojimas į Universiteto studijų programą. Tarnybos nuomone, bakalauro (pirmos pakopos) studijų ir magistro (antros pakopos) studijų apimtys yra iš esmės skirtingos, dėl to asmenys negali būti palyginami ir kyla pagrįstų abejonių, kad leidžiant vertinti tik magistro studijų rezultatus nebūtų užtikrinta teisingas ir visiems vienodai prieinamas stojimas į Universiteto Studijų programą. Studijų apimtys nėra vienintelis kriterijus, dėl kurio nagrinėjamu atveju nėra įmanoma atlikti palyginimo ir nustatyti, kad pareiškėja patenka į mažiau palankią padėtį. Pareiškėja teigė, kad ji turėtų būti lyginama su asmenimis, baigusiais vientisąsias studijas, kadangi vientisosios studijos apima tiek pirmosios pakopos, tiek antrosios pakopos studijas, o ji irgi yra baigusi pirmosios pakopos (bakalauro) studijas ir antrosios pakopos (magistro) studijas. Atkreipia dėmesį, kad vientisosios studijos apima abi studijų pakopas ir atskirų studijų pakopų rezultatai vientisųjų studijų diplome yra neatskiriami, taigi nėra jokios realios galimybės Universitetui vertinti tik vientisųjų studijų pirmosios pakopos rezultatų. Tokiu atveju, jeigu būtų nevertinami vientisųjų studijų rezultatai, nes jie apima abi pakopas, vientisąsias studijas baigusiems asmenims išvis būtų apribojama galimybė dalyvauti priėmime į Universiteto Studijų programą. Atkreipia dėmesį, kad, remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 7 dalies nuostatomis, vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų (5-6 metai). Pabaigus antrosios pakopos (magistrantūros) studijas (60, 90 arba 120 studijų kreditų) bei pabaigus vientisąsias studijas yra gaunamas magistro diplomas, tačiau kreditų apimtis iš esmės skiriasi. Pabrėžia, kad nėra įmanoma baigti tik antrosios pakopos (magistrantūros) studijų prieš tai nepabaigus pirmosios pakopos (bakalauro) ar vientisųjų studijų. Pastebi, kad vertinant studijų apimtis - vientisosios studijos (įprastai užtrunkančios penkis metus) savo apimtimi yra žymiai labiau panašios į bakalauro studijas (įprastai užtrunkančios keturis metus) nei į magistro studijas (įprastai užtrunkančios du metus). Atkreipia dėmesį, kad ir teisės aktai atskiras studijų formas reglamentuoja skirtingai, kas suponuoja jų esminių skirtumų, draudžiančių jas trakuoti kaip tapačias ar lygiavertes, buvimą. Mokslo ir studijų įstatyme vientisosios studijos bei studijos pagal bakalauro ir magistro programą apibrėžiamos skirtingai. Vientisąsias studijas baigę asmenys gauna tik vieną diplomą (magistro), nors tokiu būdu baigia dvi studijų pakopas. Dėl šios priežasties nėra įmanoma pareiškėjos hipotetiškai palyginti su vientisąsias studijas pabaigusiais asmenimis. Negalint atlikti palyginimo, nėra galimybės nustatyti diskriminacijos fakto buvimo / nebuvimo. Pareiškėja, baigusi pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistrantūros) pakopos studijas atskirai, negalėtų būti lyginama su asmenimis, baigusiais dvi atskiras bakalauro studijų programas, ar asmenimis, baigusiais bakalauro ir vientisąsias studijas, kadangi tai yra formaliai skirtingos studijos ir asmenys nėra vienodose aplinkybėse. Priėmimo į Studijų programą tvarka, numatyta Universiteto studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. R-193, visiems stojantiems yra vienoda, t. y., konkursinio balo formavimui yra pasirenkamas bakalauro arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Pažymi, kad tokiu atveju, neatsižvelgiant į pareiškėjos magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), niekam nėra teikiama privilegijų arba nėra apribojamos kokių nors asmenų teisės dėl socialinės padėties (turimo išsilavinimo). Tai, kad pareiškėja turi magistro išsilavinimą, priimant į Studijų programą neturi reikšmės, kadangi formuojant konkursinį balą yra vertinami tik bakalauro studijų baigimo rezultatai arba vientisųjų studijų baigimo rezultatai. Universitetas neturi pareigos vertinti pareiškėjos magistro diplomo baigimo rezultatų. Diskriminacija socialinės padėtis pagrindu tokiu atveju būtų įmanoma, jeigu dėl pareiškėjos turimo magistro laipsnio diplomo jos bakalauro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) būtų vertinamas blogiau negu asmenų, kurie turi tik pirmosios pakopos diplomą arba vientisųjų studijų diplomą. Nurodo, kad Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog asmenims stojant į studijų programą „Psichologiją (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą)“, Universitetas, formuojant konkursinį balą vertindamas tik bakalauro studijų ir vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), bet neatsižvelgdamas į magistro diplomo baigimo rezultatus, nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skundo tyrimo metu Tarnyba neturėjo informacijos, kad stojant į studijų programą „Visuomenės