- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- I-7368-629/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Nepaprastas maistas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Milienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nepaprastas maistas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Nepaprastas maistas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2120.
Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. sausio 14 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išdėstyti susidariusią 7 322 Eur mokestinę pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoką ir išdėstyti ją 3 metų laikotarpiui bei nurodė, kad minėta nepriemoka susidarė dėl to, jog pareiškėja per klaidą ne laiku užsiregistravo PVM mokėtoja. Pareiškėjos manymu, VMI, atsisakydama išdėstyti susidariusią mokestinę nepriemoką, padarė klaidingas išvadas dėl pareiškėjos galimybių stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pasak pareiškėjos, tokią klaidingą išvadą VMI padarė tik paviršutiniškai išnagrinėjusi su prašymu pateiktus dokumentus. Pažymėjo, jog mokesčių mokėtojo finansinė būklė vertinama pagal VMI mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, remiantis kuriomis turi būti apskaičiuojami finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai pagal pateiktas formules, kurie turi būti palyginami ne tik su teorinėmis reikšmėmis, bet ir su Statistikos departamento skelbiamais koeficientais, apskaičiuotais atitinkamos veiklos rūšies įmonėms. Vertinant įmonių finansines ataskaitas atsižvelgtina į tokius vertinimo principus kaip veiklos tęstinumas ir pelningumas. Be kita ko, nustatomas įmonės dydis, vykdomos veiklos, skolų dydis bei jų susidarymo laikotarpis, darbuotojų skaičius, darbuotojams išmokamo darbo užmokesčio dydis, privalomo registruoti turto rinkos vertė, nustatoma, kam įmonė teikia pirmenybę atsiskaitydama pagal savo įsipareigojimus, analizuojama kita turima informacija, susijusi su įmone. Pareiškėjos nuomone, VMI tik formaliai nurodė, kad rėmėsi mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, nes nė vienas iš nurodytų vertinimo būdų (metodų) VMI analizėje nebuvo naudotas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad iš teismui pateikto 2015 m. balanso akivaizdu, kad jos turto likvidumo koeficientas sudaro 1,17 (17 087 Eur/14 560 Eur), o iš pridėtos 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2015 m. pareiškėjos pardavimo pajamos sudaro 121 136 Eur, o grynasis pelnas – 4 370 Eur. Pažymėjo, kad išvadoje, kuria rėmėsi VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, padarytos prieštaringas išvados, tokios kaip „<...> atsargos, išankstiniai apmokėjimai yra didesni (15 749 Eur) už trumpalaikį turtą <...>“, nors atsargos ir išankstiniai apmokėjimai ir sudaro įmonės trumpalaikį turtą.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal preliminarius 2016 m. pirmojo ketvirčio finansinius duomenis, ji per pirmuosius tris finansinių metų mėnesius uždirbo 7 829 Eur grynojo pelno, be to sumažino savo įsipareigojimus nuo 14 560 Eur iki 8 795 Eur, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos finansinė padėtis stabilizuojasi, ir, išdėsčius susidariusią PVM nepriemoką, ji galėtų padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.
Atsiliepimas
VMI atsiliepime (b. l. 58–61) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VMI paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2016 m. kovo 4 d. prašymą ir prie šio prašymo pridėtus dokumentus. Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis 2016 m. balandžio 8 d. išvada „Dėl UAB „Nepaprastas maistas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų išdėstymo“ Nr. (23.31-08)-326-1619 (toliau – Išvada).
VMI nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 str. 1 d., vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Tam, kad MAĮ 88 str. 1 d. numatytas sprendimas galėtų būti priimtas, mokesčių mokėtojas kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad mokesčių mokėtojas turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos ar baudos atidėjimo laikotarpį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kartu reikia įrodyti, kad mokesčių mokėtojas turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.
