Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. K. 2025 m. liepos mėn. 16 d. apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje vairavo krovininį automobilį "Mercedes-Benz Actros", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678 pirmo patikrinimo 08.50 val. metu jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antro patikrinimo 09.07 val. metu jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais G. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio, neginčijo prokuroro perskaitytame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad prokurorė teisingai nurodė vietą, laiką, kokią transporto priemonę vairavo, kiek promilių buvo nustatyta. Jis tiesiog per daug savimi pasitikėjo, kad išsiblaivys. Vežė vilkiku su puspriekabe buitinę techniką iš Latvijos. Tai jau būdavo, kad tas prekes iškraudavo tik kitos dienos apie 13 valandą. Stovėjimo aikštelėje buvo vienas, prekių iš vakaro nespėjo iškrauti, todėl liko ten nakvoti, nes teko laukti kitos dienos. Vairavo krovininį automobilį „Mercedes-Benz Acros“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, šitam automobilyje ir vartojo naktį alkoholį. Ryte priėjo iš sandėlio ir pasakė, kad reikia prie rampos privažiuoti išsikrovimui. Tad jis ir sėdo už vairo, pradėjo parkuotis, bet nepavyko, nes kliudė konteinerį. Tada atvyko policija, ir patikrinus neblaivumą, įpūtė 2,27 promiles. Alkoholio jau buvo nusipirkęs ir turėjo tą alkoholį automobilyje. Apie metus laiko dirbo įmonėje UAB „T.“ ir nebuvo neinformavęs darbdavio, jog neturi teisių vairuoti transporto priemonių. Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti dėl uždarbio, kad užsidirbtų pinigų gyvenimui. Dabar šeimoje pas jį niekas nedirba, žmona taip pat Užimtumo tarnyboje registruota. Finansinių įsipareigojimų turi, turi 800 Eur įsiskolinimą iš Swedbank. Labai gailisi dėl įvykio, pažada ateityje taip nesielgti.

AB "Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, jog krovininis automobilis "Mercedes-Benz Actros", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei UAB "T.". (b.l. 72)

VšĮ,,Emprekis“ pažyma nustatyta, jog krovininio automobilio "Mercedes-Benz Actros" kaina be PVM 25359 Eur. Su PVM 32100 Eur. (b.l. 73)

AB "Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, jog puspriekabė „Schmitz Cargobull“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei UAB "T.". (b.l. 74)

VšĮ ,,Emprekis“ pažyma nustatyta, jog puspriekabės „Schmitz Cargobull“ kaina be PVM 9353,60 Eur. Su PVM 11840 Eur. (b.l. 75)???

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: G. K. 2025 m. liepos mėn. 16 d. apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje vairavo krovininį automobilį "Mercedes-Benz Actros", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678 pirmo patikrinimo 08.50 val. metu jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antro patikrinimo 09.07 val. metu jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo. G. K. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad G. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. prašė perduoti G. K. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Galima laiduotoja D. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri teisme paaiškino, kad jos santykiai su G. K. yra labai geri ir artimi, santuokoje gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, G. K. labai pergyvena dėl vairavimo neblaiviam. Ji tik teisme sužinojo, kad G. K. jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teigė, kad G. K. nevartoja alkoholio ir šis jo vairavimas buvo atsitiktinis.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. teismo posėdyje prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis Nr. 2K-212-594/2024 ir joje cituojamos nutartys).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. G. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 5 dalį (ROIK 24253263354) už tai, kad jis vairavo krovininę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam po paklaidos nustatytas 1,10 promilių neblaivumas, už ką 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu G. K. buvo paskirta 800Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti atimta transporto priemones 12 mėnesių, t.y. nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. ( 1 t., b.l. 119-121). Iš administracinių baustumų už penkerius metus duomenimis nustatyta, kad G. K. itin daug kartu baustas administracine tvarka, tame tarpe – labai dažnai ir už Kelių eismo taisyklių įvairius pažeidimus, kas rodo kaltinamojo polinkį nepaisyti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) bei joms nusižengti (1 t., b.l. 119-137).

