- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1463-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. B. 2007 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti atsakovo A. R. tėvystę E. B., pripažinti atsakovą A. R. jos tėvu, o E. B. – atsakovo A. R. dukra; pakeisti įrašą vaiko gimimo liudijime apie vaiko tėvą, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė; priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametei dukrai E. B. 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2004-07-25 iki ieškinio padavimo; nustatyti, kad lėšas, skirtas nepilnametės dukros E. B. išlaikymui, tvarkys jos motina O. B.; priteisti iš atsakovo A. R. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1993 m. susipažino ir susitikinėjo su atsakovu. 1996 m. rugsėjo 10 d. gimė jų dukra E. B.. Gimus judviejų dukrai, ieškovė ne kartą prašė atsakovo, vaiko tėvo, pripažinti tėvystę ir šį faktą tinkamai įregistruoti, kad vaiko dokumentuose būtų įrašyti visi duomenys apie abu tėvus, tačiau atsakovas to nepadarė. 1996-10-07 Vilniaus rajono savivaldybės Juodšilių seniūnijoje buvo įregistruotas dukros E. B. gimimas ir ieškovei buvo išduotas dukros gimimo liudijimas. Atsakovas nebuvo pateikęs tėvystės pripažinimo pareiškimo, todėl dukros E. pavardė buvo įregistruota pagal ieškovės pavardę – „B.“, ir vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje buvo įrašytas pagal jos, t.y. vaiko motinos, pavardę – „B.“, tėvo vardas „Andžej“ – ieškovės nurodymu. Tokie įrašai buvo padaryti dukros gimimo registravimo metu galiojusio 1964 m. LR CK pagrindu. Atsakovas yra biologinis dukros tėvas ir todėl turi pareigą teikti savo dukrai materialinį išlaikymą. Atsakovas praėjus trims mėnesiams nuo dukros gimimo ieškovę su dukra paliko. Šiuo metu jis neteikia jų nepilnametei dukrai jokio išlaikymo, nepadeda jos auginti. Ieškovė ir dukra gyvena pas ieškovės motiną. Jos turtinė padėtis sunki, jokio nekilnojamojo turto, automobilių ar kito vertingo kilnojamojo turto neturi, dirba puse etato. Dukros individualūs poreikiai didėja: dukrai 12 metų, ją reikia aprūpinti naujais drabužiais, knygomis, vadovėliais, būtina duoti kišenpinigių į mokyklą, skirti lėšų laisvalaikiui, taip pat jai reikalingas kompiuteris, mobilusis telefonas, būtini papildomi užklasiniai užsiėmimai, lanko šokių būrelį, kuris organizuoja keliones, koncertus, už kuriuos reikia mokėti dalyvio mokestį bei apmokėti kelionės išlaidas. Dukra nuo vaikystės yra silpnos sveikatos, todėl vaikui būtina pirkti vaistus, įvairius vitaminus ir maisto papildus. Dažnai būtini masažai bei sanatorinis gydymas. Viena išlaikyti jų silpnos sveikatos vaiką ieškovė negali, todėl mano, kad pagal vaiko poreikius atsakovas kas mėnesį turėtų skirti savo nepilnametės dukros E. išlaikymui po 500 Lt.
Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė byla nutraukti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad kartais susitikinėjo su atsakove prieš 16-17 metų, jų santykiai net nebuvo artimi, paprastai draugavo. Ieškovės teiginiai, kad jie buvo artimi, kad gyveno kartu ir net pastoviai, yra tiesiog neatitinkantys realybės bei neįrodyti jokiais įrodymais. Nurodo, kad ieškovė privalėjo ieškinį pateikti daug ankščiau, nuo dukros gimimo momento, o ne tada, kada jai gyvenime prasidėjo materialinio pobūdžio problemos. Atsakovas nėra jos dukros tėvas ir neturi jokios pareigos materialiai išlaikyti E. B., todėl reikalavimas priteisti išlaikymą yra nepagristas. Atsakovas niekada neregistravo ir nėra pateikęs pareiškimo įrašyti save vaiko tėvu. Jis taip pat nėra pateikęs jokio tėvystės pripažinimo pareiškimo. LR CK 3.148 str. nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Ieškovė pagimdė savo dukrą E. B. 1996-09-10, todėl mano, kad yra praleistas net bendras 10 metų ieškinio senaties terminas ir vienerių metų terminas. Atsakovas žino, kad O. B. pagimdė mergaitę, nes ji prašė jo būti krikšto tėvu tada, kai dar šiek tiek bendravo, tai yra palaikė ryšius telefonu, maždaug 1996 metų pabaigoje. Ieškovė neturi jokių tėvystę nustatančių mokslinių įrodymų (ekspertizių įrodymų, giminystės ryšio išvados ar/ir kitų įrodymų). Taip pat nėra pagrindo tėvystei nustatyti, nes nėra net įrodomųjų faktų, patikimai patvirtinančių tėvystę: bendras vaiko ar/ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas (laiko), išlaikymas (pinigais) ir kitų įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovą A. R. E. B. tėvu, o E. B. atsakovo dukra, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2007-07-05 iki jos pilnametystės, 9980 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Paskyrė ieškovę O. B. tvarkyti nepilnametei dukrai E. B. išlaikyti skirtas pinigines lėšas. Priteisė iš atsakovo ieškovei 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, 69,95 Lt pašto bei 144 Lt žyminio mokesčio valstybei. Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės O. B. ieškinio reikalavimo atsakovui A. R. dėl įrašo vaiko gimimo liudijime apie vaiko E. B., gim. 1996-09-10, tėvą, jo pavardę vietoje „B.“ nurodant „R.“, pakeitimo nutraukė ieškovei šio reikalavimo atsisakius. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