sveikata“ gali būti vertinami ir magistro studijų rezultatai. Be to, tai yra kita studijų programa, vykdoma kitame Universiteto fakultete (Medicinos fakultete), o taip pat į šią programą gali stoti ir asmenys, turintis tik aukštąjį koleginį išsilavinimą, kuris negali būti prilyginamas universitetiniam išsilavinimui. Daro išvadą, kad stojimas į studijų programą „Visuomenės sveikata“ ir stojimas į studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą)“ iš esmės yra skirtingas ir negali būti tarpusavyje palyginamas. Jeigu stojimas į šias dvi skirtingas programas būtų palyginamas, tokiu atveju Universitetas ir į studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą)“ ar kitas panašias programas, į kurias įprastai gali stoti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys, turėtų leisti stoti asmenims turintiems tik aukštąjį koleginį išsilavinimą. 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (20)SN-146)SP-95 „Dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu priimant j Vilniaus universiteto studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą) tyrimo“ yra priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl tojo keisti arba kitaip tenkinti pareiškėjos skunde Teismui išdėstytų reikalavimų nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja dalyvavo 2020 m. priėmime į Vilniaus universiteto bakalauro studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą) ir nebuvo priimta studijuoti remiantis konkursine eile dėl nepakankamo konkursinio balo. Pagal Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. R-193 „Dėl priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisykles įgyvendinančių dokumentų patvirtinimo“ patvirtintą konkursinio balo sandarą ir konkursinio balo skaičiavimo metodiką 2020-2021 studijų metais, stojimo į bakalauro studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą) konkursinis balas sudaro pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Tokia konkursinio balo sandara visiškai atitinka Lygių galimybių įstatymo reikalavimus ir jo nustatytą paskirtį - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos LR Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą Įstatymų leidėjas detalizavo daugelyje įstatymų, o mokslo ir studijų srityje - Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje, atskleisdamas konstitucinio principo įgyvendinimo savitumus bei derindamas su kitais Konstitucijoje įtvirtintais principais siekiant išlaikyti jų balansą. Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje dėstomi mokslo ir studijų principai parodo, kad nei vienas principas negali būti taikomas izoliuotai neatsižvelgiant į kitus, kaip antai (šiuo konkrečiu atveju svarbius) akademinės laisvės ir autonomijos, akademinės etikos, studentų sąžiningos konkurencijos ir kt. principus. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aukštųjų mokyklų autonomijos principas, detalizuojamas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje ir laiduojantis aukštosioms mokykloms teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, kelia reikalavimus aukštosioms mokykloms užtikrinti Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų viseto taikymą išlaikant harmoningą jų tarpusavio pusiausvyrą. Vilniaus universiteto statuto (toliau - Statutas) 43 straipsnis numato, kad studentus į Universitetą priima Universiteto rektorius, o Statuto 21 straipsnis įtvirtina, kad studentų priėmimo tvarka yra nustatoma Universiteto reguliamine (toliau - Reguliaminas). Vienas iš Reguliaminą sudarančių dokumentų yra aukščiau minimu 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus įsakymu Nr. R-193 patvirtintas dokumentas „Studijų programų sąrašas, konkursinio balo sandara ir priėmimo terminai stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tiesioginio priėmimo metu 2020-¬2021 m. studijų metais“, kuriame nustatytos ir priėmimo sąlygos į studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą). Vadovaujantis minėtu Universiteto studijų prorektoriaus įsakymu, konkursinis balas stojantiesiems į studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą) yra pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Įgyvendinant lygių galimybių principą, tame tarpe ir tokia forma, kaip jis apibrėžiamas Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnyje, konkursinis balas skaičiuojamas tik iš pagrindinių arba vientisųjų studijų išsilavinimą patvirtinančio dokumento siekiant visiems stojantiesiems užtikrinti lygias galimybes pretenduoti į studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą). Priešingu atveju, jei būtų laikomasi pozicijos, kad konkursinio balo skaičiavimo metodika turi apimti ir magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymius, būtų iškreipiamas sąžiningos konkurencijos ir akademinės etikos principų įgyvendinimas bei Konstitucinio Teismo suformuota praktika, įpareigojanti vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžianti iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, nes suteiktų nepagrįstą prioritetą prieš stojančiuosius, baigusius tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukštojoje mokykloje kai tuo tarpu reikalavimas yra „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą“. