Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. e2S-569-227/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
e2S-569-227/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Kreditorius
UAB „Ūkio banko lizingas“
Skolininkas
R. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-569-227/2015

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03828-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 25 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4933-589/2015 pagal kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko R. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko 346,62 EUR skolą, 31,38 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015m. gegužės 18 d. nutartimi kreditoriui nustatė terminą iki 2015 m. birželio 1 d. įskaitytinai pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus, o būtent: primokėti 1 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad kreditorius sumokėjo 2 eurus žyminio mokesčio, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 434 straipsnio 1 dalį bylose dėl teismo įsakymų žyminis mokestis yra ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai, o CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Teismas konstatavo, kad minimalus žyminis mokestis pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra keturi eurai, o pateikiant pareiškimą elektroninėmis ryšių priemonėmis 75 proc. minimalaus žyminio mokesčio dydis yra 3 eurai. Nurodė, kad nepašalinus nustatytu terminu pareiškimo trūkumų, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bus laikytinas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos bus grąžintas kreditoriui (CPK 115 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ prašo panaikinti šią nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartyje pateiktas normų dėl žyminio mokesčio skaičiavimo aiškinimas ir minimalios jo ribos nustatymas yra neteisingas, nesuderinamas su sisteminiu ir loginiu teisės normų aiškinimu. Teigia, kad nors CPK 434 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu 4 eurai, tačiau vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalies nuostatomis teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo elektroninėmis priemonėmis, turėtų būti mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 2 eurai. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas taip: 378 Eur dauginant iš 3 procentų, o gautą 11,34 Eur sumą padalinus iš 4, gaunama yra 2,84 Eur ir nuo šios sumos turi būti minusuojama 25 proc. Tokiu būdu gaunamas mokėtinas žyminis mokestis ginčo byloje yra 2 Eur. Teigia, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta šalių teisė mokėti 2 Eur minimalų žyminį mokestį už pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikus elektroninio ryšio priemonėmis, tampa neįmanomas, nes vadovaujantis matematikos ir logikos dėsniais, yra aksioma, kad nuo 4 Eur sumos minusavus 25 proc. visuomet bus lygu 3 Eur ir niekuomet nebus lygu 2 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015m. gegužės 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriui nustatytas terminas pareiškimo trūkumui pašalinti – primokėti 1 eurą žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 5 straipsnyje numatyta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, o teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis). Teismas, spręsdamas procesinių dokumentų priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas pareiškimas, kaip specialusis šalies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat ar yra sumokėtas už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 d. numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju kreditorius elektroninėmis priemonėmis pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, kurį apmokėjo 2 eurų dydžio žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 434 straipsnio 1 dalimi, kuriose numatyta, jog bylose dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai, taip pat CPK 80 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai. Teismas sprendė, kad kreditorius nepilnai sumokėjo žyminį mokestį už paduotą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes mokėtinas mokestis sudaro 3 eurus. Apeliantas pateikia savo nuomonę, kaip turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo elektroninėmis priemonėmis. Teigia, kad tokiu atveju 25 procentai turėtų būti apskaičiuojami ne nuo 4 eurų minimalaus dydžio, numatyto CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 434 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuo sumos, gautinos 378 Eur padauginus iš 3 procentų (kaip paskaičiuojamas žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1p.)), po to gautą 11,34 Eur sumą padalinus iš 4. Teigia, kad galutinis mokėtinas žyminio mokesčio dydis turėtų būti 2 eurai, kadangi tokia minimali riba numatyta CPK 80 straipsnio 7 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neteisingai pateikia CPK 80 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimą, teigdamas, kad minėta norma numato, jog teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo elektroninėmis priemonėmis mokama 75 proc. už pareiškimą, bet ne mažiau kaip 2 eurai. Įvertintina tai, kad minėtoje nuostatoje yra pažymėta, jog tokiu atveju yra mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, kuri paskaičiuotina vadovaujantis CPK 80 straipsnio nuostatomis, tame tarpe ir 1 dalies 6 punkte numatytu atveju, numatančiu minimalią žyminio mokesčio ribą už pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Todėl skaičiuojant žyminį mokestį už paduotą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo elektroninėmis priemonėmis, 25 procentais turi būti mažinama 4 eurų, kaip minimalus žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 434 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 eurus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pasibaigęs skundžiama nustatytas terminas žyminio mokesčio primokėjimui, pirmosios instancijos teismas nustatytinas naują.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė