- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- 2YT-2151-204/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Z., D. C., E. J.
- Kategorijos
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Z., D. C. ir E. J. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. C., E. J., nepateikę atsiliepimų į pareiškimą, ir I. Z. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta viešo paskelbimo būdu. Negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 443 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po tėvo J. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė jo sutuoktinė J. J., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdo jis - pareiškėjas. Nurodo, kad mama J. J. po tėvo J. J. mirties palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė, t.y. liko gyventi jų bute, valdė ir naudojo žemes, į kurias nuosavybės teisė buvo atkurta po tėvo mirties. Po mamos mirties jos palikimą priėmė ir faktiškai valdė pareiškėjas: rūpinasi žemės sklypais, butu, moka mokesčius už juos.
Taip pat nurodo, kad po tėvo mirties mama ir jis po mamos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kad juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Suinteresuoti asmenys yra mirusių jo brolio V. J. ir sesers I. C. vaikai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepimu į pareiškimą nesutinka su juo, nurodo, kad taip pat pretenduoja į jai priklausančią palikimo dalį ir prašo padalinti senelio ir močiutės palikimą teisės aktų tvarka. Su dėde, t.y. pareiškėju V. J. ji buvo susitikusi ir susitarė, kad jei nebus pretenduojančių į palikimą, šį jie dalinsis perpus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti J. J. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 str. CK 568 str., 569 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.).
1964 m. CK 587 str. nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Iš pareiškėjo V. J., liudytojų E. L. ir L. K. nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J. (mirties liudijimas, įrašo Nr. 19, b.l. 11). Po jo mirties sutuoktinė J. J. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t.y. liko gyventi jų kartu valdytame bute, iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. 35, b.l. 12) faktiškai naudojosi ir rūpinosi jo likusiu po mirties turtu. O po motinos J. J. mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti pareiškėjas V. J., t.y. prižiūri tėvų valdytą butą su dalimi priklausinio (b.l. 25-26), žemę, į kurią tėvui buvo atkurta nuosavybė po jo mirties (b.l. 17-20), rūpintis tėvų daiktais. Suinteresuoto asmens I. Z. teiginiai, kad susitarė pasidalinti mirusių J. J. ir J. J. palikimą bei tai, kad jai taip pat priklauso palikimo dalis, atmestini, nes ji teisės aktų tvarka nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, byloje nenurodė jokių aplinkybių, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu bei jų neįrodė.
J. ir J. J. sūnus V. J. mirė (duomenys neskelbtini), o dukra I. C. – (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 14, 15, 16).
VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašų duomenimis, po J. J. ir J. J. mirties nėra sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimų ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b.l. 51, 52).
Notarės A. A. ir S. D. pažymose patvirtino, kad po J. J. ir J. J. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (b.l. 53, 59).
Klaipėdos apskrities archyvas raštu nurodė, kad saugomuose Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro dokumentuose nuo 1992-12-12-01 iki 1995-10-30 apie kreipimąsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo ar išduotą paveldėjimo teisės liudijimą mirus J. J. duomenų nerasta (b.l. 77).
Esant šiems įrodymams nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė J. J., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo valdyti V. J. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo valdyti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.