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, susijęs su KET pažeidimu, buvo dėsninga jo atsainaus požiūrio į KET laikymąsi pasekmė, o kaltinamąjį visuma apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju netenka teisinės reikšmės ir kandidatės į laiduotojos asmenybės vertinimas. Teismas trumpai pažymi, kad nors laiduotojos reputacija nekelia abejonių, tačiau būdamas ilgamete sutuoktine, D. K. tik teisme sužinojo, kad jos sutuoktinis neblaivus vairavo jau neturėdamas teisės vairuoti, o apie šį įvykį G. K. galimai laiduotojai taip pat iš karto nieko nepasakojo, tad kyla abejonių, kokį realų teigiamą poveikį galima laiduotoja darytų ateityje kaltinamajam.

V. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam G. K. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis G. K. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, neteistas, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo centre ir psichiatrijos skyriuje neregistruotas. Jis nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą bei šeiminius santykius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į darbo neturėjimą bei registravimąsi Užimtumo tarnyboje, kaltinamajam neskirtina bauda.

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta sekanti bausmės rūšis –areštas, bei taikytinas BK 75 straipsnis, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, bei paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atitinkamas pareigas.

Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamo arešto trukmė nustatoma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo pragyvenimo šaltinius, todėl nustatytinas artimas minimaliam dydžiui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 2 metus 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgia į proporcingumo principą ir G. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, administracinius baustumus. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad G. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas UAB "T." priklausantį krovininį automobilį "Mercedes-Benz Actros", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Schmitz Cargobull“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise taip pat priklausančią įmonei UAB "T." (1 t., b.l. 72-74), kurios yra grąžintos įmonei (1 t., b.l. 71). Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis G. K. šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo konfiskuoti ne įvykio metu vairuotą automobilį, o konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

Byloje nustatyta, kad pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, krovininio automobilio "Mercedes-Benz Actros" kaina be PVM 25359 Eur. Su PVM 32100 Eur. (1 t., b.l. 73) ir puspriekabės „Schmitz Cargobull“ kaina be PVM 9353,60 Eur. Su PVM 11840 Eur. (1 t., b.l. 75)???

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S. C. Fiercolect Impex S. R. L. prieš Rumuniją,peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į G. K. turtinę padėtį, amžių, darbo neturėjimą, legalių pajamų net ir šeimoje nebuvimą, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, iš kaltinamojo G. K. išieškotina dalis įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertė suma, t. y. 7000,00Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas kaltinamosios G. K. dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam G. K. išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas persiųstinas AB „Regitra“ klausimo išsprendimui ( 1 t., b.l. 142-150)

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

-G. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

- 2025 m. liepos 16 d. pakvitavimu UAB "T." transporto vadybininkui Ž. E. grąžinti: krovininis automobilis "Mercedes-Benz Actros", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Schmitz Cargobull“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini UAB "T." (1 t., b.l. 41-43).

-DVD+R diskas, kuriame įrašyti el. paštu pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir BPC skambučio garso įrašai, laikomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b.l. 100);

Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte (pagreitinto proceso tvarka), bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 45 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti G. K. bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, taikant G. K. šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą - buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant G. K. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. (buvimo gyvenamojoje vietoje laikas), būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu (buvimo vieta), išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar būtinųjų asmens poreikių tenkinimu, ir nustatant šias pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai nuosprendžiui įsiteisėjus informuojant AB “Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai iš G. K. konfiskuoti įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertės dalį, t.y. 7000,00 Eur.

G. K. paskirtas kardomas priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. K. nepriteisti.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

-G. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“;

- 2025 m. liepos 16 d. pakvitavimu UAB "T." transporto vadybininkui Ž. E. grąžintus: krovininį automobilį "Mercedes-Benz Actros", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Schmitz Cargobull“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB "T." (1 t., b.l. 41-43).

-DVD+R diską, kuriame įrašyti el. paštu pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir BPC skambučio garso įrašai, laikomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (1 t., b.l. 100);

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).