Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šilalėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas 1999-09-28 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d. 310 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimu, 10 MGL (1250 Lt) bauda, BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2013-03-22 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2016-03-08, apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą, kurio metu savo sugyventinei J. P. vieną kartą ranka trenkė į viršutinę dešinės pusės nugaros sritį, tokiais veiksmais sukėlė sugyventinei J. P. fizinį skausmą.

Ž. P. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute dvejus metus gyveno su sugyventine J. P., jos dukra K. P. ir jų bendra dukra G. P.. Santykiai su sugyventine būna geri, kai sugyventinė nebūna išgėrusi. Kai išgeria, ši būna labai nervinga. 2016-03-08, apie 21 val. tarp jo ir sugyventinės J. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji už paskutinius pinigus nusipirko likerio. Sugyventinė jį pradėjo vadinti visokiais keiksmažodžiais. Šis barnis truko apie 10 minučių. Kadangi sugyventinė jį sunervavo, jis vieną kartą ranka trenkė sugyventinei per nugarą. Jeigu ji nebūtų jo sunervavusi, jis nebūtų jai trenkęs. Sugyventinė pasakė, kad iškvies policiją, todėl jis išėjo iš namų (b. l. 22).

Tyrimo metu nukentėjusioji J. P. parodė, kad maždaug dvejus metus su sugyventiniu Ž. P. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Kartu gyveno jų bendra dukra G. P. ir J. P. dukra K. P.. Paskutinį kartą sugyventinis prieš ją smurtavo 2016-03-08, apie 21 val. Sugyventinis buvo kažkiek išgėręs ir jai vieną kartą ranka trenkė per nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sugyventinis jai trenkė dėl to, kad ji gynė dukrą K. P., nes jis jai norėjo trenkti, grasino tai padaryti. Konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinis neleido dukrai žiūrėti televizoriaus. To konflikto metu jis dukrą keikė. Būtent dėl to sugyventinis užsipuolė ir J. P., nes ji užstojo dukrą. Kai ji iškvietė policiją, sugyventinis iš namų pabėgo. Išvykus policijai, sugyventinis namo grįžo maždaug po 10 minučių. Tuomet į policiją ji jau nebeskambino, nes migdė vaikus. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Nori, kad sugyventinis būtų nubaustas ir taip nesielgtų (b. l. 16).

Iš pareiškimo matyti J. P. pranešimas, jog 2016-03-08, apie 21.00 val., nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugyventinis Ž. P. sukėlė konfliktą dėl to, kad jos dukra K. P., norėjo žiūrėti serialą, o Ž. P. norėjo žiūrėti kažką kitą. K. P. pasakius, kad ji nori baigti žiūrėti serialą, Ž. P. pradėjo ant jos šaukti. J. P. užstojo dukrą, Ž. P. pradėjo dar garsiau šaukti ir apskritai išjungė televizorių. Dukrai vėl įjungus televizorių, Ž. P. pribėgo prie dukros ir užsimojo, ketindamas trenkti. Tuomet J. P. pasakė, kad jeigu jis tik pabandys trenkti dukrai, ji iškvies policiją. Dukra išsigando ir pabėgo. J. P. paprašė dukros iškviesti policiją. Dukrai pradėjus rinkti numerį, Ž. P. prišoko prie dukros, griebė iš jos rankų telefoną ir numetė ant kitos lovos. Besitęsiant žodiniam konfliktui, Ž. P. išplėšė iš televizoriaus kabelinės televizijos laidą. J. P. pareikalavo jo liautis gadinti daiktus. Tuomet Ž. P. ranka trenkė jai į nugarą, sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Siekdama išvengti tolesnio fizinio smurto, J. P. pastūmė sugyventinį ir nedelsdama ėmė kviesti policiją. Tuomet Ž. P. greitai apsirengė ir išėjo iš namų. Policija atvažiavo maždaug po 5 minučių, užsirašė įvykio duomenis, ir, kadangi Ž. P. nebuvo namuose, išvažiavo. Policijai išvažiavus J. P. su dukra apžiūrėjo tą vietą, kur jai trenkė sugyventinis. Ta vieta buvo paraudusi (b. l. 9).

Iš registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016-03-08 d. 21.32 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša pranešėją (b. l. 10, 11-13).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. Ž. P. ir nukentėjusiosios J. P. tarpusavyje atitinkantys parodymai apie naudotą fizinį smurtą ir suduotą smūgį, rašytiniai duomenys apie neteisėtus veiksmus patvirtina, kad Ž. P. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos nario sąvokos turinį atitinkančiai J. P. fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog Ž. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, Ž. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltininkas neprieštarauja (b. l. 52-53), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ž. P. psichiatrijos ligoninėse negydytas (b.l. 35-36), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 37), pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Ž. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje kartą teistas, dirbantis, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. P. prokuroro siūlomą, bet mažesnės trukmės laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23-24) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p.

nusprendė:

Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Ž. P. skirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. Ž. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.