Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018-02-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2018-02-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

Nuosprendžiu procesas dėl nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio nutrauktas.

Nuosprendžiu nuteistas ir E. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017-09-18, apie 19.00 val., E. S. pakvietus į svečius nukentėjusįjį V. P., kuriam įėjus į bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , kambarį, ir abiem prisėdus prie stalo, netrukus į kambarį užėjo G. V., po to E. S. užrakino kambario duris ir ištraukė raktą, taip V. P. sukurdamas bauginamą, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją bei savo tokiu elgesiu rodydamas netiesioginį grasinimą pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jei jis priešintųsi ir nevykdytų jų reikalavimų. V. P. išsigandus ir atsistojus, E. S. priėjo prie lovos ir pasiėmė V. P. rankinę. Nukentėjusiajam paklausus: „ką vyrai darot, čia mano daiktai?“ ir einant link durų, G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P. liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti, o tuo metu E. S. iš nukentėjusiojo rankinės ištraukė ir pagrobė 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ su 20 eurų vertės dėklu, 10 eurų kupiūrą bei apieškojęs nukentėjusiojo V. P. striukę ir iš išorės kelnių kišenes atrakino kambario duris, po to nukentėjusysis iš kambario pasišalino. Tokiu būdu E. S. ir G. V., veikdami bendrininkų grupe, grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, o G. V. panaudojus ir peilį, pagrobė V. P. priklausantį 230 eurų vertės turtą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu, teigia, kad įrodymai prieštaringi, jokio susitarimo įvykdyti nusikaltimą nebuvo, peiliu negrasino, pinigų neėmė.

6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad E. S. ir G. V., veikdami bendrininkų grupe, grasindami pavartoti fizinį smurtą, o G. V. panaudojus ir peilį, pagrobė V. P. priklausantį turtą; G. V. užėjus į kambarį, E. S. užrakino duris ir ištraukė raktą, taip sukurdamas taip pat kambaryje buvusiam V. P. bauginamą, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją, pasiėmė V. P. rankinę, G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P., liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti, o tuo metu E. S. iš nukentėjusiojo rankinės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną bei 10 eurų kupiūrą. G. V. neneigia, jog buvo užėjęs į kambarį, matė, kad E. S. turėjo nukentėjusiojo telefoną bei paėmė 10 eurų, tačiau neigia buvus susitarimą nusikalsti. Pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nusikaltimas padarytas bendrais E. S. ir G. V. veiksmais.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai.

8. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-403/2012).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. P. turtą, mobilųjį telefoną ir 10 eurų pagrobė E. S., tačiau G. V. elgesys vis dėlto leidžia spręsti apie bendros apelianto ir E. S. tyčios kryptingumą. Įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. jau esant pas E. S., G. V. ir E. S. bendravo mobiliuoju telefonu, SMS žinučių ir skambučių intensyvumas rodo, jog G. V. stengėsi patekti pas E. S. į namus, netgi pakankamai ilgai laukė, nors žinojo, jog E. S. ne vienas (kaip posėdyje teigė pats G. V., prie E. S. namų pralaukė apie pusvalandį, skambino, rašė SMS žinutes, ragino greičiau jį įleisti, tai matyti ir iš mobiliojo ryšio telefonuose užfiksuotų duomenų). Nors apeliantas apygardos teisme teigė, kad pas E. S. atėjo dėl darbo ir statybų, tačiau tokio jo deklaruojamo apsilankymo tikslo bylos duomenys nepatvirtina. Nei E. S., nei G. V., nei V. P. pirmosios instancijos teisme neužsiminė, jog susitikimo metu būtų buvę kalbama apie darbus ar statybas. Priešingai, iš G. V. ir E. S. parodymų galima spręsti, kad pokalbio atmosfera buvo įtempta, užsiminta apie V. P. netradicinę seksualinę orientaciją, E. S. pastarąjį pristatė kaip norintį lytinių santykių su vyrais, G. V. teisiamajame posėdyje teigė su kitos orientacijos asmenimis nebendraujantis, jam tai šlykštu, V. P. telefone pamatęs vaikų nuotraukas, pastarąjį pavadino „šlikštyne“. Dėl tokio deklaruojamo G. V. požiūrio pagrįstų abejonių kelia ir neva taikus apelianto pasilikimo E. S. kambaryje tikslas. V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad užėjus G. V., dėl šio išvaizdos pajuto grėsmę, E. S. užrakinus duris ir ištraukus raktą, išsigando. Abejoti nukentėjusiuoju nėra pagrindo, kadangi natūralu, jog girdėdamas menkinamus pasisakymus apie save, matydamas atvirą jo turto paėmimą, esant užrakintoms kambario durims bei negalint laisvai išeiti iš kambario, jis turėjo pagrindą jaustis nesaugiai, nerimauti. Pats G. V. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog matė, kad E. S. turi nukentėjusiojo telefoną, paėmė nukentėjusiojo 10 eurų, tai patvirtina ir nukentėjusiojo V. P. parodymai, po to, kai V. P. išėjo, apeliantas kartu su E. S. vyko į lombardą, kur E. S. pardavė V. P. mobilųjį telefoną.