VMI paaiškino, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė verslo planą, kuriame nurodoma, kad 2016 m. planuojama didinti pardavimus iki 135 000 Eur, tačiau nėra paaiškinta, kaip Bendrovė planuoja pasiekti šį rodiklį (kartu su prašymu nebuvo pateiktos sutartys su klientais ar kiti dokumentai, patvirtinantys siekiamo tikslo realumą). Be to, iki prašymo pateikimo pareiškėjos veikla buvo nuostolinga (2014 m. nuostolis sudarė 4 739 Eur, už 2015 m. duomenų nėra, nes pareiškėja nepateikė 2015 m. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos), Bendrovė neturėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, turėjo kitų įsipareigojimų valstybiniams pinigų fondams (2016 m. balandžio 7 d. pradžioje įsiskolinimas „Sodrai“ sudarė 215 Eur) bei privatiems kreditoriams (2016 m. kovo 2 d. bendrovės kreditorinis įsiskolinimas (tiekėjams) sudarė 5 497 Eur, atskaitingiems asmenims – 9 844 Eur). Nurodė, kad LVAT jau yra išaiškinęs, kad esant analogiškoms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra įrodytas realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimas.
Atsiliepimas
Atsakovės VMI atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad mokesčių administratoriui yra įtvirtinta įstatyminė teisė, o ne pareiga, gavus pareiškėjos prašymą priimti sprendimą išdėstyti susidariusią mokestinę nepriemoką. Teigė, kad su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką pareiškėja nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių, kad sumokėjus priskaičiuotą PVM mokestį jos būklė taps kritinė bei detalizuojančių jos įsipareigojimų būklę. Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuris galėtų suteikti pareiškėjai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, atsakovės atstovė pasisakė, kad nors pareiškėja ir pridėjo prie minėto prašymo savo verslo planą, tačiau prie jo nebuvo pateikti dokumentai, t. y. sutartys su pirkėjais, ir kiti dokumentai, kurie atskleistų iš kur lėšos bus gaunamos. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad pareiškėja VMI pateikė preliminarų balansą, iš kurio ir matėsi, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja turėjo skolų ir vykdytinų piniginių įsipareigojimų bei vykdė nuostolingą veiklą. Teigė, kad tai matosi ir iš teismui pateikto oficialaus 2015 m. balanso. Todėl, atlikus tyrimą ir įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, buvo priimtas teisėtas, teisės normomis paremtas ir pagrįstas sprendimas.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 120A).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2120, kuriuo VMI atsisakė išdėstyti pareiškėjos PVM 7 322 Eur nepriemokos sumokėjimą iki 2019 m. kovo 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. sausio 14 d. pareiškėja VMI pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti 7 850 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2019 m. sausio 25 d. (b. l. 5–7). Kadangi su prašymu Bendrovė nepridėjo reikalingų dokumentų, VMI 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. (2.3.1-08)-RNA-6085 (b. l. 107–108) informavo pareiškėją apie prašymo trūkumus ir nurodė pateikti tinkamą prašymą.
2016 m. kovo 4 d. pareiškėja VMI pateikė naują prašymą atidėti arba išdėstyti 7 322 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2019 m. kovo 31 d. (įmokų mokėjimo terminų grafike paskutinė įmoka nurodyta 2019 m. kovo 25 d.) (b. l. 63), kuriame nurodė, kad nepriemoka susidarė nuo 2015 m. kovo 29 d., viršijus 45 000 Eur sumą (b. l. 62–63). Prie prašymo buvo pridėti papildomi dokumentai (debitorių, kreditorių skolos 2016 m. sausio 1 d., banko išrašai, atskaitingų asmenų įsiskolinimai, preliminarus 2015 m. balansas, bankų sąskaitų išrašai) (b. l. 64–100). Atsakovei buvo pateiktas ir pareiškėjos 2016 m. verslo planas (b. l. 101–102), kuriame nurodyta, kad prognozė 2016 m., didinant gaminių ir paslaugų pardavimus (pvz., dalyvaujant viešame maitinime šeimos restorane, organizuojant šaldytų gaminių pardavimus išsinešimui ir pardavimus renginiuose), padidinti UAB „Nepaprastas maistas“ pajamas nuo 25 726 Eur (2014 m.), 113 757 Eur (2015 m.) iki 135 000 Eur (2016 m.).