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra pakankamai dažnas reiškinys, kad kvalifikacijos tobulinimo siekiantys asmenys, stojantys į Vilniaus universiteto siūlomas studijų programas, skirtas aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems asmenims, jau yra baigę ne vieną, o kelias magistro studijų programas, todėl tokiu atveju laikantis nuoseklumo konkursinio balo skaičiavimo metodika turėtų apimti ir kelių magistro darbo (baigiamojo egzamino) pažymius tuo būdu dar stipriau deformuojant stojančiųjų konkurenciją ir nepagrįstai diskriminuojant tik pagrindines studijas baigusius asmenis. Pažymi, kad Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę, apima savyje ir draudimą teikti privilegijas atskiriems asmenims ar atskiroms asmenų grupėms. Esama konkursinių balų skaičiavimo metodika stojantiesiems į studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą) užtikrina nediskriminacines sąlygas stojantiesiems, baigusiems tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukštojoje mokykloje, bei nesudaro pagrindo teikti privilegijų stojantiesiems, baigusiems vieną ar kelias magistro studijų programas. Studijų sistemos sandara įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatymo 52 str. Šio straipsnio 7 dalis numato vientisųjų studijų, apimančių pirmosios (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos elementus, egzistavimą. Nustatydami konkursinio balo stojantiesiems į studijų programas, skirtas aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems asmenims, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pateikiamuose studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodomus baigiamųjų darbų (baigiamųjų egzaminų) pažymius pervertinti, atskiriant tik jų dalį. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. p. pareiškėjos laiške, adresuotame Vilniaus universiteto studijų prorektoriui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) , nurodoma, kad stojamojo balo skaičiavimo metodika jai buvo gerai žinoma. Pareiškėja nesikreipė į universitetą iki konkurso į studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą) pradžios, niekaip neišreiškė nei pastebėjimų, nei kritikos šiuo klausimu, o tik paaiškėjus ją netenkinantiems konkurso rezultatams išreiškė reikalavimą dėl „individualaus jos situacijos vertinimo“. Dėl to skundo argumentacija dėl galimos diskriminacijos nėra įtikinanti ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2020-12-10 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020-09-28 pateikė Tarnybai skundą dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu stojant į Vilniaus universiteto studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą“. Pareiškėja šiame skunde nurodė, kad 2020-06-15 elektroniniu būdu dalyvavo priėmime (2020-09-01 papildomame priėmime) į Studijų programą. Ji negavo kvietimo studijuoti, nes kitų stojančiųjų konkursiniai balai buvo aukštesni. (taip paaiškino jai VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinė konsultantė). Pareiškėjos nuomone, formuojant konkursinį balą, turėjo būti atsižvelgiama ne vien tik į jos turimą bakalauro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį) , bet ir į magistro diplomo pažymius. Kaip seka iš VU studijų prorektoriaus 2020-04-30 įsakymo Nr.R-193, formuojant konkursinį balą į Studijų programą yra vertinamas tik bakalauro studijų arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo ( baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). VU Statuto 43 straipsnis numato, kad studentus į Universitetą priimą jo rektorius, Statuto 21 straipsnyje nurodyta, kad studentų priėmimo tvarka yra nustatoma Universiteto reguliamine, kurio vienas iš dokumentų yra 2020-04-30 prorektoriaus Įsakymu patvirtintas „Studijų programų sąrašas, konkursinio balo sandara ir priėmimo terminai stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tiesioginio priėmimo metu 2020-2021 m. studijų metais“, kuriame nustatytos ir priėmimo sąlygos į studijų programą Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą). Sutinkamai su Įsakymu, konkursinis balas stojantiesiems į minėtą studijų Programą yra pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymų aritmetinis vidurkis).Konkursinis balas skaičiuojamas tik iš pagrindinių arba vientisinių studijų išsilavinimą patvirtinančio