10. Ištirtų įrodymų visuma rodo nuteistųjų veiksmų bendrumą bei suderinamumą, kai vienas iš kaltininkų užrakina duris, pasiima nukentėjusiojo turtą, kitas tuo metu būdamas šalia, stebėdamas įvykius, suvokdamas, kas vyksta, tačiau toleruodamas kito kaltininko elgesį ir nieko dėl to nedarydamas, nukentėjusįjį baugino, aiškiai leido suprasti, kad priešintis neverta. Negana to, nukentėjusiajam pasišalinus, abu kaltininkai kartu vyko realizuoti pagrobto turto, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad abu nuteistieji pritarė vienas kito veiksmams, turėjo kryptingą tyčią užvaldyti nukentėjusiojo turtą, taigi G. V. pagrįstai nuteistas kaip nusikaltęs bendrininkų grupe.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto, jo nuomone, nepašalintus prieštaravimus parodymuose, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tam tikrus parodymų neatitikimus pirmosios instancijos teismas analizavo bei aptarė, išaiškino, kodėl jie neleidžia abejoti E. S. ir G. V. neteisėtais veiksmais. Apygardos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo, dėl G. V. kaltės įvykdžius plėšimą, daryti kitokias išvadas.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą panaudojant peilį, G. V. veiksmai vertinti kaip ekscesas. Atsižvelgdama į įrodymų visumą, kolegija mano, jog dėl nusikaltimą kvalifikuojančio požymio – peilio panaudojimo – G. V. vis dėlto nuteistas nepagrįstai. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad G. V. ateidamas pas E. S. peilio neturėjo, nėra jokių duomenų, kad nuteistieji ketino apiplėšti V. P. panaudodami peilį. Įrankis nusikaltimo vietoje buvo tiesiog kaip namų apyvokos daiktas, kuriuo E. S. papjaustė užkandos, todėl natūralu, jog V. P. šį peilį matė dar iki G. V. pasirodymo ir ikiteisminio tyrimo metu įrankį galėjo atpažinti. Kaip teisme teigė V. P., jį gąsdino jau vien G. V. buvimas, pamatęs apelianto žvilgsnį suprato, kad viskas geruoju nesibaigs, be to, pasak nukentėjusiojo, G. V. ant stalo prie užkandos buvusį peilį paėmė tada, kai E. S. jau buvo pasiėmęs telefoną, o jis, V. P., jau stovėjo prie durų norėdamas išeiti. Nukentėjusysis neprisiminė, ką G. V. pasakė atstatęs peilį. Taigi nors įvykio vietoje peilis ir buvo, tačiau nėra surinkta duomenų, kad jis buvo panaudotas pagrobiant nukentėjusiojo turtą. Todėl G. V. veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį.

13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, pripažįsta, jog nėra įrodyta, kad nuteistasis G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P. liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti ir tokiu būdu panaudojo peilį. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos.

14. Pasikeitus G. V. veiksmų kvalifikacijai, iš naujo spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas. Skiriant bausmę vadovaujamasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

15. G. V. padarė tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas bendrininkų grupe, kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, neatlygino ir nesiekė atlyginti nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiojo. Anksčiau jis teistas už savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, nusikaltimą padarė praėjus itin mažam laikotarpiui po grįžimo iš pataisos namų, o tai rodo, kad apeliantas nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti kitus įstatymus, teigiamų išvadų nedaro. G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę už nusikalstamą veiką sunkina tai, kad tyčinį sunkų nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. V. skiriama BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo G. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti G. V. 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-02-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P. liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti ir tokiu būdu panaudojo peilį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.