Įvertinęs pareiškėjos prašymą ir kartu su juo pateiktus papildomus dokumentus, VMI Nepriemokų administravimo departamentas priėmė Išvadą (b. l. 103–106), kurioje nustatęs, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 7 d. turi 215 Eur įsiskolinimą „Sodrai“, 2016 m. vasario 29 d. yra skolinga 9 844,39 Eur atskaitingiems asmenims, 2016 m. kovo 2 d. yra skolinga 5 497,31 Eur kreditoriams, neturi įregistruoto turto, veiklai vykdyti patalpas nuomoja, nepateikė argumentų dėl 2014 m. ir 2015 m. vykdytos nuostolingos veiklos (2014 m. ir 2015 m. turėjo neigiamą nuosavą kapitalą (-1 842 Eur), 2016 m. kovo 2 d. turėjo kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams, atskaitingiems asmenims, paskolų ir sutarčių su kredito įstaigomis neturėjo, nepateikė 2015 m. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos, pateikė neaiškius ir nepagrįstus jokiais paaiškinimais preliminarius 2015 m. balanso duomenis, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog jeigu būtų išdėstytas mokėjimas ir sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pareiškėja sugebės stabilizuoti savo finansinę būklę, padarė išvadą, kad nors pareiškėja ir planuoja didinti pajamas, tačiau mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas sukeltų pakankamai pagrįstą riziką nesumokėti mokestinės nepriemokos į biudžetą. Atitinkamai buvo pasiūlyta neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo iki 2019 m. kovo 25 d.
Atsižvelgusi į pateiktą Išvadą, kuri yra priimto skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis, VMI priėmė skundžiamą sprendimą (b. l. 8) atsisakyti išdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Ginčo santykius reglamentuoja MAĮ 88 str. (redakcija, galiojusi nuo 2016 sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.). Šio straipsnio 1 d. įtvirtina, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 d. nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, (toliau – Taisyklės) 6 p. įtvirtinta, kad mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Taisyklių 8 p. nustato, kad priimant minėtą sprendimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra ir antra sąlyga, įpareigojanti mokesčių mokėtoją įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (pvz., žr. į 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011).
Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, kad, atsakovės nuomone, pareiškėja neįrodė savo galimybių stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 20 p. įtvirtina, kad mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo, patvirtinto VMI viršininko 2014 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. VA-184, (toliau – Tvarkos aprašas) 5.1 p. kartu su prašymu mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) turi pateikti prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus: 1) dokumentus, rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą, ir / arba kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; 2) paskutinio ketvirčio ir paskutinių 3 metų finansinę atskaitomybę, jei ši finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VĮ „Registrų centras“; 3) kreditorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; 4) debitorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; 5) turimų sutarčių su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas; 6) informaciją apie juridinio asmens, prašančio išdėstyti arba atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijas; 7) banko sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą ir kitus dokumentus.