Atsiliepimas
Teismas taikė vaiko kilmės nustatymo teisiniai pagrindai, įtvirtintus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK. Nustatęs, kad nors atsakovas savo atsiliepimuose ir skunduose nurodo, kad neatsisako ekspertizės, tačiau teismo įpareigojimo teismo nustatytais terminais nuvykti pas ekspertus ekspertizei atlikti neįvykdė, jokių paaiškinimų bei duomenų, pateisinančių neatvykimo priežastis, teismui nepateikė ir atsižvelgęs į tai, kad, teismo manymu, buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas, per kurį buvo įmanoma nuvykti pas ekspertus dėl ekspertizės atlikimo, į ieškovės paaiškinimus, teismas konstatavo, jog atsakovas į ieškovės siūlymus nuvykti pas ekspertus nereagavo, todėl teismo įpareigojimo nuvykti pas ekspertus dėl genominės ekspertizės atlikimo ignoravimas traktuotinas kaip atsakovo atsisakymas nuo ekspertizės atlikimo. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog jie patvirtina ieškovės bei atsakovo nors ir trumpalaikį, tačiau gyvenimą kartu: būnat ieškovei nėščiai ir po vaiko gimimo faktą, jog atsakovas rūpinosi ieškove nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, faktą, jog atsakovas rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė naujagimę, jie trise kartu gyveno kaip šeima iki kol vaikui sukako 3 mėnesiai. Vėliau epizodiškai palaikė santykius su vaiku, nes retkarčiais lankė vaiką. Teismas taip pat įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kurie patvirtinti liudytojų parodymais ir kurie teismui nekėlė pagrįstų abejonių, laikė, kad jie yra nuoseklūs, byloje duomenų, kad liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, taip pat atsižvelgęs į tai, jog atsakovas pats atsiliepime nurodo, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvados, atsakovas puikiai žinąs, kad vaikas yra ne jo, tačiau teismui paskyrus ekspertizę atsakovas kaip asmuo, neigiantis savo tėvystę, be pateisinančių priežasčių pas ekspertus nenuvyksta, nors jam buvo paaiškinta ir yra savaime suprantama, kad neigiama eksperto išvada būtų pagrindas atmesti ieškinį ir užbaigti bylos nagrinėjimą atsakovo naudai, konstatavo, kad toks atsakovo elgesys traktuotinas kaip atsakovo siekis išvengti tiesioginių įrodymų, jog jis vaiko tėvas, todėl atsakovo atsisakymas nuo ekspertizės vertintinas kaip tėvystės įrodymas (LR CK 3.148 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma (CK 1.134 str. 1 d. 1 p.), todėl atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė. Teismas pripažino atsakovą E. B. tėvu, o E. B. atsakovo dukra. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdo, turi transporto priemonę, kito turto neturi, dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1200 Lt per mėnesį, jokių duomenų apie tai, ar atsakovas turi kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų, atsakovas nepateikė, ieškovė dirba 0,5 etato, gauna pusę MMA, jokio turto neturi, augina du nepilnamečius vaikus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šiuo klausimu praktiką, pagal kurią nepilnamečių vaikams priteistino išlaikymo dydis sietinas su minimalia mėnesio alga, į įstatymu nustatytą MMA dydį, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo periodinės išmokas po 500 Lt kas mėnesį E. B. išlaikymui gali būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukters E. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt, kitoje dalyje atmetė (CK 3.196 str.). Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus minimalios mėnesinės algos dydžius bei atsakovo nustatytą išlaikymo prievolėje dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams srityje bei išdėstytų duomenų pagrindu teismas iš atsakovo priteisė 9980 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo sprendimą panaikinti, bylą nutraukti, taip pat panaikinti vykdomąjį raštą, skubiai grąžinti jo visus uždirbtus pinigus ir išreikalauti iš antstolių pinigus. Nurodo, kad teisėja yra šališka, nes nagrinėjo bylą, kuri teismui yra neteisminga. Remiantis CPK ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o sprendimas yra nemotyvuotas, taip pat byla turėjo būti nutraukta, kadangi suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas, taip pat kad šalys palaikė santykius, o teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik vienašališka ieškovės nuomone, liudytojais, kurie yra artimi ieškovės giminaičiai ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, liudytojų parodymuose nėra loginio tikslumo. Atsakovas su ieškove nepalaikė jokių santykių. E. B. gimimo liudijime tėvu nurodytas A. B., tačiau nėra nei atsakovo asmens kodo, nei tautybės. Atsakovas buvo teismui pateikęs prašymą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, kadangi atsakovas susirgo, pateikė nedarbingumo lapelį, sutarties su advokatu nebuvo sudaręs. Atsakovas neatsisako ekspertizės tėvystei nustatyti, pati ieškovė neatvyko konkrečią dieną atlikti ekspertizės. Byloje teismas turėjo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė siekia