dokumento siekiant visiems stojantiesiems užtikrinti lygias galimybes pretenduoti į studijų Programą. Pareiškėja skunde nurodo, kad yra diskriminuojama socialinės padėties (jos turimo išsilavinimo ) pagrindu, nes formuojant konkursinį balą į Studijų programą yra vertinami vientisųjų studijų, apimančių tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas, baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Nurodo, kad ji baigė pirmosios ir antrosios pakopos studijas (atskirai, priešingai nei vientisųjų studijų atveju), ji yra panašioje padėtyje kaip ir vientisąsias studijas baigę asmenys, bet yra traktuojama kitaip. Universitetui yra suteikta teisė jo Statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, ši tvarka neturi prieštarauti Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnyje nurodytiems nediskriminavimo principams. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 8d., asmens įgytas išsilavinimas yra sudėtinė socialinės padėties pagrindo dalis. Atsakovė, gavusi pareiškėjos Skundą, atliko tyrimą .
Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio nuostatas, lygių galimybių kontrolierius atlieka Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą, o pagal 17 straipsnio 1 dalį, Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu (pastarajame įtvirtintas diskriminacijos draudimas išskirtinai lyties pagrindu). Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas sąrašas pagrindų, dėl kurių lygių galimybių kontrolierius tiria skundus, t. y., dėl galimos diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos. Nurodyti antidiskriminaciniai įstatymai reguliuoja apibrėžtus visuomeninius santykius ir yra netaikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie nėra įtvirtinti šiuose įstatymuose. Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems socialiniams santykiams, t. y.: valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnis); švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis); visų nuosavybės formų darbdaviams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis); prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis); darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis); draudžiama diskriminuoti asmenis dėl lyties nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas, įskaitant sistemose, pakeičiančiose arba papildančiose valstybinio socialinio draudimo sistemą (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis). Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas netiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikros lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos asmenims. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis minėtuose įstatymuose įtvirtintomis tiesioginės bei netiesioginės diskriminacijos apibrėžtimis, tiriant galimos diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.
Vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 30 str.1 ir 2 dalimis atsakovė 2020-10-02 raštu Nr.(20)SN-146)S-537 kreipėsi į Universitetą, prašydama motyvuotai paaiškinti , ar pareiškėja stojo į studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą)“; dėl kokių priežasčių ji nebuvo priimta į šią studijų Programą ; kaip sudaromos stojimo į studijų Programą konkursinis balas; dėl kokių priežasčių skaičiuojant stojimo konkursinį balą nėra vertinamas pareiškėjos (arba kitų asmenų) antrosios pakopos (magistro) studijos universitetinėje aukštojoje mokykloje, bet vientisosios studijos, apimančios tiek pirmąją, tiek antrąją pakopą, yra vertinamos bei paprašyta pateikti kitą su tyrimu susijusią informaciją. 2020-10-28 raštu Nr.(20)SN-146S-573 atsakovė kreipėsi į Universitetą, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių Universiteto studijų prorektoriaus 2020-04-30 įsakymu Nr.R-193 yra nustatyta, kad formuojant konkursinį balą vertinamas tik bakalauro studijų ir vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) ; dėl kokių priežasčių formuojant konkursinį balą negali būti vertinamas stojančiojo magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis); kaip faktas, kad Universitetas bakalauro studijų programoje „Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą)“ apie 20 proc. dalykų yra įskaitomi iš ankstesniųjų studijų, lemia konkursinio balo formavimą; kodėl terminas „pagrindinės studijos“ yra suvokiamas tik kaip bakalauro studijos bei paprašyta pateikti kitą su tyrimu susijusią informaciją. 