LVAT yra išaiškinę, jog esminis kriterijus, kurį turi įvertinti mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą išdėstyti arba neišdėstyti susidariusios mokestinės nepriemokos, yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę. Taigi, įmonės finansinės būklės stabilizavimo esmė yra mokestinės prievolės sumokėjimas. Esant kritinei įmonės finansinei būklei, siekis ją stabilizuoti savaime nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo (2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). MAĮ 88 str. 2 d. atžvilgiu yra būtinas užtikrinimas, jog mokestinė prievolė ateityje bus įvykdyta, o atsižvelgiant į formuojamą LVAT praktiką, šios mokestinės procedūros metu būtent pats mokesčių mokėtojas, teikdamas prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį (LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-464-438/2016), t. y. nurodytos teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo (šiuo atveju – pareiškėjos) pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo atidėti ar išdėstyti susidariusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą pagrįstumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentą, kad VMI tik paviršutiniškai išanalizavo pareiškėjos pateiktus dokumentus. Pirma, remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad prieš priimdama skundžiamą sprendimą VMI informavo pareiškėją, jog jos ankstesnis prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą neatitinka nustatytų reikalavimų ir išaiškino pareiškėjai, kokius duomenis ji turi papildomai pateikti ir kurių trūksta sprendimui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo priimti (b. l. 107–108). Tačiau iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja nepateikė visų prašyme nurodytų dokumentų, t. y. nors ir pateikė 2015 m. preliminarų balansą, bet nepateikė 2015 m. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos, nors ir pateikė verslo planą, bet nepateikė jį pagrindžiančių dokumentų (sutarčių su klientais ir kt.). Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjai, o tuo tarpu VMI įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio, sutinka su VMI argumentais, kad, nagrinėjant pareiškėjos prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir analizuojant su juo pateiktus dokumentus, nėra aišku, kaip pareiškėja planuoja padidinti savo pajamas, nėra matyti šaltinių, iš kurių bus mokama mokestinė nepriemoka, prie pateikto verslo plano, kuriame tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodoma veiklos prognozė 2016 metams, pareiškėja nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, kurie įrodytų, kad ateityje pareiškėja turės realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.
Antra, teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš pareiškėjos VMI pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (2015 m. preliminaraus balanso (b. l. 97), kurie buvo vertinami prašymo nagrinėjimo metu, buvo matyti, kad pareiškėja 2014 m. ir 2015 m. vykdė nuostolingą veiklą (nuosavas kapitalas -1 842 Eur), sprendžia, kad Išvadoje, kuri priimta, vadovaujantis VMI raštu patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl mokesčio mokėtojo finansinės būklės priimant sprendimą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo vertinimo“ (b. l. 109–112), kurios sudaro vieną iš Išvados bei joje išdėstytų duomenų vertinimo pagrindų ir kurioje yra įtvirtinta, kad nuosavam kapitalui esant mažiau nulio, apie tai privalomai pažymima išvadoje dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo, o finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai neskaičiuojami, pagrįstai pareiškėjos nurodyti vertinimo būdai (metodai) nėra panaudoti, t. y. nėra apskaičiuoti koeficientai.
Trečia, pareiškėjos skunde nurodytos Išvadoje pateiktos neva prieštaringos išvados iš tikrųjų yra ne išvados, o apibendrinti argumentai, kuriais VMI atskleidė pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų neaiškumą ir netikslumą ir su kuriais teismas sutinka.
Pažymėtina, kad pareiškėja kartu su skundu (b. l. 1–4) teismui pateikė 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. kovo 31 d. preliminarųjį balansą ir 2016 m. kovo 31 d. preliminariąją pelno (nuostolių) ataskaitą. VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, nedisponavo nurodytais dokumentais (skundžiamas sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 8 d., o skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. gegužės 11 d.). Pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde pateikia argumentus, susijusius su minėtų naujų dokumentų vertinimu, ir tokiu būdu kvestionuoja jau priimtą VMI sprendimą. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjos teismui pateikti nagrinėjamu atveju negali nulemti kitokio VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2120 teisėtumo vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir įvertinusi su prašymu pateiktus dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog išdėsčius mokestinę nepriemoką 3 metų laikotarpiui ji turės realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu, t. y. pareiškėja nepagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jos prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, todėl, atitinkamai priėmė skundžiamą sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką.
Kadangi teismas konstatavo, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra pagrįstas jo priėmimo metu turėtais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, o pareiškėja skunde remiasi naujais dokumentais, kurie nebuvo pateikti VMI, skundžiamo sprendimo priėmimo metu, teismas išaiškina, kad, vadovaujantis Taisyklių 27 p., UAB „Nepaprastas maistas“ turi teisę dar kartą kreiptis į atsakovę dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo su prašymu ir jį pagrindžiančiais naujais dokumentais.
Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti skundžiamą VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2120, kuriuo atsakovė atsisakė išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Nepaprastas maistas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.