turtinių reikalavimų patenkinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. B. prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškinys yra neteismingas teismui, kadangi CPK 30 straipsnis numato, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, todėl ieškinys teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teismas teisingai taikė CK 3.148 straipsnio ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Atsakovas nepateikė CPK 65 straipsnyje ir 66 straipsnyje pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pareikšti nušalinimą teisėjui. Teismui nustačius, kad atsakovas yra E. B. tėvas, atsakovui kyla pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka CPK įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teisme 2010-10-12 gautas atsakovo A. R. apeliacinio skundo prašymas, kuriuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, visi argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde bei pateikti visi įmanomi įrodymai, taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos 2008-12-23 sprendimą, bylą nutraukti, panaikinti vykdomąją bylą ir skubiai grąžinti uždirbtus pinigus, išreikalauti iš antstolės visą pinigų sumą. Prašyme nurodo, kad ieškovė ieškiniu reikalauja pinigų, todėl reikalavimas yra turtinis, dėl ko taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Byloje nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų paneigiančių apelianto prieštaravimus dėl tėvystės patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas yra E. B. tėvas, o E. B. yra atsakovo dukra. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliantas (atsakovas A. R.) apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas, šalys palaikė santykius, o teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik vienašališka ieškovės nuomone, liudytojų parodymais, kurie yra artimi ieškovės giminaičiai ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei kurių parodymuose nėra loginio tikslumo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
1975 m. Europos konvencija “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 str. numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Derinant šias konvencijos nuostatas su SŠK 55 str., 1999 m. kovo 26 d. buvo pakeista šio straipsnio redakcija, kuri numatė, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Jau šiomis pataisomis įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti ekspertizės išvadas dėl tėvystės kaip pagrindinius įrodymus tėvystei nustatyti.
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. kaip pagrindinį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi, įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t.y. spėjamas vaiko tėvas atsisako atlikti ekspertizę. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokį atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę teismas gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ėmėsi veiksmų bylos aplinkybėms nustatyti, rinko papildomai įrodymus, kurių pagrindinis šaltinis yra patys byloje dalyvaujantys asmenys. 2008-02-20 nutartimi paskyrė teismo genominę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, 2008-07-17 nutartimi prieš tai minėtą nutartį pakeitė iš dalies, ją papildydamas (b.l. 129-130,183, t. 1). Tačiau atsakovas teismo įpareigojimų nustatytais terminais nuvykti pas ekspertus ekspertizei atlikti neįvykdė, nors atsakovui teismas išaiškino, kad neigiama eksperto išvada būtų pagrindas atmesti ieškinį ir užbaigti bylos nagrinėjimą atsakovo naudai (b.l. 195, t. 1). Pirmosios instancijos teismas pripažino esant įrodyta, kad atsakovas yra E. B. tėvas, o E. B. atsakovo dukra. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų ir kt. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad ieškovė O. B. palaikė trumpalaikius su spėjamu vaiko tėvu A. R.. Liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas kurį laiką kartu gyveno, atsakovas išlaikė savo vaiką, rūpinosi juo ir ieškove, pirko vaikui maistą, drabužius, žaislus (b.l. 52-58, t. 2). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės paaiškinimai yra patvirtinti liudytojų parodymais ir jų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, kadangi jie yra nuoseklūs, o taip pat byloje nėra duomenų, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, jog civilinis procesas Lietuvos Respublikoje yra paremtas šalių rungimosi ir dispozityvumo principais. CPK 58 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė pateikė patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o atsakovas, neigdamas tėvystę, nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, ar paneigiančius patį tėvystės faktą. Taigi, pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Tačiau atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose sutinkantis, jog tėvystę nustatyti reikalinga eksperto išvada, tačiau kadangi jis žinąs, jog vaikas yra ne jo, be pateisinamų priežasčių pas ekspertus nenuvyksta ir kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai vertintini kaip tėvystės įrodymai (CK 3.148 str. 2 d.).
