- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- ATP-735-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02704-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog ji 2015-06-17 7.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Smart 0.8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama per geležinkelio pervažą, prie kurios yra ženklas „Stop“, nesustojo prieš „Stop“ liniją ar prieš ženklą „Stop“. Tokiais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. numatytą pažeidimą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-06-26 nutarimu Nr. 30N-32980291-15 S. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas S. S. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo panaikinimo netenkino ir Kelių policijos biuro 2015 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-32980291-15 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-23 nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išimtinai remdamasis tik pareigūnų parodymais, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teigia, jog pažeidimas nebuvo užfiksuotas jokiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis, nors taip padaryti pareigūnai ne tik privalėjo, bet ir galėjo, nes turėjo vaizdo fiksavimo įrenginį. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Pasak apeliantės, liudytojos F. R. parodymai nėra nuoseklūs. Iš pradžių ji nurodė, jog tiksliai nematė, kurioje vietoje sustojo automobilis, važiavęs prieš S. S., vėliau tvirtino, jog jis buvo sustojęs taip, kad „Stop“ ženklas buvo kažkur ties viduriu. Taip pat teigia, kad liudytojas M. B. negalėjo matyti, koks atstumas buvo nuo prieš S. S. važiavusio automobilio iki S. S. vairuojamo automobilio. Mano, kad pareigūnai iš viso negalėjo matyti situacijos dėl netinkamai pasirinktos dislokacijos vietos, nes prieš ją stovėjo daug didesnių gabaritų automobilis. Remiantis neobjektyviais pareigūnų parodymais, pasak apeliantės, negalima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto. Teigia, jog byloje pateiktų duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nėra abejonės dėl padaryto pažeidimo. Abejones kelia pareigūnų parodymai, nurodyti pranešimuose bei duoti teismo posėdžio metu. Be to, teismas nepagrįstai visiškai atmetė pažeidėjos paaiškinimus jų nevertinęs ir neanalizavęs. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
Apeliantė teigia, jog esminis ginčas yra sustojimo vieta. Policijos pareigūnų parodymai dėl jos sustojimo vietos skiriasi, todėl nėra paneigta, kad apeliantė įvykdė pareigą sustoti prieš „Stop“ liniją. Pažymi, jog džipas, stovėjęs prieš ją, sustojo už „Stop“ linijos, todėl ji tuo pačiu metu sustojo ties „Stop“ linija. Kadangi pareigą sustoti buvo įvykdžiusi, todėl pajudėjo paskui džipą. Mano, kad byloje nėra įrodyta, kad 2015-06-17 apeliantė nesustojo prie pervažos ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo S. S. skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-23 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Apeliantė nubausta už KET 170 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad važiuodama per geležinkelio pervažą, prie kurios yra ženklas „Stop“, nesustojo prieš „Stop“ liniją ar prieš ženklą „Stop“.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. S. padarytą administracinį pažeidimą. Teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, kurie, teismo manymu, neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliantės parodymus atmetė kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes remiantis byloje esančiais duomenimis daryti pagrįstą išvadą, kad S. S. tikrai padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Pirmosios instancijos teismas pripažino pažeidimo padarymo faktą iš esmės remdamasis tik pareigūnų duotais parodymais, tačiau netyrė pažeidėjos nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų galimybės aiškiai matyti pažeidimo vietą. Bylos medžiaga patvirtinta, kad S. S. su padarytu pažeidimu nesutiko iš karto, nurodė, jog ji stovėjo už didesnių gabaritų automobilio, todėl pareigūnai aiškiai matyti, kokioje vietoje ji sustojo, negalėjo, ir teigia, jog buvo sustojusi ties „Stop“ linija.
Pagal KET reikalavimus, kelio ženklas Nr. 204 „Stop“ įpareigoja sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu kelio ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, jei jos nėra – prieš ženklą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareigūnai stovėjo (duomenys neskelbtini) g. įvažiavime į turgų ir iš šono matė pervažą. Iki geležinkelio pervažos, pareigūnų teigimu, nuo jų stovėjimo vietos buvo apie 30 m. Liudytojos pareigūnės F. R. teigimu, pamatyti, kad S. S. sustojo prie pat linijos, negalėjo, tačiau prielaidą, kad ji nesustojo prie „Stop“ linijos, daro dėl to, jog tuomet priekyje važiavęs automobilis turėjo stovėti ant bėgių. Taip pat nurodė, kad „Stop“ linijos jie nematė, tačiau matė situaciją, kaip visi sustojo, o pažeidėja sustojo priverstinai, ir mano, kad tikrai ne prie „Stop“ linijos (b. l. 37). Vaizdo registratorius buvo nukreiptas į kitą pusę, todėl pažeidimas nėra užfiksuotas. Iš byloje pateikto garso įrašo girdėti, jog abu policijos pareigūnai pastebėjo, jog mažas automobilis tikrai nesustojo, tačiau iš įraše užfiksuoto pokalbio su pažeidėja girdėti, jog policijos pareigūnai pažeidimo faktą konstatavo dėl to, jog pažeidėja nesustojo prie ženklo „Stop“. Aplinkybę, kad situaciją vertino pagal „Stop“ ženklą, patvirtino liudytojas M. B. – pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidėja nurodė, jog sustojo prieš „Stop“ liniją. Ginčas vyko dėl sustojimo vietos. Nors pareigūnas M. B. nurodė, jog toje vietoje ženklas „Stop“ yra lygiagrečiai su „Stop“ linija, tačiau šis faktas objektyviais duomenimis nepatvirtintas.
Įvertinus garso įrašą bei liudytojos F. R. duotus parodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pažeidėja nesustojo ne tik prieš ženklą „Stop“, bet ir prie „Stop“ linijos. Be to, įvertinus atstumą nuo policijos automobilio iki pervažos bei kelio reljefą – pervažiavus geležinkelio pervažą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos, yra nuokalnė, bei tai, kad prieš pažeidėją važiavo ne vienas automobilis, kyla pagrįstų abejonių, ar policijos pareigūnai tikrai aiškiai matė pažeidimo padarymo faktą. Išanalizavus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, surinktų įrodymų nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Nesant byloje pakankami duomenų apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla S. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.