2020-10-15 Tarnyboje buvo gautas Universiteto 2020-10-13 raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta į Tarnybos pateiktus klausimus. Universitetas paaiškino, kad pareiškėja dalyvavo 2020m. priėmime į Universiteto bakalauro studijų Programą, ji nebuvo priimta studijuoti remiantis konkursine eile dėl nepakankamo konkursinio balo. Pagal Universiteto prorektoriaus 2020-04-30 įsakymu Nr.R-193 patvirtintą tvarką , stojimo į bakalauro studijų Programą konkursinis balas sudaro pagrindinių arba vientisinių studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių vidurkis). Programoje apie 20 proc. dalykų yra įskaitomi iš ankstesniųjų studijų, todėl stojimo metu vertinami atitinkamos pakopos universitetinio išsilavinimo rezultatai. 2020-11-26 Tarnyba gavo Universiteto 2020-11-23 raštą Nr.SR-545 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta į Tarnybos papildomus klausimus. Šiame Rašte, be kita ko, nurodyta, kad VU statuto 43 straipsnis numato, kad studentus į Universitetą priima Universiteto rektorius, o Statuto 21 straipsniu įtvirtinta, kad studentų priėmimo tvarka yra nustatoma Universiteto reguliamine, kurio vienas iš sudarančių dokumentų yra 2020-04-30 VU studijų prorektoriaus įsakymu Nr.R-193 patvirtintas dokumentas „Studijų programų sąrašas, konkursinio balo sandara ir priėmimo terminai stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tiesioginio priėmimo metu 2020-2021 m. studijų metais“, kuriame nustatytos ir priėmimo sąlygos į studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą)“. Vadovaujantis minėtu VU Įsakymu, konkursinis balas stojantiesiems į studijų Programą yra pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukštojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Įgyvendinant lygių galimybių principą (Lygių galimybių įstatymo 6 str..), konkursinis balas skaičiuojamas tik iš pagrindinių arba vientisųjų studijų išsilavinimą patvirtinančio dokumento siekiant visiems stojantiesiems už-tikrinti lygias galimybes pretenduoti į studijų Programą. Nurodo, kad priešingu atveju, jei būtų laikomasi pozicijos, kad konkursinio balo skaičiavimo metodika turi apimti ir magistro studijų baigiamojo darbo ( baigiamųjų egzaminų) pažymius, būtų iškreipiamas sąžiningos konkurencijos ir akademinės etikos principų įgyvendinimas ir Konstitucinio Teismo suformuota praktika, įpareigojanti vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžianti iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, nes suteiktų nepagrįstą prioritetą prieš stojančiuosius, baigusius tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukštojoje mokykloje, kai tuo tarpu reikalavimas yra turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Nurodo, kad esama konkursinių balų skaičiavimo metodika stojantiesiems į studijų Programą užtikrina nediskriminacines sąlygas stojantiesiems, baigusiems tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukštojoje mokykloje, bet nesudaro pagrindo teikti privilegijų stojantiesiems, baigusiems vieną ar kelias magistro studijų programas. Studijų sistemos sandara įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnyje, o šio straipsnio 7d. numatyta vientisųjų studijų, apimančių pirmosios (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos elementus, egzistavimą. Terminas „pagrindinės studijos“ vartojamas kaip atitikmuo pirmosios pakopos (bakalauro) studijoms ir naudojamas daugybėje poįstatyminių teisės aktų, tačiau siekiant didesnio aiškumo stojantiesiems, Universitetas nuo 2021m. pakeis formuluotę iš „pagrindinės studijos“ į „pirmosios pakopos studijos“. Nurodo, kad pareiškėjai stojamojo balo skaičiavimo metodika buvo žinoma iš anksto, tai ji nurodo savo 2020-09-11 el. laiške, adresuotame VU prorektoriui .Pareiškėja tik paaiškėjus ją netenkinantiems konkurso rezultatams išreiškė reikalavimą dėl „individualaus jos situacijos vertinimo“.
Atsakovė tyrimo metu vertino, ar Universitetas, priimdamas studentus į studijų Programą ir vertindamas tik bakalauro studijų arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymius (pažymių vidurkius) , bet neatsižvelgdamas (nevertindamas) į stojančiojo magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių vidurkį), nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1punkto nuostatų, pagal kurias švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties , rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokama ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, VU pateiktus atsakymus bei informaciją, priėmė 2020-12-10 sprendimą Nr.(20)SN-146)SP-95 „Dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu priimant į Vilniaus universiteto studijų programą „Psichologija (turintiems aukštąjį išsilavinimą)“, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tarnyba, priimdama ginčijamą Sprendimą, įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, gavusi Universiteto informaciją bei papildomą medžiagą, vertino pareiškėjos skundo pagrįstumą Lygių galimybių įstatymo aspektu. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatytas diskriminacijos socialinės padėties (Įstatymo 2 straipsnio 8d.) pagrindu faktas. Diskriminacija, remiantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, iš esmės apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai vienu iš šiame įstatyme numatytu pagrindu , kuriuo diskriminacija yra draudžiama, asmuo yra traktuojamas blogiau negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu, todėl būtina nustatyti, kad asmenys yra panašiose aplinkybėse ir įmanoma atlikti palyginimą. Sprendime nurodyta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 7d. nuostatas , teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisos – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 58 str.2d. asmenims, baigusiems vientisųjų studijų arba magistratūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenys, baigę vientisas studijas, negauna bakalauro diplomo, tik magistro diplomą, tuo atveju, kai asmuo baigia pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijas atskirai, yra gaunami 2 atskiri diplomai – bakalauro ir magistro. Vientisųjų studijų atveju asmenims pirmosios ir antrosios pakopos studijų rezultatai yra neatskiriami ir sudaro vieną visumą. Dėl šios priežasties, laikytina, kad nėra galimybės vertinti tik vientisųjų studijų pirmosios pakopos rezultatus. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad asmenys, baigę vientisas studijas, ir asmenys, baigę pirmosios ir antrosios pakopos studijas, negali būti palyginami, nes jie iš esmės skirtingu būdu įgijo savo bakalauro ir / arba magistro laipsnio diplomus. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad priėmimo į studijų Programą tvarka, numatyta Universiteto 2020-12-30 Įsakymu visiems stojantiems yra vienoda, t.y. konkursinio balo formavimui yra pasirenkamas bakalauro arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų, o šio Įstatymo 53 str.8d. numatyta, kad magistratūros studijų programos apimtis gali būti 60,90 arba 120 studijų kreditų. Kaip seka iš bylos duomenų, pareiškėja 2004m. įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (kreditų apimtis – 167,5), o 2006m. įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį (nacionalinių kreditų apimtis – 80, ECTS kreditų – 120). Tokiu būdu bakalauro programos apimtis iš esmės skiriasi nuo magistro diplomo apimties. Dėl to kyla abejonių, ar leidžiant vienos grupės stojančiųjų asmenų konkursinio balo formavimui naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), o kitų asmenų grupei – bakalauro diplomo baigiamuosius rezultatus, būtų užtikrinamas teisingas ir visiems vienodai prieinamas stojimas į Universiteto studijų programą. Atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad neatsižvelgiant į pareiškėjos magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), niekam nėra teikiama privilegijų arba nėra apribojamos kokių nors asmenų teisės dėl socialinės padėties (turimo išsilavinimo). Tai, kad pareiškėja turi magistro išsilavinimą, priimant į studijų Programą neturi reikšmės, nes formuojant konkursinį balą yra vertinami tik bakalauro studijų baigimo rezultatai., o Universitetas neturi pareigos vertinti jos magistro diplomo baigimo rezultatų. Atsakovė Sprendime nurodė, kad vientisų studijų atveju pirmoji ir antroji studijų pakopos yra neatskiriamos, tai yra formaliai kitokio pobūdžio studijos negu bakalauro ir magistro studijos, vykdomos atskirai , todėl pareiškėjos neįmanoma palyginti su vientisas studijas baigusiais asmenimis., o negalint atlikti palyginimo, negalimas ir diskriminacijos fakto buvimo/nebuvimo nustatymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad skundžiamas Sprendimas nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog Tarnyba neatliko išsamaus tyrimo, nes nenagrinėjo kitos Universiteto studijų programos „Visuomenės sveikata (turintiems aukštąjį koleginį (visų krypčių), universitetinį (tik biologijos ir edukologijos krypčių) ar medicinos mokyklos išsilavinimą)“ . Ji nurodo, kad stojant į šią studijų programą gali būti naudojamas ir magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Kaip seka iš bylos medžiagos, pareiškėjos skundo tyrimo metu atsakovė neturėjo informacijos, jog stojant į studijų programą „Visuomenės sveikata“ gali būti vertinami ir magistro studijų rezultatai, be to į šią programą gali stoti ir asmenys, turintys tik aukštąjį koleginį išsilavinimą, kuris neprilyginamas universitetiniam išsilavinimui. Tokiu būdu stojimas į studijų programą „Visuomenės sveikata“ ir į studijų Programą iš esmės yra skirtingas ir negali būti tarpusavyje palyginamas.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovės 2020-12-10 Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti iš naujo tyrimą pagal pareiškėjos pateiktą skundą, skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1p., 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.