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas nėra E. B. tėvas patvirtina tai, kad nors E. B. gimimo liudijime tėvu nurodytas A. B., tačiau nėra nei atsakovo asmens kodo, nei tautybės. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Vaiko tėvų pavardėms esant skirtingoms, vaiko pavardės suteikimas tėvų susitarimu buvo numatytas ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 62 str. Vaiko pavardės suteikimą, kai vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir kai vaiko tėvystė nenustatyta, nuo 1982-04-02 iki 1999-04-01 reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 104 patvirtinta Civilinės metrikacijos instrukcija, kurių 30 punktas numatė, kad registruojant vaiko gimimą, kai jo motina nėra santuokoje ir jeigu tėvystė nenustatyta, vaikui įrašoma motinos pavardė, o vardas ir tėvo vardas – jos nurodymu. Šios nuostatos nepaneigia vaiko pavardės suteikimo tėvų susitarimu principo, tačiau numato vaiko pavardės suteikimo tvarką, kai vaiko tėvas iš esmės nėra nustatytas, ir dėl to nėra ir tėvų susitarimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo teigti, jog vien ta aplinkybė, kad E. B. gimimo liudijime nenurodyta konkreti atsakovo pavardė, asmens kodas ar tautybė patvirtina, jog atsakovas nėra E. B. tėvas.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė O. B., pirmosios instancijos teismo prašydama priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečiam dukrai išlaikymą po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą pagrindė būtiniausiomis mėnesio išlaidomis. Prašydama priteisti 18000 Lt įsiskolinimą už trejus metus, ieškovė nurodė, kad gimus dukrai, praėjus keltui mėnesių, atsakovas ieškovę ir dukrą paliko, išlaikymo dukrai neteikė, nepadėjo jos auginti, o ieškovės finansinė padėtis yra sunki, gauna mažas pajamas, jokio turto neturi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, šalių turtinę padėtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikė, kad atsakovas dukrai gali skirti po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, o vadovaudamasis teisės aktais priteisė 9980 Lt įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė O. B. šią savo procesinę pareigą vykdė tinkamai, nurodė išlaidų sumą dukros išlaikymui. Dėl to teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti vertina remdamasi protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdama ir tai, jog šalių dukrai yra mažametė, taip pat ieškovė išlaiko dar vieną vaiką, jos pajamos yra mažos, dirba pusę etato, neturi jokio turto, o taip pat į atsakovo finansinę padėtį (atsakovo mėnesio pajamos sudaro 1200 Lt, turi transporto priemonę, kitų nepilnamečių vaikų neišlaiko, kitų duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė). Tokiu būdu esant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išlaidų šalių vaiko poreikiams tenkinti ir išlaikymo dydžio pagrįstumą, išlaikymo dydis turi būti orientuotas į minimalią mėnesinę algą. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių reikalingas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, ir iš atsakovo priteisdamas vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimą 9980 Lt, minėtų įstatymo ir nutarimų nuostatų nepažeidė.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje teismas turėjo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė siekia turtinių reikalavimų patenkinimo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.125 str. 2 d.). Ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 1.115 str. 1 d., 1.134 str. 1 p.). Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato, viena iš vaiko teisių yra teisė žinoti, kas yra jo tėvai. Teisiniai santykiai susiję su tėvystės nustatymu yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami nepriklausomai nuo jų pažeidimo momento. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t.y. ieškinio reikalavimai yra kildinami iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, kuriems ieškinio senatis yra netaikoma.
Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad bylą išnagrinėjusi teisėja yra šališka, kadangi nagrinėjama byla nėra teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui, o ieškovės ieškinys turėjo būti nagrinėjamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 64 straipsnyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teismo nušalinimai turi būti motyvuoti ir gali būti pareikšti prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik kai pareiškiantis nušalinimą asmuo nušalinimo pagrindą sužino vėliau (CPK 68 str. 2 d.). Tuo tarpu atsakovo motyvas, jog teisėja šališka, kadangi bylos neperdavė nagrinėti, nes ieškinys nebuvo perduotas pagal atsakovo gyvenamąją vietą veiklos teritorijai priskirtam apylinkės teismui nagrinėti yra nepagrįstas, kadangi CPK 30 straipsnio 4 dalis numato, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra Miško g. 3-4, Vaičiūnai, Vilniaus rajone ir kuri priskirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinys buvo pareikštas laikantis CPK nustatytų teismingumo taisyklių.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina 7,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7 (septynis) litus 60 centų pašto išlaidų.